Šiomis dienomis pastebime, jog depresija yra vienas dažniausių diagnozuojamų psichikos sutrikimų. Ši liga paveikia daugiau nei 264 milijonus žmonių visame pasaulyje. Toks didelis skaičius žmonių paveiktų šios ligos gali būti todėl, jog depresija gali atsirasti dėl daugelio priežasčių. Yra daug veiksnių, kurie skatina depresiją – nemalonūs gyvenimo įvykiai tokie kaip sunkumai vaikystėje, patirti nuostoliai, prarastas darbas ir daugelis kitų. Žmones kamuoja nuolatinis liūdesys, nebesidomima norima veikla, kuri anksčiau teikdavo malonumą, sutrinka miegas bei apetitas, greičiau pavargstama ir prastai sekasi sukoncentruoti dėmesį. Taip pat svarbu, jog depresijos poveikis gali būti ilgalaikis arba pasikartojantis ir gali turėti neigiamą įtaką sergančio žmogaus gyvenimo kokybei. Atskirti ribą tarp liūdnos, prislėgtos nuotaikos ir jau depresija sergančio žmogaus gali būti dažnu atveju nelengva. Depresija skiriasi nuo įprastų nuotaikos svyravimų ir trumpalaikių emocinio atsako į kasdienio gyvenimo iššūkius. Šiame straipsnyje aptarsime, kas gali būti pirmieji ženklai, jog žmogus serga depresija.
Pirmiausia, reikėtų aptarti, kuo ši liga yra grėsminga žmogui. Depresija ir su ja susiję psichikos sutrikimai gali daryti neigiamą įtaką žmogaus gyvenimui, įskaitant rezultatus mokykloje, produktyvumą darbe, santykius su šeima ir draugais bei gebėjimą dalyvauti skirtinguose visuomeninėse veiklose. Depresija veikia ne tik jaunus žmones, tačiau ir senyvo amžiaus asmenis. Pastebėta, kad moterys depresija serga dažniau nei vyrai. Depresija gali tapti sunkios sveikatos būklės priežastis, ypač tuo atveju, kai depresija yra vidutinio sunkumo ar net sunkios formos. Grėsminga yra tai, jog tuomet depresija gali sukelti savižudybę. Kasmet dėl savižudybės miršta beveik 800 000 žmonių. Toks didelis praradusių gyvybę žmonių skaičius rodo, jog apie depresiją kalbėti reikia ir teikti informaciją žmonėms, jog čia yra ne tik liūdna nuotaika, o sunki liga, kurią privalo gydytis.
Depresija sergantys paaugliai
Normalu, kad jauni žmonės kartais jaučiasi liūdni, liūdesys gali trukti net ir kelias dienas. Kai jiems liūdna, paaugliams kartais būna sunku miegoti, valgyti, susikaupti ar turėti motyvacijos. Svarbu suvokti, jog paauglių depresija yra ne tik liūdesys ar prasta nuotaika – tai rimtas psichinės sveikatos sutrikimas. Labai sunku atskirti, kada paaugliai serga depresija, o kada juos kamuoja tik kelias dienas trunkantis liūdesys. Todėl reikėtų atkreipti dėmesį tai šiuos faktorius:
- Kiek laiko paauglius kamuoja liūdesys, ar šis laikotarpis apima daugiau nei dvi savaites.
- Ar visą tą laikotarpį jaunas žmogus jaučiasi liūdnas, ar liūdesys yra periodiškai pastebimas.
- Ar pastebima sąsaja tarp elgesio pokyčių ir prastų mokymosi rezultatų mokykloje, nesutarimų su aplinkiniais, nebedomina veiklos, kurios anksčiau paaugliui teikdavo malonumą.
Negydomi paaugliai sergantys depresija gali turėti rimtų padarinių, todėl svarbu vos tik pastebėjus paauglio pokyčius kreiptis į specialistą. Kuo anksčiau pastebėta depresija, tuo gydymas gali būti efektyvesnis ir jaunas žmogus įgis įgūdžių, kaip įveikti jo gyvenime atsiradusias problemas.
Keletas emocinių, elgesio, fizinio ir mąstymo simptomų, kuriuos galima pastebėti tarp sergančiųjų paauglių depresija.
- Jei jaunas žmogus jaučiasi liūdnas, irzlus, skundžiasi, jog pats jaučiasi nejautrus.
- Nebedomina anksčiau mėgstama veikla.
- Pasikeitę charakterio bruožai, greičiau susierzinama ir pykstama.
- Jaučiasi nevertingas, kaltina save, jog visos nesėkmės yra dėl jo kaltės.
- Nėra noro susitikti su draugais, jaučiasi vienišas.
- Paauglį kamuoja mintys apie savęs žalojimą ar savižudybę, galima išgirsti tokius pasisakymus kaip „Tokio gyvenimo neverta gyventi “ ir pan.
Fiziniai simptomai
- Jaučiasi pavargęs, nėra motyvacijos kuo nors užsiimti, energijos stoka.
- Pastebimas apetito sutrikimas, ženklūs svorio pokyčiai.
- Sutrikęs miegas.
Mąstymas
- Sunku susikaupti, priimti sprendimus.
- Sunku įsiminti informaciją, suprastėja atmintis.
Jei jūsų vaikui yra diagnozuota depresija, galite padėti kasdieniniame jo gyvenime taip prisidėdami prie geresnės paauglio kokybės.
- Atkreipti dėmesį, ką valgo jūsų vaikas, verta pasiūlyti maisto produktus, kurie yra sveiki.
- Skatinti paauglį užsiimti fizine veikla, mat fizinio aktyvumo palaikymas gali pagerinti paauglio psichinę sveikatą. Gali pakakti net 10 min pasivaikščiojimo.
- Stengtis neleisti vaikui miegoti dienos metu, svarbesnis yra kokybiškas miegas naktį. Paskatinti paauglį nesinaudoti telefonu prieš miegą.
- Pasidomėti ar jūsų vaikas neturi žalingų įpročių, kas dar labiau keltų grėsmę šios ligos tolimesnei eigai.
Ne paslaptis, jog kiekvienam iš mūsų reikalingas bendravimas, norime jaustis mylimi ir svarbūs, tad remiantis jūsų vaiko amžiumi, branda turite parodyti dėmesį ir rūpestį. Jei paauglys yra uždaro būdo ir nemėgsta bendrauti, tad reikia pasiūlyti rašyti dienoraštį. Kartais užrašyti yra lengviau nei pasakyti kitiems. Jei jūsų vaikas nerodo noro atvirai kalbėti su jumis, galite paskatinti paauglį bendrauti su savo bendraamžiais ar giminaičiais. Taip pat svarbu, jog paauglys negyventų aplinkoje, kurioje būtų kasdieniai nesutarimai, konfliktai, kas dar labiau blogintų paauglio gyvenimo kokybę. Paauglys turi jausti palaikymą, ypač iš šeimos narių. Ypač šeimos nariai atlieka svarbų vaidmenį padedami paaugliui išgyventi šį sunkų laikotarpį, svarbu atkreipti dėmesį į visus ženklus, kuriuos jūsų vaikas skleidžia ir kuo skubiau kreiptis į specialistą.
Depresija sergantys vyresnio amžiaus žmonės
Dažniau depresija serga tie vyresnio amžiaus žmonės, kurie serga dar ir lėtinėmis ligomis, turi sunkią negalią ar psichikos sutrikimų. Svarbu paminėti, jog depresija turi neigiamos įtakos kitų lėtinių ligų gydymo efektyvumui ir taip padidina mirtingumą. Aplinkos veiksniai, tokia kaip skurdas, persikėlimas iš įprastos gyvenimo vietos į kitą, rūpestis ar netektis, prisideda prie žmonių sergančių depresija skaičiaus. Tinkamas pagyvenusių žmonių depresijos gydymas užkerta kelią savižudybės rizikai, padeda pacientams kiek įmanoma gyventi kokybiškesnį gyvenimą, kas turėtų sumažinti mirtingumą.
Depresja ir Parkinsono liga sergantys pacientai
Depresija nustatoma apie 30-40 proc. visų pacientų, sergančių Parkinsono liga, tačiau tik nedidelė dalis (apie 20 proc.) gydosi. Tokia maža dalis besigydančių, gali būti todėl, jog tokiems pacientams jų psichologinė sveikata nebėra tokia svarbi, jiems tai neatrodo esminė sveikatos problema. Dėl to daugelio pacientų gyvenimo kokybė dar labiau pablogėja. Kitas svarbus aspektas – diagnozavus žmonėms sergantiems Parkinsono liga dar ir depresiją, nėra aišku, kurios gydymo galimybės būtų saugios ir veiksmingos šiai populiacijai (psichoterapija ar farmakoterapija).
Apibendrinant galima teigti, jog depresija, tai liga, kuri nesirenka kokio amžiaus žmogus ja sirgs. Ji gali paveikti paauglį, kurį kamuoja vienos problemos ir vyresnio amžiaus žmogų, kuris turi dar kito pobūdžio problemų. Priežasčių yra daugybė, todėl svarbu artimiesiems atkreipti dėmesį į artimo žmogaus pokyčius ir nebijoti kreiptis pagalbos. Depresijos stigmatizavimas pastebimas dar nuo tų laikų, kai psichikos liga sirgti buvo gėdinga, stigma tokia stipri, jog daugelis net bijo pripažinti ligą, o jei ir supranta, jog serga, nedrįsta kreiptis pagalbos bijodami pasmerkimo. Depresija neturi būti liga, kurią reiktų slėpti. Žmogaus sveikata yra plati sąvoka, kuri apima ir dvasinę gerovę, todėl tik kreipiantis į specialistus galima to pasiekti.
Literatūra
- World health organization. Depresija. Available from: https://www.who.int/health-topics/depression#tab=tab_1
- Milerytė R. Stigma. Available from: http://www.utenis.lt/projektas-paribio-istorijos/depresija-xxi-amziaus-stigma/
- net.au. Paaugliai sergantys depresija. Available from: https://raisingchildren.net.au/pre-teens/mental-health-physical-health/stress-anxiety-depression/depression
Parengė: visuomenės sveikatos specialistė vykdanti sveikatos priežiūrą mokykloje Genovaitė Dzindzelėtaitė