Norwalk veiksnio sukelta ūminė žarnyno infekcija, pasireiškianti pykinimu, vėmimu, viduriavimu, pilvo skausmu, bendru negalavimu, nedideliu karščiavimu. Ši liga viena dažniausių gastroenterito priežasčių ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje. Didžiausias sezoninis sergamumas kasmet stebimas gruodžio – kovo mėnesiais. Dėl sezoninio infekcijos plitimo aktyvumo ji neretai vadinama ,,žiemos vėmimo liga“ arba ,,skrandžio gripu“.
Remiantis pasaulio šalių patirtimi, norovirusinė infekcija dažniausiai plinta vaikų ugdymo įstaigose, kituose uždaruose vaikų bei suaugusių asmenų kolektyvuose. Pirmieji ligos požymiai paprastai pasireiškia po 24-48 val. trunkančio inkubacinio periodo. Liga gali pasireikšti vienkartiniu ar daugkartiniu vėmimu, viduriavimu, pykinimu, pilvo skausmu. Kadangi infekcija gali pasireikšti neaukšta kūno temperatūra ir kūno skausmu, ji kartais vadinama „skrandžio gripu“. Nepaisant to, kad ligos požymiai gali būti sunkūs, jie paprastai praeina po 12-72 val. Mažiems vaikams ir senyvo amžiaus asmenims ligos simptomai gali užtrukti 4-6 dienas. Apie 10 proc. susirgusiųjų, kuriems būtinas skysčių ir elektrolitų atstatymas, hospitalizuojami.
Norovirusų pirmiausia randama ligonių išmatose, tačiau jų gali būti ir vėmimo masėse. Išmatose virusų gali būti randama iki 4 savaičių nuo ligos pradžios, didžiausi virusų kiekiai būna 2 – 5 ligos dieną, apie 30 % norovirusinės infekcijos atvejų gali būti besimptomiai, ir tokie asmenys taip pat gali platinti virusus. Tačiau tokių asmenų vaidmuo infekcijos platinimui nėra gerai žinomas. Imlumas šiai infekcijai yra visuotinas, sirgti gali bet kurio amžiaus žmonės. Imlesni infekcijai yra vaikai ir suaugę asmenys, turintys imuninės sistemos sutrikimų. Persirgus įgyjamas trumpalaikis imunitetas , tačiau kryžminė apsauga kitoms virusų grupėms neužtikrinama. Dėl virusų štamų įvairovės tas pats asmuo per visą gyvenimą gali sirgti keletą kartų. Virusų plitimas vyksta trimis būdais: nuo žmogaus žmogui, per maistą ir vandenį. Pagrindinis norovirusų plitimo būdas yra fekalinis-oralinis. Tačiau protrūkių metu infekcija gali plisti su oro lašeliais ir per vėmimo mases. Dažniausia protrūkių priežastimi yra užsikrėtimas per maistą ar vandenį. Toliau infekcija gali plisti nuo žmogaus žmogui sąlyčio būdu ir per užterštus virusais aplinkos daiktus. Norovirusai pasižymi dideliu virulentiškumu, kadangi užkrečiamoji dozė yra labai maža. Užkrečiamumo laikotarpis, kai sergantis žmogus pradeda išskirti virusus ir gali užkrėsti kitą asmenį, gali trukti 48-72 val. Daugiausia virusų išsiskiria su sergančiojo išmatomis. Pirmosiomis ligos dienomis, viduriavimo metu virusai išskiriami intensyviausiai (maždaug 5 mlrd. virusų dalelių viename grame išmatų). Vėliau virusų kiekis gali mažėti. Vidutiniškai jie išskiriami 4-6 dienas, tačiau vaikams, pagyvenusiems, su nusilpusia imunine sistema asmenims gali būti išskiriami iki 30 ir daugiau dienų. Kai kurie asmenys virusus gali platinti iki 2savaičių po pasveikimo.
Infekcijos plitimui turi reikšmės virusų savybės. Dėl mažos infekuojamos virusų dozės jie lengvai gali plisti per orą lašeliais, per vėmimo mases ir užterštus aplinkos daiktus. Tai patvirtina antrinių atvejų židinyje atsiradimą tarp sąlytį turėjusių asmenų šeimose, vaikų ugdymo įstaigose. Ilgalaikis besimptomių asmenų virusų išskyrimas gali padidinti infekcijos plitimo riziką, ypatingai jei tokių asmenų veikla yra susijusi su maisto tvarkymu, vaikų priežiūra ir ugdymu.
Specifinės profilaktikos priemonių infekcijai valdyti nėra. Rankų higiena – viena pagrindinių nespecifinės profilaktikos priemonių. Rankas rekomenduojama plauti:
- prieš ir po valgio arba prieš tvarkant maistą;
- pasinaudojus tualetu ar pakeitus sauskelnes;
- po nosies pūtimo, kosėjimo ar čiaudėjimo;
- po sąlyčio su gyvūnais / gyvūnų ekskrementais;
- po sąlyčio su užterštais aplinkos daiktais ir paviršiais, pavyzdžiui, šiukšlių dėže, valymo šluostėmis ir kt.;
- prieš užsimaunant ir nusimovus apsaugines pirštines;
- po to, kai vaikai sugrįžta iš lauko;
- ryte atvykus į vaikų ugdymo įstaigą ir prieš išvykstant namo.
Norovirusinės infekcijos profilaktikos pagrindas – saugaus maisto ir vandens tiekimas vartotojams. Rekomenduojamos šios priemonės, sumažinančios riziką užsikrėsti:
• dažnai plauti rankas, ypatingai pasinaudojus tualetu ir po sąlyčio su viduriuojančio žmogaus išmatomis, taip pat prieš valgį ir maisto gaminimą;
• prieš vartojimą kruopščiai plauti vaisius, daržoves, kiautinius moliuskus;
• kruopščiai valyti ir dezinfekuoti choloro turinčiais tirpalais aplinkos daiktus, paviršius, užterštus ligonio išmatomis, vėmimo masėmis;
• suterštą patalynę, apatinius rūbus skalbti karštame vandenyje su skalbimo milteliais. Jei įmanoma, geriausiai prieš tai juos pamirkyti buityje naudojamuose balikliuose su chloru;
• patikimai valyti ir dezinfekuoti tualetą;
• susirgusius norovirusine infekcija asmenis, dirbančius maisto tvarkymo subjektuose, rekomenduojama nušalinti nuo maisto tvarkymo dar 3 dienoms po paskutinės viduriavimo dienos;
• nedelsiant nutraukti įtariamo užteršto maisto realizavimą ir jį sunaikinti.
Ikimokyklinio amžiaus vaikai iki ketverių metų amžiaus rankų plovimo metu turi būti prižiūrimi suaugusiųjų (auklėtojų). Rankų plovimui rekomenduojamas skystas muilas be antiseptinių priedų. Sieninio skysto muilo dozatorius ir jo dalys (priedai) bei daugkartinio naudojimo indas prieš kiekvieną pripildymą turi būti išvalyti ir dezinfekuoti pagal dozatoriaus gamintojo rekomendacijas. Kietąjį muilą naudoti nerekomenduojama dėl jo užteršimo pavojaus. Tačiau, jei kietasis muilas yra naudojamas, jo laikiklis ar stovas turi būti su vandens nutekėjimu, kad muilas galėtų išdžiūti. Rankų nusausinimui yra naudojami vienkartiniai rankšluosčiai (servetėlės), kurių uždara dėtuvė turi būti prie praustuvės. Daugkartinio naudojimo rankšluosčiai nerekomenduojami, nes padidina riziką pakartotinam rankų užteršimui. Nerekomenduojami ir šilto oro džiovintuvai dėl nepakankamo nusausinimo, ilgesnės džiovinimo trukmės ir aerozolių susidarymo. Protrūkio metu, turintiems tiesioginį sąlytį su ligoniu (pvz., rengiant, prausiant, keičiant sauskelnes), po kruopštaus rankų plovimo rekomenduojama rankų antiseptiką (rankų įtrynimas alkoholiniais antiseptikais). Alkoholiniai antiseptikai gali būti naudojami ir tada, kai rankų nusiplauti nėra galimybės (pvz., išvykoje), bet nerekomenduojami užterštų kūno skysčiais rankų higienai. Alkoholiniai antiseptikai (apie 1-3 ml) trinami į rankų odą apie 20-30 sek. (kol rankos tampa sausos) trinamaisiais, sukamaisiais judesiais . Asmenims, turintiems jautrią rankų odą ar odos pažeidimų, rankų plovimui galima naudoti alternatyvius muilus, naudoti apsauginius rankų kremus.
Nepamirškite, kad daugelio užkrečiamųjų ligų išvengsime tiesiog plaudami rankas. Tai paprastas būdas, kurio nereikėtų pamiršti.
Parengė visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti sveikatos priežiūrą mokykloje: Nijolė Klapatauskienė
(informacijos šaltinis www.smlpc.lt; www.ulac.lt)
