Druska, tai gyvybiškai svarbus cheminis junginys (NaCL) – natrio chloridas. Šiuo metu druska dažniausiai naudojama pagardinti maistui arba kaip konservantas, padedantis išsaugoti maistą tinkamą vartoti ilgesnį laiką.
Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja mažinti druskos kiekį su maistu, nes gausus jos suvartojimas sietinas su arterinio kraujospūdžio didėjimu, kurį turi apie 40 proc. populiacijos, kitų širdies ir kraujagyslių ligų rizika, trumpesne gyvenimo trukme bei didesniu mirtingumu. PSO tikslas – iki 2025 metų sumažinti druskos suvartojimą 30 proc.
Kokio druskos kiekio rekomenduoja neviršyti Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) siekiant išvengti širdies ir kraujagyslių sistemos ligų?
Pasaulio sveikatos organizacija per dieną rekomenduoja suvartoti ne daugiau kaip 5 g druskos (t.y. maždaug vienas arbatinis šaukštelis druskos) siekiant išvengti širdies ir kraujagyslių sistemos ligų. Į šį druskos kiekį įskaičiuojama tiek papildomai pagardinti jau pagamintus patiekalus naudojama druska, tiek druska, kuri naudojama maisto produktų gamybos metu.
Kiek vidutiniškai druskos per dieną suvartoja Europos gyventojai?
Vidutiniškai europiečiai per dieną suvartoja apie 8-11 g druskos ir tai beveik dvigubai viršija Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduojamą neviršyti druskos kiekį. Lietuvos gyventojų suvartojamas druskos kiekis nedaug skiriasi nuo kitų Europos gyventojų. 2007 m. vidutinis suaugusių Lietuvos gyventojų suvartojamas druskos kiekis per dieną buvo 8.75g .
Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro 2013-2014 metais atliktas suaugusių ir pagyvenusių Lietuvos gyventojų mitybos tyrimas parodė, kad 41,5 proc. Lietuvos gyventojų nesūdo jau pagamintų patiekalų, o beveik visada, net neragaudami, maistą papildomai sūdo 46,8 proc. valgytojų.
Kokios ligos gali būti siejamos su per dideliu druskos suvartojimu?
PSO duomenimis per didelis vartojamas druskos kiekis gali būti pirminės arterinės hipertenzijos priežastimi. Arterinė hipertenzija yra susijusi su širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis bei šlapimo išsiskyrimo sistemos ligomis, taip pat tokiais kraujotakos sutrikimais kaip galvos smegenų insultas. Mokslinių tyrimų duomenimis per didelis kiekis su maistu gaunamo natrio taip pat glaudžiai susijęs su skrandžio vėžiu, inkstų akmenlige, osteoporoze, nutukimu.
Ar galima gyventi be druskos?
Druskos, kaip ir kai kurių kitų žmogui būtinų elementų, žmogaus organizmas negali nei pasigaminti, nei kaupti. Visi šie elementai turi būti gaunami su maistu. Žmogaus organizme yra apie 100 gramų natrio. Kasdien dalis natrio yra pašalinama su šlapimu, todėl jo atsargos turi būti nuolat papildomos. Visiškai atsisakyti druskos negalima, nes nuo jos priklauso vandens kiekis kraujyje ir visame organizme. Druskos naudojimas priklauso ir nuo gyvenimo būdo. Jei neužsiimama aktyvia fizine veikla druskos reikia mažiau nei sportuojant ar dirbant aktyvų fizinį darbą. Druska organizmui reikalinga dėl joje esančio natrio, dalinai druską gali atstoti augalinis maistas be papildomo sūdymo. Daug daržovių savo sudėtyje turi natrio. Valgant visiškai papildomai nesūdytą maistą, per dieną suvartotume apie 0,5 – 2 g druskos. Organizmui negaunant druskos, norėdamas palaikyti pastovų druskos kiekį jis šalina vandenį.
Ar noras sūriai valgyti nėra įgimtas?
Pomėgis sūriai valgyti nėra įgimtas. Kūdikiai druskos nemėgsta, potraukis jai atsiranda antraisiais – trečiaisiais vaiko gyvenimo metais, kai jis pradeda valgyti sūrų šeimos maistą. Siekiant sumažinti suvartojamos druskos kiekį, buvo pakeista higienos norma, reglamentuojanti mokinių maitinimą. Joje nurodoma, kad mokiniams neduotini daug druskos turintys maisto produktai ir valgymo metu ant stalų neturi būti padėta druskos.
Kokią druskos rūšį rekomenduojama rinktis?
Lietuva priskiriama jodo trūkumo zonai, todėl labai svarbu vartoti joduotą druską. Jodas dalyvauja skydliaukės hormonų (tiroksino ir trijodtironino) sintezėje. Šie hormonai reguliuoja medžiagų apykaitą, organizmo augimą, fizinį bei protinį vystymąsi. Kasdienis valgomosios druskos, praturtintos jodu, vartojimas yra paprasčiausias būdas išvengti jodo trūkumo.
Kaip sumažinti vartojamos druskos kiekį?
Viena pagrindinių taisyklių, norint sumažinti su maistu suvartojamo natrio kiekį, yra neberti papildomo druskos kiekio į gaminamą ar jau pagamintą maistą. Dažniausiai tai tik paprasčiausias įprotis – ant stalo matant druskos indelį tiesiog impulsyviai norisi užberti ant patiekalo daugiau druskos. Vietoje daug druskos turinčių prieskonių mišinių geriau rinktis visiškai natūralius pipirus, džiovintas žoleles ar citrinos sultis. Druskos kiekį rekomenduojama mažinti palaipsniui. Maždaug po dviejų – trijų savaičių skonio receptoriai pripranta prie mažesnio natrio chlorido kiekio, atsiskleidžia natūralus maisto skonis ir kvapas. Ilgainiui gausiai pasūdytas maistas tampa per sūrus ir nepatrauklus.
Taip pat būtina vengti itin daug druskos turinčių maisto produktų – tai įvairūs padažai, sūdyti užkandžiai, konservuoti, marinuoti produktai, mėsos gaminiai (ypatingai sūdyta ir rūkyta mėsa, dešrelės), sultinio kubeliai ir greitai paruošiami patiekalai (verdančiu vandeniu užpilamos sriubos, makaronai, sausi padažų ruošiniai ir kita). Verta pasidomėti, kurie maisto produktai natrio turi mažiau ir tokių produktų valgyti daugiau, pavyzdžiui, puikus pavyzdys yra švieži vaisiai ir daržovės.
Ypatingai svarbi priemonė yra tikslus maisto produktų ženklinimas – ant kiekvieno iš jų turi būti aiškiai pateikta informacija apie maisto produkte esantį druskos kiekį. Reikėtų išsiugdyti įprotį skaityti maisto produktų etiketes – kai kuriuose jų daug daugiau druskos, nei galima įsivaizduoti. Jeigu ant maisto produkto etiketės nurodyta, kad 100 gramų produkto yra 1,5 gramo druskos (0,6 g natrio) arba daugiau, tai yra didelį druskos kiekį turintis maistas. Jeigu 100 gramų yra 0,3 gramų druskos (0,1 g natrio) arba mažiau, tai mažai druskos turintis maistas. Tarp jų esantis skirtumas, tai vidutinį druskos kiekį turintis maistas. Norėdami būti sveikesni, rinkitės kuo mažesnį druskos kiekį turinčius produktus.
Visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti sveikatos priežiūrą mokykloje
Vitalija Zaleckienė
Informacijos šaltiniai:
https://vmvt.lt/maisto-sauga/maisto-produktai/negyvuninis-maistas/valgomoji-druska
