Š. m. balandžio 18 d., Šilalės viešojoje bibliotekoje ir Pajūralio bendruomenės centre vyko paskaita „Gyvensenos įtaką emocinei sveikatai. Ar sergamumą depresija įtakoja maistas?“. Paskaitą skaitė Asta Jokubkienė, vidaus ligų gydytoja, IBLM sertifikuota gyvensenos medicinos gydytoja.
Socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos kompetencija – tai asmens savimonė ir savitvarda, socialinis sąmoningumas, tarpusavio santykių kūrimo gebėjimai, atsakingas sprendimų priėmimas ir asmens rūpinimasis fizine ir psichine sveikata.
Rūpinimasis sveikata:
• Vertina sveikatą kaip vieną iš esminių vertybių, lemiančių asmens ir visuomenės gerovę bei gyvenimo kokybę.
• Rūpinasi sveikata pasitelkus fizinį aktyvumą.
• Supranta sveikos mitybos svarbą sveikatai ir renkasi sveikatai palankius maisto produktus.
Emocinė sveikata – neatsiejama visapusiškos mūsų gerovės dalis. Tai gebėjimas patirti visą spektrą emocijų, jausmų, minčių ir išgyvenimų, išbūti su visu tuo, o įvykus netikėtoms gyvenimo situacijoms, kurios paveikia mūsų emocinę sveikatą, gebėti susitvarkyti su naujais iššūkiais nesirenkant destruktyvių gynybos mechanizmų.
Gera emocinė sveikata lemia:
• atsparumą neigiamiems gyvenimo įvykiams;
• kokybiškesnį rūpinimąsi fizine sveikata;
• gebėjimą suprasti ir priimti kitą žmogų;
• geresnę miego kokybę;
• atsparumą fizinėms ir psichinėms ligoms;
• gebėjimą padėti kitiems ir paprašyti pagalbos;
• Sumažina psichikos sutrikimų išsivystymo tikimybę.
Subalansuota mityba teigiamai veikia ne tik fizinę, bet ir emocinę sveikatą. Maisto, kuriame gausu maistinių medžiagų vartojimas gali padidinti energijos kiekį, padėti aiškiau mąstyti ir pagerinti nuotaiką.
Ryšys tarp mitybos ir emocijų kyla iš glaudaus smegenų ir virškinamojo trakto, dar vadinamo „antrosiomis smegenimis“, ryšio. Kaip tai veikia? Virškinimo trakte gyvena daugybė bakterijų, kurios turi įtakos neuromediatorių gamybai. Neuromediatoriai – tai cheminės medžiagos, atsakingos už nuolatinį žinučių perdavimą iš žarnyno į smegenis. Geriausiai žinomi neuromediatoriai yra dopaminas ir serotoninas. Šios medžiagos veikia kaip antidepresantai, todėl turi tiesioginės įtakos žmogaus nuotaikai.
Valgant sveiką maistą skatinama gerųjų bakterijų gamyba, o tai kartu teigiamai veikia ir neuromediatorių gamybą. Priešingai, nuolatos maitinantis nesveikai gali kilti įvairių uždegimų, kurie trikdo serotonino ir dopamino gamybą. Kai neuromediatorių gamyba gera, smegenys gauna teigiamas žinutes iš žarnyno, o tai atsispindi ir žmogaus emocijose. Kai dėl netinkamos mitybos žarnyno veikla sutrinka, o kartu su ja sutrinka ir neuromediatorių gamyba, tai gali neigiamai paveikti nuotaiką bei sukelti nerimą ar net depresiją. Tad prieš gaminant valgį vertėtų pagalvoti, kaip naudojami ingredientai gali paveikti emocinę ir fizinę savijautą.
Kaip maistas veikia žmogaus savijautą?
Maistas žmogaus savijautą veikia keliais būdais. Tai priklauso nuo to, kaip valgome, kiek patiriame malonumo iš valgymo, ir nuo to, ką valgome, kokių medžiagų trūksta mūsų kūnui ir kiek gauname medžiagų, kurios gali pagerinti, praturtinti mūsų emocinę savijautą. Blogą nuotaiką ir savijautą gali sukelti paskubomis, be malonumo sukimštas greitas maistas, kai kartais ir nespėjame pajausti, ką valgome, kaip suvalgome ir pastebime tik pustuštę lėkštę. Tai gali sukelti nusivylimo, sutrikimo, nepasitenkinimo ar liūdesio jausmus ir ilgainiui prisidėti prie ligų formavimosi.
Nustatyta, kad geresnė mityba susijusi su geresne gyvenimo kokybe, o prasta – su blogesne psichikos sveikata. Tų, kurie per dvejus stebėjimo metus pakeitė mitybą, psichikos sveikata pagerėjo, o pablogėjo tų, kurie pradėjo maitintis prasčiau. Norvegų atliktame tyrime nustatyta, kad vartojant daug vaisių, daržovių, nesmulkintų grūdų, aukštos kokybės mėsą ir žuvį, depresijos ir nerimo sutrikimo rizika sumažėja 30 proc.
Tai, kokią įtaką maistas turi kiekvieno emocinei būsenai yra neįtikėtina. Reguliarus valgymas, maisto produktų prisotintų vitaminais ir reikalingomis maistinėmis medžiagomis vartojimas gali padėti atsikratyti nuovargio, tingulio ir blogos nuotaikos. Taigi, pasinaudokite šiais patarimais, pakeiskite kelis mitybos įpročius ir pajuskite teigiamą maisto poveikį nuotaikai ir sveikatai.
Dėkojame lektorei, įstaigoms bei bendruomenėms už glaudų bendradarbiavimą!
Visuomenės sveikatos specialistė,
vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą
Vilma Navardauskienė
