Kiekviena stresinė situacija mums primena, kad mūsų pasaulis nėra lengvai nuspėjamas, nenumatyti ir visiškai nekontroliuojami dalykai gali išmušti mus iš vėžių nepriklausomai nuo to, kokie stiprūs jaučiamės (Zautra, 2003).
Š. m. rugsėjo 20 d., Šilalės rajono ligoninėje, įstaigos darbuotojams vyko mokymai „savęs valdymas įtemptų darbinių situacijų metu“, kuriuos vedė psichologė Daiva Grikšienė. Dalyviams buvo išduodami Šilalės švietimo pagalbos tarnybos pažymėjimai. Viso mokymuose dalyvavo 22 asmenys.
Mokymų programa ORIENTUOTA į darbuotojo tiesioginės kalbos, manieros, asmeninio pasitikėjimo savimi, darbo stiliaus valdymą.
Mokymų metu aptartos temos:
• Psichologinis stabilumas, sutarimas su savimi kaip savo srities specialistu.
• Paslaugų gavėjo pasitenkinimo valdymas pagal probleminius atvejus. Asmeninio statuso užtikrinimas bendradarbiavimo procese.
• Kolegų/Klientų konstruktyvus grąžinimas prie bendrų tikslų.
• Nuoseklus darbinių užduočių vykdymas, suvaldant emocinį ir fizinį darbinį krūvį.
Žodį „stresas“ girdime ir vartojame labai dažnai. Apie stresą skaitome žurnaluose, interneto portaluose, diskutuojame su aplinkiniais, apie streso poveikį galime rasti daugybę straipsnių. Stresas paprastai asocijuojasi ne su pačia maloniausia patirtimi ir išgyvenimais, tačiau iš tiesų šis reiškinys turi ne tik neigiamą reikšmę. Ar kada pagalvojote, kad džiaugdamiesi taip pat patiriate stresą, tik teigiamo pobūdžio? Stresoriaus poveikis gali būti teigiamas, kai jis mus motyvuoja ir aktyvina, tačiau stresoriai taip pat gali sukelti žalingus sveikatos, savikontrolės, savęs vertinimo, psichologinius ir kitokius pokyčius. Stresas – plati sąvoka, todėl vien neigiamų reikšmių jam priskirti nereikėtų.
Dažnas mūsų stresą patiria būtent darbe. Įtempta dienotvarkė, ilgos darbo valandos ir mažas miego kiekis, nuolatinis sprendimų priėmimas, konfliktai, dažnos komandiruotės sukelia įtampą. Jeigu nesugebame atsipalaiduoti, darbe krenta mūsų produktyvumas, nebegalime efektyviai generuoti idėjų, padažnėja tikimybė klaidoms bei prasideda rimtesnės organizmo problemos. Ką galima daryti darbo aplinkoje, jog atsiradęs stresas būtų kaip įmanoma mažesnis?
o Pietų pertraukos metu išeikite pakvėpuoti grynu oru ir pabūti saulėje. Dažnai biuruose įrengtos kondicionavimo sistemos, todėl retai kada patalpose būna gryno oro, taip pat darbo vietos apsaugotos nuo saulės spindulių, kad netrukdytų darbui kompiuteriu.
o Gerkite daug vandens. Darbo vietoje turėkite gertuvę, taip jums nereikės vaikščioti kiekvieną kartą išgėrus puodelį vandens.
o Venkite socialinės medijos, jei to nereikalauja jūsų darbas. Nuolatinis blaškymasis gali kelti įtampą, o sugrįžti prie pradėtų darbų po socialinės medijos patikrinimo dažnai prireikia net 15 minučių.
o Inicijuokite pokyčius jūsų darbo aplinkoje: pasiūlykite įsigyti atsipalaidavimui skirtų užsiėmimų (galbūt tai video žaidimai, stalo futbolas ar kt.), kas kelias valandas atlikite nesudėtingus pratimus (akims, kvėpavimui, bendram fiziniam aktyvumui).
Linkime, periodiškai skirti laiko sau, pastebėti nepasitenkinimo savimi ir aplinkiniu pasauliu priežastis atrasti dalykus, kurie jus džiugina, taip pat aspektus, kurie verčia savimi didžiuotis ir tai, ką norėtumėte tobulinti. Nereikia bijoti nei teigiamų, nei neigiamų atradimų – visa tai yra jūsų asmenybės dalis ir daro jus SAVIMI.
Visuomenės sveikatos specialistė,
vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą
Vilma Navardauskienė
