Šiuolaikiniame pasaulyje tiek išsivysčiusiose šalyse, tiek mažiau išsivysčiusiose šalyse pastebima, jog moterys neišvengia neplanuoto nėštumo. Netikėtai sužinojusios apie savo nėštumą, moterys patiria neigiamus jausmus ir emocijas, vėliau ne retai dar ir patiria spaudimą iš aplinkinių, šeimos narių. Aplinkiniai asmenys nesistengia padėti nėščiosioms, o net atvirkščiai kaltina jas dėl esamos padėties nurodant jų nepasirengimą motinystei, neatsakingą elgesį. Dauguma moterų jaučia pasimetimą ir baimę dėl savo ypač jauno amžiaus arba per „seno“ amžiaus gimdymui, baiminasi dėl partnerio nenoro turėti vaikų, aplinkinių reakcijos į jų nėštumą, dėl tinkamai nesuveikusių kontraceptinių priemonių ryžtasi neplanuoto nėštumo nutraukimui – abortui. Neplanuotas nėštumas yra aktualus didžiajai daliai pasaulio moterų, todėl verta analizuoti literatūrą ir aptarti su kokiomis dilemomis susiduria moterys tokiose situacijose.
Nepilnametės merginos, pradėjusios gyventi lytinį gyvenimą, turi mažai informacijos apie apsisaugojimo priemones nuo nėštumo ir lytiniu keliu plintančių ligų, arba jos tą informaciją ignoruoja. Tenka pastebėti, kad jos nesirūpina kontraceptinėmis priemonėmis dėl lėšų trūkumo ir gėdos jausmo, kuris kyla, perkant apsisaugojimo priemones. Nepilnametės informaciją apie lytinius santykius „atriboja“ nuo savęs. Partnerio seksualinius veiksmus vertina ne pagal tikėtinus padarinius, o vadovaujasi bendru partnerio suvokimu. Teigiamas partnerio vertinimas kliudo įsisąmoninti, jog artumas su juo gali turėti nepageidaujamų padarinių (Navaitis, 1999, p. 65-66). Paauglės, siekiančios emociškai artimo ryšio su vaikinais, dažnai sutinka suartėti fiziškai, neįvertinusios grėsmės pastoti. Seksualinių ryšių pradžia kasmet vis ankstėja. Pasak Berns (2009), ištyrus 400 paauglių nuo 13 iki 19 metų, pastebėta, kad tik 15 proc. jaunesnių ir 69 proc. vyresnių paauglių, visada naudoja prezervatyvus. Dauguma paauglių mano, kad jeigu mergina vartoja kontraceptines priemones, tai rodo, kad ji iš anksto specialiai ruošiasi lytiniams santykiams. Tai jiems nelabai malonu. Apie 50 proc. merginų, turėjusios lytinius santykius, mano, kad jei mergina nenori pastoti, tai ji nepastos, net jei nesinaudos kontraceptinėmis priemonėmis (Berns, 2009, p. 55). Kartais nepilnametėms lytinis aktas sukelia tam tikrų baimių, bet tai jas neskatina naudotis apsisaugojimo priemonių. Paauglių seksualinis elgesys priklauso ne vien nuo jų suvokimo, kas yra seksualiniai ryšiai, bet ir nuo socialinių veiksnių: nuo bendraamžių įtakos, auklėjimo, bendravimo šeimoje, artimųjų žmonių požiūrio ir elgesio, aplinkos kurioje gyvena. Paauglių lytiškumą lemia ir jų pačių asmeninės savybės: savęs vertinimas, pasitikėjimas ar nepasitikėjimas savimi, nusistatyti lūkesčiai ir t.t. Lytiškai bręstantiems paaugliams seksualiniai kontaktai tampa labai svarbūs, todėl visiškas lytiškumo slopinimas tampa nepakeliama užduotis. Prievartą slopinant lytinį potraukį, kaip ir per daug jam duodant laisvės, gali sutrikti asmenybės vystymasis (Imielinskis, 1999, p. 71). Pastebima, kad paaugliai įnirtingai pradeda siekti labai artimo kontakto su priešinga lytimi, o toks elgesys gali pakenkti jų tolimesniam gyvenimui. Tėvai, pedagogai, kiti asmenys, reguliuoja nepilnamečių elgesį, paprastai jų tarpusavio santykius vertina kaip ikivedybinius, ir siekia nustatyti įvairius, su kita lytimi bendravimo apribojimus. Didelę reikšmę paauglių mergaičių gyvenime turi jų aplinka ir šeima. Pastebima, kad mergaitės iš socialiai sunkiau gyvenančių šeimų dažniau pastoja (didesnė gimdančių paauglių dalis yra iš žemesnio socialinio ir ekonominio visuomenės sluoksnio). Artimo ryšio nebuvimas su šeimos nariais skatina paaugles mergaites ieškoti emocinės alternatyvos, o tai dažniausiai būna priešingos lyties paaugliai berniukai. Visoms šioms nepilnametėms būdingas psichologinis ypatumas – infantilus, neatsakingas požiūris į lytinius santykius, kliovimasis, jog kokie nors nemalonumai ištiks kitas, bet joms negresia. Toks elgesys dažnai būna nepakankamo auklėjimo padarinys. Motinos retai kalbasi su savo mergaitėmis apie brendimą ir nesaugaus lytinio gyvenimo pasekmes. Mokyklose nėra pakankamai lytinio švietimo pamokų, o ir dažnai gaunamą informaciją apie lytinį švietimą paaugliai ignoruoja, o toks neatsakingas elgesys ir lytiniai santykiai be apsaugos dažnai tampa nepageidaujamo nėštumo priežastimi.
Nesantuokiniai nepilnamečių ryšiai, nėštumas ir gimdymas iškyla kaip rimta socialinė problema, nes motinystė paauglystėje dažnai pridaro didelių sunkumų tiek motinai, tiek vaikui (Leliugienė, 1997, p. 62). Šiai problemai didelį dėmesį skiria Pasaulinės sveikatos organizacija, siekdama mažinti paauglių nėštumo skaičių, nes jaunų žmonių lytinės problemos turi neigiamą įtaką jų sveikatai, asmenybės vystymuisi, socialinei raidai, esamai ir būsimai ekonominei gerovei. Lietuvos Respublikos statistikos departamentas nurodo, kad Lietuvoje per pastaruosius 10 metų 15-19 metų (Lietuvos Respublikos statistikos departamentas 19 metų merginas taip pat įtraukė į nepilnamečių amžiaus kategoriją) nepilnamečių gimdžiusių skaičius sumažėjo du su puse karto. 2016 m. 15-17 metų paauglėms gimė 288 kūdikiai, dar 6 kūdikiai gimė jaunesnėms paauglėms negu 15 metų. Žvelgiant į statistiką nuo 2012 m. matyti, kad gimdančių 15-17 metų merginų skaičius 2012-2016 m. mažėjo, bet nežymiai: 2012 m. kūdikius pagimdė 359 15- 17 metų, 2013 m. – 345, 2014 m. – 302, o 2015 m. – 291. Atkreipiant dėmesį į pačias jauniausias paaugles, 15 metų ir jaunesnes, situacija pablogėja. 2016 m. gimdė 29 penkiolikmetės ir jaunesnės merginos, o 2012 m. – 33 merginos (Lietuvos Respublikos statistikos departamentas, 2019).
Nepilnametės merginos, kurios pastoja, dažnai ignoruoja pastojimo riziką. Menkas supratimas apie pastojimo riziką, egocentrizmas nukreiptas tik į esamus poreikius, baimė, nepastovūs santykiai su partneriais ir kiti veiksniai skatina nepilnametę nepripažinti nėštumą, todėl dažnai apie nepilnamečių nėštumą sužinoma tik nėštumo eigoje. Paauglių nėštumai dažniausiai yra neplanuoti, maždaug pusė visų jų nustatoma per šešis mėnesius nuo lytinių santykių pradžios (World Health Organization, 1995). Neracionalus nepilnamečių elgesys dažnai pasireiškia nėštumo ignoravimu, neadekvačiais bandymais be tėvų paramos išspręsti būsimo kūdikio ir savo materialinio aprūpinimo problemas (Navaitis, 1999, p. 56-57), tačiau toks sprendimas dažnai lydimas nesėkme. Atkreiptinas dėmesys, kad nepilnamečių, konsultuotų dėl nėštumo, šeimos padėtis labai panaši. Su šia problema dažniau susiduria nepilnametės, kurių tėvai juridiškai nutraukė santuoką arba nebegyvena kartu. Paaiškėjo, kad dauguma konsultuotųjų – nepilnametės iš blogiau materialiai aprūpintų šeimų. Jų tėvai neturi aukštojo išsilavinimo. Visi šie trys veiksniai nustatyti 27 atvejais, vienas kuris nors iš jų – 35 atvejais (konsultuotos dėl nėštumo 38 nepilnametės). Svarbu paminėti, kad dalis nepilnamečių ieško socialinės ir psichoterapinės paramos po to, kai nutrūksta santykiai su būsimo vaiko tėvu. Pažymėtina, kad beveik pusė konsultuotų dėl nėštumo nepilnamečių su būsimo vaiko tėvu turėjo trumpalaikius, epizodinius santykius (nežinojo jo pavardės ar adreso). Tokie santykiai skatina neigiamą nepilnamečių merginų emocinę būklę, baimė dėl ateities ir neplanuotas kūdikis skatina ryžtis abortams.
Remiantis atlikto tyrimo duomenimis, iš viso lytinį gyvenimą gyvenančių studenčių 21 proc. buvo neplanuotai pastojusios. Neplanuoto nėštumo rezultatai rodo: 53 proc. abortų, 14 proc. persileidimų, 33 proc. gimdymų. Abortą dažniau rinkosi susituokusios ir turinčios vaikų nei tos, kurios yra nesusituokusios ir dar neturi vaikų. Jei dabar studentės, kurios yra gimdžiusios, neplanuotai pastotų, 53 proc. gimdytų vėl, 16 proc. nėštumą nutrauktų, o 32 proc. nežino, kaip pasielgtų. Jei neplanuotai pastotų turėjusios abortą studentės, 30 proc. jų teigia, kad gimdytų, 45 proc. nežino, kaip pasielgtų, o 25 proc. ir vėl nutrauktų nėštumą. Studentės, kurių neplanuoti nėštumai baigėsi persileidimu, nė viena nenutrauktų nėštumo, 89 proc. gimdytų. Nėštumo nutraukimas yra dažniausiai neplanuoto ir nenorimo nėštumo padarinys. Didžiausia ataka moters pasirinkimui nutraukti nėštumą turi vaikų skaičius, moters amžius, nutraukti nėštumai bei gyvenimo sąlygos.
Iš tyrime dalyvavusių studenčių, kurios lytiškai santykiauja vidutiniškai 2-3 kartus per savaitę, o tokių yra dauguma, 42 proc. nuo neplanuoto nėštumo šiuo metu saugosi įvairiomis priemonėmis: naudojant prezervatyvą, 30 proc. vartoja hormoninę kontracepciją, 15 proc. nutraukia lytinį aktą, tik mažoji dalis – 3 proc. nenaudoja nieko. Pastebėta, jog merginos būdamos 17 metų 78 proc. nesusituokusios, dažniausiai turėjo 2-3 lytinius partnerius. 21 proc. studenčių buvo neplanuotai pastojusios, didžioji dalis jų pasirinko abortą. Šiuo metu tirtųjų populiariausios kontracepcijos priemonės: prezervatyvai ir hormoninė kontracepcija. Nepriklausomai nuo šeimyninės padėties ir tikėjimo 54 proc. studenčių pateisina abortą, 46 proc. nepateisina. Taigi, neplanuotas nėštumas pastebimas tarp jaunų žmonių.
Sužinojusios moterys, jog pastojo, kai to neplanavo gali patirti įvairiausius jausmus ir emocijas. Pastebėta, jog ne visos moterys, kurios teigia, kad jų nėštumas yra nenorimas ar neplanuotas, patiria nėštumo krizę. Krizinis nėštumas apibūdinamas kaip nėštumas, kurio moteris neplanavo, nenorėjo ir kuris sukelia jai asmeninę krizę. Krizinio nėštumo priežastys gali būti įvairios: tiek moters amžius ir savarankiškumas, tiek pablogėję santykiai su artimaisiais ir pradėto kūdikio tėvu, tiek nėštumo planavimo ypatumai ir materialinės aplinkybės. Kaip teigiama „Airijos kontracepcijos ir krizinio nėštumo studijoje“, iš visų tyrime dalyvavusių respondentų, susijusių su nėštumu, 28 proc. moterų ir 23 proc. vyrų patyrė krizinį nėštumą. Jaunesnio amžiaus žmonės krizinį nėštumą išgyvena daug dažniau nei vyresnio amžiaus. 18–25 metų amžiaus grupėje 55 proc. respondentų, susijusių su nėštumu (ir moterų, ir vyrų), teigė patyrę vieną ar daugiau krizinių nėštumų lyginant su 21 proc. moterų ir 14 proc. vyrų 36–45 metų amžiaus grupėje. Planuotas nėštumas pasikeitus aplinkybėms taip pat gali tapti kriziniu. Artimųjų palaikymas yra vienas iš būtiniausių dalykų, galinčių padėti moteriai įveikti krizę.
Analizuojant literatūrą pastebima, kad yra akcentuojamos nėščiosios moterys, kurios turėjo emociškai blogus santykius su savo motinomis, kadangi jos dažnai nėštumo trimestrus išgyvena sunkiau: pirmajame nėštumo trimestre dažniau bijo, nerimauja, jaučią įtampą ir diskomfortą dėl savo padėties, dažnai vėlai sužino apie esamą nėštumą. Antrajame nėštumo trimestre moteris gali susirgti lengva depresija, baimės jausmas suintensyvėja, atsiranda nepasitikėjimas ir abejonės savimi, vėlai pastebi vaisiaus judesius, arba judesius suvokia kaip skausmo dirgiklį. Trečiame trimestre moters emocinė padėtis pablogėja, jaučia ypač didelę baimę, dėl nėštumo ir jo komplikacijų, kaltina aplinkinius, išreiškia savo nepasitenkinimą dėl nėštumo (Mещерякова, 2002, p. 18-26). Toks nėštumas dar vadinamas „patologiniu nėštumu“. Patologinis nėštumas – tai baimės, nerimo, kaltės, pasipiktinimo, nuolatinės medicinos priežiūros, dažnas gulėjimas ligoninėse, nuolatinis paramos ieškojimo metas (Einzberg, Markof, Hatavei, 1998, p. 527). Moksliniais tyrimais nustatyta koreliacija tarp nėštumo komplikacijų ir depresijos nėštumo metu. Nėštumas pats savaime yra įtemptas metas, o patologiniu nėštumo metu įtampa tik išauga (Erikson, 1975, p. 21-24). Depresiją gali sukelti ir nuolatinė būsimo gimdymo baimė. Gimdymo baimės reiškinį 1858 m. nagrinėjo prancūzų psichiatras Marce. Autorius teigia, kad pirmą kartą kūdikio besilaukiančios moterys bijo nepatirto skausmo gimdymo metu, o jau patyrusios gimdymą moterys bijo gimdymo dėl tikimybės mirti juo metu (Lobel ir kt., 2008, p. 340-350). Atlikti tyrimai parodo, kad 20 proc. nėščių moterų išsivysčiusiose šalyse patiria varginančią baimę, o maždaug apie 6-10 proc. būsimų gimdyvių patyria nepakeliamos baimės skausmą (Saisto ir kt., 2008, p. 87-94).
Apibendrinant galime teigti, jog neplanuotas nėštumas yra aktualus visame pasaulyje. Todėl verta nagrinėti duomenis, juos analizuoti ir priimti tam tikras išvadas, kurios padėtų išspręsti šią problemą. Taip pat labai svarbu, kad moteris nėštumo norėtų ir jį planuotų, nes neplanuotas nėštumas daro įtaką blogesnei moters adaptacijai ir neretai yra nutraukiamas, kas dar labiau pablogina moters emocinę ir psichologinę sveikatą.
Visuomenės sveikatos specialistė vykdanti sveikatos priežiūrą mokykloje Genovaitė Dzindzelėtaitė
LITERATŪRA
http://elibrary.lt/resursai/Ziniasklaida/SAM/Sveikatos%20mokslai/sm_2004_04.pdf#page=46
https://www.vdu.lt/cris/bitstream/20.500.12259/120292/1/zydrune_jankauskiene_md.pdf
file:///C:/Users/Vartotojas/Downloads/64962284_MAIN.pdf
https://www.istockphoto.com/photos/unwanted-pregnancy
https://www.womensclinicofatlanta.com/unplanned-pregnancy-what-should-i-do/
