Ixodinės erkės (Ixodidae) – vieni seniausių pasaulyje egzistuojančių parazitų. Eurazijoje sutinkama apie 70 rūšių erkių. Šios erkės – daugelio transmisinių ligų platintojai – laikini žmonių ir gyvulių parazitai, kurių vystymasis gana sudėtingas (kiaušinis, lerva, nifma, suaugėlis). Joms būdinga vienkartinė mityba kiekvienoje vystymosi stadijoje. Erkių gyvenimo trukmė ir jų elgsena priklauso nuo gamtinio arealo ypatumų, radimvietės tipo, biotinių ir abiotinių faktorių.
Erkės gali maitintis daugelio gyvūnų krauju. Dažnos rūšys, noriai mintančios žmogaus krauju. Paprastai aukos jos tyko atviroje vietoje, žolėje ar ant neaukštų krūmokšnių ir bet kuriuo momentu yra pasiruošusios prisikabinti prie gyvūno ar žmogaus. Vieno maitinimosi metu padidėja net 10 kartų – jos forma pasidaro panaši į kiaušinį, pilkos švino spalvos. Patelių maitinimosi trukmė – 6-12, nimfų – 3-8, lervų – 2,5 paros. Įsisiurbimas neskausmingas, todėl žmogus ar gyvūnas jo beveik nepajunta. Žmogus erkių platinamomis ligomis užsikrečia įsisiurbus sukėlėjais infekuotai erkei. Siurbdama aukos kraują, erkė periodiškai į žaizdelę išskiria seiles ir kitus organizmo skysčius, o kartu ir sukėlėjus, jei ji buvo jais užsikrėtusi. Pagrindinis gamtinių židinių ligų sukėlėjų rezervuaras ir erkių maisto šaltinis – smulkieji graužikai.
Laimo liga
Išplitusi vidutinio klimato juostoje. Erkės įkandimo metu sukėlėjas patenka į odą, po to į kraują ir išplinta po visą organizmą. Būdingiausias simptomas – klaidžiojanti eritema, t.y. randama dėmė odoje, galinti keisti savo dydį ir formą.
Erkinis encefalitas
Ligą sukeliantis virusas į žmogaus organizmą patenka įkandus erkei arba maistu, vartojant nepasterizuotą, virusu infekuotą ožkų ir karvių pieną. Erkinis encefalitas paplitęs Europoje.
Efektyviausias apsisaugojimo būdas – skiepijimasis. Galima dvejopa skiepijimo schema: įprastinė ir pagreitinta. Skiepijantis pagal įprastinę schemą, tarp pirmosios ir antrosios dozės išlaikomas 1-3 mėn. intervalas, o tarp antrosios ir trečiosios – 5-12 mėn. Pagreitinto skiepijimosi atveju tarp pirmųjų dviejų dozių intervalas sutrumpėja iki dviejų savaičių. Jau po dviejų vakcinos dozių žmogus įgyja apsaugą nuo erkinio encefalito vieneriems metams.
Babezijozė
Šia liga serga gyvuliai ir žmonės. Žmonių babezijozė nėra dažna. Užsikrečiama infekuotos erkės įkandimo metu. Susirgimas pasireiškia prakaitavimu, karščiavimu, galvos skausmais, nuovargiu.
Erlichijozė
Liga paprastai registruojama tose vietovėse, kuriose paplitusi Laimo liga. Daugeliu atveju erlichijozės eiga švelni ar liga praeina visai be simptomų. Laikini ligos požymiai panašūs į gripo.
Apsisaugojimo būdai nuo erkių įsisiurbimo ir užsikrėtimo jų platinamomis ligomis:
1. Dirbant ar ilsintis gamtoje, nešioti tinkamus rūbus:
*ilgos kelnės, sukištos į kojines arba aulinius batus;
*ilgos rankovės, prispaudžiančios riešus;
*šviesūs rūbai (lengviau pamatyti ropojančią erkę);
*galvos apdangalas.
2. Naudoti repelentus (erkes atbaidančios medžiagos):
*purškiamus ant rūbų;
*purškiamus ant odos .
3. Grįžus iš miško apžiūrėti kūną, vilkėtus rūbus, pakabinti negyvenamoje patalpoje ar saulėje.
4. Sodybų, parkų, poilsiaviečių priežiūra:
*žolės pjovimas;
*menkaverčių krūmų genėjimas;
*miško atliekų sunaikinimas.
5. Maistui vartoti tik pasterizuotą ožkų ir karvių pieną.
Jei erkė įsisiurbė:
***Kuo skubiau ją pašalinkite. Nesant galimybės kreiptis į medicininę įstaigą, niekuo nesutepant erkės, ją ištraukti turimomis priemonėmis (pincetas, siūlo kilpelė ir kt.). Pincetu pamėginkite sučiupti erkę kaip galima arčiau galvos. Pašalinkite ją truktelėdami atgal. Erkės straubliukas susideda iš mažų kabliukų girliandos, todėl traukiant erkę nesukiokite jos į kairę ar dešinę;
***Apiplaukite žaizdelę vandeniu su muilu ar dezinfekuokite. Jeigu nepavyko pilnai pašalinti erkės ir liko galvutė, nedraskykite. Galvutę kaip svetimkūnį organizmas pašalins pats;
***Esant galimybei, konsultuokitės su gydytoju;
***Pastebėjus įsisiurbusią erkę ar pajutus sveikatos sutrikimus (šaltkrėtis, aukšta temperatūra, galvos ir (ar) raumenų skausmas, silpnumas, pykinimas, vėmimas, raudona dėmė aplink erkės įkandimo vietą), būtinai kreipkitės į asmens sveikatos priežiūros įstaigą.
Kaip apsaugoti vaikus nuo erkių?
Vaikams patinka vasarą landžioti pakrūmėmis, statytis medžio būstus, žaisti pievoje, tad tėveliams reikia būti ypač atidiems. Erkėms plona ir švelni vaikų oda – tikras džiaugsmas. Jei gyvenate teritorijoje, kurioje erkių židinys ypač aktyvus, reikėtų su vaiku pakalbėti apie skiepų galimybę. Rekomenduotina atvirų kūno vietų odą ištrinti skysčiais, kurie atbaido erkes. Yra priemonių specialiai skirtų vaikams, bekvapių ir nedirginančių odos. Ant jos užlipusi erkė nežino, ką veikti, nes neužuodžia žmogaus kvapo. Aprenkite vaikus šviesiais ir vienspalviais drabužėliais, nes ant tokių lengviau pastebėti ropojančią erkę. Drabužius taip pat rekomenduojama apipurkšti specialia priemone. Jei vaikas prakaituoja, garantijos, kad erkė neįsisiurbs, nėra. Be to, apsauginė medžiaga po kurio laiko išgaruoja, tad vėl reikia purkšti. Kas kiek laiko tai daryti, paprastai parašyta ant pakuotės. Po vaikų apsilankymo gamtoje, miške būtina atidžiai apžiūrėti vaiko kūną, ypač galvą. Svarbu apžiūrėti rankas, kojas, kaklą. Vaiką perrenkite kitais drabužiais, o tuos, kuriais buvo lauke, išpurtykite ir pakabinkite saulėtame balkone ar kieme, nes saulės erkės nemėgsta ir joje žūva.
Parengė Šilalės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Toma Voverienė pagal Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro ir www.erkes.lt informaciją
