Š. m. sausio 23 dieną Šilalės neįgaliųjų krašto sąjungoje rinkosi klausytojai į asmeninių įgūdžių tobulinimo užsiėmimus skirtus psichologiniam atsparumui ugdyti. Užsiėmimų tema „Kognityvinių funkcijų stiprinimas. Atminties ir dėmesio lavinimo technikos. Demencijos ir Alzheimerio ligos prevencija.“ Susirinko 24 asmenys.
Kasdien mūsų smegenis pasiekia įvairi informacija. Tačiau tai dar nereiškia, kad visa ji sėkmingai nugula įvairiose jų lentynėlėse ir vėliau gali būti sėkmingai panaudota mokantis, dirbant ar tiesiog sprendžiant kasdienines užduotis. Informacijos interpretavimas ir pritaikymas – tai jau kognityviniai įgūdžiai. Žmogaus atmintis bei intelekto koeficientas didele dalimi yra įgimti, tačiau šiuos gebėjimus visgi galima ir netgi būtina treniruoti. Tinkamai pasirinkus metodiką, įmanoma netgi ženkliai pagerinti savo mokslo ar darbo rezultatus.
Siekiant įvertinti mūsų gebėjimus, specialistai matuoja kelis pagrindinius parametrus. Tai visų pirma gebėjimas ilgesnį laiko tarpą išlaikyti dėmesį. Taip pat padaryti tai per daug nereaguojant į išorinius dirgiklius. Stebima ir ar žmogus moka vienu metu daryti du dalykus. Testuojama ilgalaikė ir trumpalaikė atmintys. Taip pat loginiai ir argumentacijos gebėjimai. Kaip pavyksta apdoroti bei suvokti garsinę ir vizualinę informaciją. Galų gale, matuojamas įvairių užduočių atlikimo greitis. Kiekvienas iš šių įgūdžių yra būtinas efektyviam informacijos įsisavinimui.
Kognityvinių įgūdžių reikšmę paprasčiausia suvokti šiek tiek atidžiau pažvelgus į tai, ko mes netenkame jų nevystydami. Tai pasireiškia nuolat augančiu nepabaigtų darbų sąrašu ir šokinėjimu nuo užduoties prie užduoties. Taip pat išsiblaškymu, dažnomis klaidomis ir sunkumais vienu metu tvarkantis su keliais uždaviniais. Tokie žmonės dažnai pamiršta net ir dalykus, kuriuos, regis, anksčiau puikiai žinojo, pvz., vardus. Suaugusieji su apleistais kognityviniais gebėjimais turi problemų dėliodamiesi savo darbo grafikus – užduotys susimaišo, pasimeta, jie dažnai jaučiasi pasimetę, užstrigę. Kartais jiems netgi gali kilti problemų palaikant sklandų pokalbį.
Demencija yra lėtinė progresuojanti smegenų liga, kuria sergant pažeidžiama daugelis svarbių galvos smegenų funkcijų: atmintis, mąstymas, orientacija, supratimas, skaičiavimo įgūdžiai, gebėjimas mokytis, kalba, protavimas. Žmogus tampa nesavarankiškas, priklausomas nuo kitų.
Dažniausia demencijos priežastis – Alzheimerio liga (apie 60% visų demencijų). Ji atsiranda dėl smegenų ląstelių neuronų žūties, prasideda nepastebimai ir progresuoja palaipsniui. Teigiama, kad Alzheimerio ligą gali nulemti ne tik medicininiai, bet ir socialiniai veiksniai: prastesnė ekonominė padėtis, menkesnis išsilavinimas, protinės veiklos stoka, netgi lytis. Nustatyta, kad moterys Alzheimerio liga serga kur kas dažniau negu vyrai.
Lietuvoje sergamumas demencija ir Alzheimerio liga kasmet turi tendenciją didėti, nuo 2007 m. iki 2017 m. padidėjo apie du kartus: demencijos – nuo 1,95 naujų atvejų iki 3,56 atvejų 1000 gyventojų, o Alzheimerio – nuo 1,86 naujų atvejų. iki 3,4 atvejų 1000 gyventojų.
Ligos pradžioje demencija sergantis žmogus gali pastebėti savo atminties pokyčius, pasikliauti įvairiomis atmintinėmis, artimųjų pagalba. Tačiau ligai progresuojant, asmeniui sutrinka orientacija erdvėje, laike, savyje – gali pasiklysti, negeba vairuoti automobilio, sumaišo praeities įvykių eiliškumą, kol visai praranda gebėjimą savarankiškai valgyti, gerti, maudytis, rengtis ar naudotis tualetu.
Kiekvienas žmogus, gyvenantis su demencija, pasižymi unikaliais, tik jam būdingais gebėjimais ir kintančiais priežiūros poreikiais ligos eigoje. Vis dėl to, net kai liga pasiekia sunkiausią formą, žmogus gali patirti džiaugsmą, komfortą bei gyvenimo prasmę. Verta pastebėti, kad demencija sergančio asmens gyvenimo kokybė priklauso nuo palaikomų santykių su pačiais artimiausiais žmonėmis, bendruomene ir slaugančiaisiais.
Demencija yra diagnozuojama ir patvirtinama gydytojo psichiatro. Įtariant demenciją, ypač svarbu atlikti išsamų ištyrimą, nes nustačius neurodegeneracinės kilmės, t.y. iš dalies grįžtamosios demencijos priežastis, ją galima sėkmingai gydyti.
Bendri demencijos gydymo principai:
• Koreguojami visi tuo metu vartojamai vaistai;
• Skiriama atmintį ir kitus pažinimo procesus gerinančių vaistų;
• Skiriama vaistų, padedančių kontroliuoti asmens elgseną ir psichiką (nemigą, agresyvumą, haliucinacijas ir kt.)
• Pritaikomi klausos aparatas ir akiniai, esant pablogėjusiai klausai ar regėjimui.
Verta atkreipti dėmesį, kad ankstyvas ligos požymių pastebėjimas bei gydymo skyrimas gali labai pagerinti demencija sergančio asmens atmintį bei kitus pažinimo procesus. Tačiau pirmuosius demencijos požymius būna sunku pastebėti ir lengva juos priskirti prie tipiškų žmogaus senėjimo pokyčių. Todėl šeimos nariai, gydytojai, slaugytojai bei jų padėjėjai, socialiniai darbuotojai turėtų mokėti ne tik atpažinti pirmuosius demencijos ženklus, bet ir gebėti aptarti demencija sergančio asmens būklę su visa slaugos paslaugas namuose teikiančių specialistų komanda.
Specialistai neabejoja, kad atmintį galima ir būtina lavinti – tam padeda specialūs pratimai, kryžiažodžių ir galvosūkių sprendimas, naujų užsienio kalbos žodžių ar eilėraščių mokymasis ir skaičiavimas atmintinai.
Visuomenės sveikatos specialistė,
vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą
Vilma Navardauskienė
