Svarbiausias širdies organas- širdis. Per parą susitraukdama šimtą tūkstančių kartų ji užtikrina gerą savijautą ir ištvermę. Sveika širdis ypač svarbi tiems, kurie aktyviai sportuoja ir mėgsta aktyvų poilsį. Kiekvienais metais pasaulyje nuo širdies kraujagyslių ligų miršta per 17 mln. žmonių. Pasak gydytojų kardiologų, daugelio šių mirčių būtų galima išvengti tiesiog pakeičiant gyvenseną.
Kokie yra tie rizikos veiksniai susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, kuriuos galime patys valdyti?
Pirmiausia- rūkymas. Rūkantieji labai rizikuoja susirgti ateroskleroze ir jos sukeltomis ligomis, todėl rūkaliams reikia kuo greičiau mesti rūkyti, o nerūkantiems- vengti pasyvaus rūkymo. Arterinio kraujo spaudimo padidėjimas- svarbus rizikos veiksnys aterosklerozinėms širdies ir kraujagyslių sistemos ligoms, širdies nepakankamumui, inkstų funkcijos, pažintinių funkcijų sutrikimas. Rizika susirgti auga didėjant arteriniam kraujo spaudimui. Esant kitiems rizikos veiksniams- cukriniam diabetui, padidėjusiai cholesterolio koncentracijai- arterinė hipertenzija dar labiau didina riziką susirgti širdies ligomis.
Kokią įtaką širdies susirgimams turi padidėjęs cholesterolis?
Cholesterolis turi priežastį ir nepriklausomą ryšį su širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Sumažinus cholesterolio koncentraciją, mažėja širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Rekomenduojama bendro cholesterolio norma- ne daugiau 5 mmol/l, MTL cholesterolio (blogojo cholesterolio)- ne daugiau 3 mmol/l . Svarbu vartoti maisto produktus, mažinančius širdies ir kraujagyslių ligų riziką- turi būti vartojamas įvairus maistas, energetinė maisto vertė turėtų būti įvertinta, kad būtų išvengta viršsvorio, skatintina vartoti vaisius, daržoves, grūdus, rupią duoną, žuvį, liesą mėsą, liesus pieno produktus, gyvulinės kilmės riebalus keisti augalinės kilmės riebalais bei riebalais iš žuvies, mažinti bendrą riebalų sunaudojimą. Kuomet yra padidėjęs arterinis kraujo spaudimas, reikia mažinti druskos vartojimą, vengiant papildomo paruošto ar ruošiamo produkto sūdymo, rinktis šviežius ar šaldytus nesūdytus produktus.
Įtakos šiems susirgimams turi ir nutukimas bei mažas fizinis aktyvumas.
Reikėtų mažinti kūno masę nutukusiems bei viršsvorį turintiems asmenims ir nepriaugti svorio turintiems normalią kūno masę žmonėms. Mat padidėjusi kūno masė susijusi su didesniu sergamumu ir mirštamumu nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Taip pat pastebėtas ryšys su didėjančiu arteriniu kraujo spaudimu ir cholesterolio koncentracija kraujyje, dažnesniais cukrinio diabeto atvejais. Pagrindiniai svorio kontrolės būdai- bendro kalorijų kiekio, gaunamo su maistu, mažinimas ir reguliarus fizinis aktyvumas.
Šiais laikais daug žmonių patiria įtampą bei stresą. Kaip tai veikia širdį?
Nustatyta, kad prasta socioekonominė padėtis, socialinio palaikymo stoka ar socialinė izoliacija, stresas darbe ir asmeniniame gyvenime, neigiamos emocijos, tokios kaip depresija, pyktis ir priešiškumas, didina širdies ir kraujagyslių ligų riziką, blogina ligos klinikinę eigą ir pacientų išgijimo prognozę. Padėti gali fizinis darbas, mankšta, sportas, bendravimas su maloniais žmonėmis, atsipalaidavimo pertraukėlės keletą kartų per dieną, muzika , hobis, miegas, vandens procedūros. Jeigu asmuo pats ar su aplinkinių pagalba nepajėgia įveikti streso, rekomenduojama kreiptis į psichologą ar psichoterapeutą.
Į kokius dar rizikos veiksnius reikėtų atkreipti dėmesį?
Cukrinis diabetas arba sutrikusi gliukozės apykaita- vienas pavojingiausių širdies ir kraujagyslių ligų rizikos faktorių.
Kaip atpažinti insultą arba infarktą?
Pirmiausia svarbu žinoti, kaip elgtis, jei miokardo infarktas ar išeminis insultas įvyksta namuose. Jei kyla įtarimas, kad šeimos narys susirgo miokardo infarktu arba insultu, reikia skubiai kviesti medicinos pagalbą.
Daugiau nei 70 procentų skubių gyvybei pavojingų įvykių įvyksta namuose, kai šalia yra šeimos narių, galinčių suteikti pirmąją pagalbą. Taigi reikalinga žinoti miokardo infarkto ir insulto simptomus. Įspėjamieji miokardo infarkto simptomai yra tokie: diskomfortas ar spaudžiančio, gniaužiančio pobūdžio skausmas už krūtinkaulio, diskomfortas ar skausmas, plintantis į viršutinę kūno dalį- abi rankas, nugarą , kaklą, apatinį žandikaulį arba skrandį, oro trūkumas su skausmu arba be jo krūtinėje. Galimi ir kiti simptomai- nepaaiškinamas silpnumas ar nuovargis, nerimas, neįprastas nervingumas, nevirškinimas, prakaitavimas šaltu prakaitu, pykinimas, vėmimas, alpimas, sąmonės netekimas.
Koronarinė širdies liga, kojų kraujagyslių aterosklerozinis pažeidimas, dažniau įvyksta širdies infarktas. Ypač dažnos moterų diabeto komplikacijos.
Rekomenduojama sergančiųjų diabeto širdies ir kraujagyslių rizikos veiksnius gydyti ypač intensyviai. Pacientams su alkio gliukozės sutrikimu ir sutrikusia gliukozės tolerancija gyvensenos korekcija sumažina diabeto išsivystymo tikimybę ar sulėtina progresavimą.
Pacientus, priklausančius rizikos grupei bei sergančiuosius širdies ir kraujagyslių ligomis, tikslinga nukreipti kardiologo konsultacijai, kad būtų kuo anksčiau pradėta rizikos veiksnių kontrolė, kad šios ligos būtų kuo anksčiau diagnozuojamos ir pradedamos gydyti.
Kokie insulto požymiai?
Įspėjamieji insulto požymiai yra šie: staigus veido, rankos, kojos silpnumas, paprastai vienoje kūno pusėje, staigus sumišimas, kalbos sutrikimas arba nesupratimas, apie ką kalbama, regėjimo sutrikimas viena ar abiem akimis, sunkumas vaikščiojant, galvos svaigimas, koordinacijos sutrikimas, staigus stiprus galvos skausmas be aiškios priežasties.
Kuomet pasireiškia bent vienas iš šių požymių, nieko nelaukus reikia kviesti greitąją pagalbą.
Širdis laikoma silpna, kai ji nepajėgia pervaryti kraujo, kiek reikia kraujotakai. Tada organizmui pradeda stigti deguonies. Širdies nepakankamumas tai ne atskira liga, o visų įmanomų širdies ligų komplikacija. Galimas širdies nepakankamumas ramybėje, taip pat smarkiau judant ar dirbant gali būti diagnozuojamas „širdies silpnumo fizinio krūvio metu“. Kai sveika širdis smarkiau dirba, ją skatina simpatinė nervų sistema ir hormonai, o jei širdis nesveika, jos sienelės raumuo nuo fizinio krūvio storėja, bet, ligai užsitęsus- suglemba.
Pasak NYHA, yra keturi širdies nepakankamumo laipsniai.
- Paciento fizinis pajėgumas normalus: širdies ligų požymių randa tik gydytojas.
- Fizinis pajėgumas tik šiek tiek ribotas: pacientas gali nueiti 5 km.
- Fizinis pajėgumas ryškiai sumažėjęs. Pacientas pakelia tik lengvą krūvį.
- Vargina bet kokia fizinė įtampa. Nemalonių pojūčių būna net ir ilsintis.
Širdies nepakankamumas gali būti ūmus ir lėtinis. Ūminė forma visada prasideda staigiu priepuoliu. Lėtinei formai būdinga ilgalaikė perkrova, širdies ertmės išsiplečia, slėgis jose padidėja.
Yra šešios pagrindinės priemonės širdies nepakankamumui gydyti.
- Priežasčių šalinimas.
- Tausojimas.
- Vaistai
- Komplikacijų profilaktika.
- Dieta.
- Reabilitacija.
Ypač svarbu šalinti priežastį, jei padidėjęs kraujospūdis, jį reikia normalizuoti. Jis gali sumažėti ir dėl širdies raumens nusilpimo, bet išgydžius nepakankamumą, kraujospūdis padidėja.
Naudota literatūra:
Sveikatos apsaugos ministerija ir Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras.
Parengė: Visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti sveikatos priežiūrą mokykloje Genovaitė Dzindzelėtaitė
