MOKYMAI „SAVIŽUDYBIŲ RIZIKOS ŽENKLŲ ATPAŽINIMAS IR PIRMOS EMOCINĖS PAGALBOS TEIKIMAS“.

MOKYMAI „SAVIŽUDYBIŲ RIZIKOS ŽENKLŲ ATPAŽINIMAS IR PIRMOS EMOCINĖS PAGALBOS TEIKIMAS“.

Š. m. rugsėjo 27 d., Šilalės rajono savivaldybės administracijos darbuotojams, Tarybos posėdžių salėje vyko mokymai „Savižudybių rizikos ženklų atpažinimas ir pirmos emocinės pagalbos teikimas“. Mokymus vedė Europos sertifikuota psichologė Lietuvoje klinikinėje ir sveikatos srityje Valija Šap. Mokymuose dalyvavo 39 savivaldybės darbuotojai.

Mokymų tikslas – ugdyti gebėjimą atpažinti savižudybės grėsmę, veiksmingai reaguoti ir susieti savižudybės grėsmę patiriantį asmenį su pagalba.

Nors pastaraisiais metais savižudybių skaičius Lietuvoje mažėja, tačiau ši problema išlieka aktuali bei reikalinga aktyvi paieška naujiems ir efektyviems būdams, metodams, kurie padėtų mažinti savižudybių skaičių. Mokymų metu buvo siekiama ugdyti gebėjimą atpažinti savižudybės grėsmės ženklus bei numatyti savižudiškų veiksmų tikimybę.  Aptarta, kaip užmegzti kontaktą, išklausyti ir empatiškai reaguoti. Taip pat, buvo diskutuota apie įvairias pagalbos altenatyvas, priimti sprendimus bei susieti savižudybės grėsme pasižymintį asmenį su pagalba. Ieškota būdų, kaip galima prisidėti prie savižudybių stigmatizacijos mažinimo ir savižudybių prevencijai nepalankių nuostatų keitimo.

Pasak psichologės Valijos Šap, pagrindinis ženklas, sakantis, jog žmogus išgyvena nelengvą laikotarpį, tai yra ryškus jo pasikeitimas, jis ima elgtis neįprastai. Ir pasikeitusį asmens elgesį reikėtų lyginti ne pagal kažkokius standartus, o su ankstesniu jo elgesiu bei savijauta.

„Nereikėtų praleisti pro akis ir ausis, jei žmogus apie savižudybę kalba rimtai ar juokaudamas, staiga pasikeičia jo elgesys: jis tampa impulsyvus ir piktas arba atvirkščiai – ramus ir susimąstęs. Sunerimti reikėtų, jei matote aiškią emocijų kaitą, tai yra greitai keičiasi nuotaika, sutriko miegas ar apetitas, vis dažniau kalbama apie gyvenimo beprasmybę, neįveikiamus sunkumus, o galbūt žmogus pradėjo vartoti narkotines medžiagas, daugiau alkoholio arba rūkyti?“, – vardija psichologė ir pataria, kaip elgtis pastebėjus tokius ženklus.

Pasak jos, pirma, labai svarbu patikėti, jog žmogus išties turi sunkumų, nepaisant jo amžiaus, socialinės ir finansinės padėties. Antra, nemoralizuoti, nekritikuoti ir nesmerkti, nežadėti, kad viskas susitvarkys, kai jis išsimiegos ar pailsės. Trečia, su juo pasikalbėti apie jį slegiančius dalykus. Ketvirta, jei reikia, suteikti jam pagalbą, kreiptis į atitinkamas tarnybas ir psichikos sveikatos specialistus. Padėti tokiam žmogui yra kiekvieno mūsų teisė bei pareiga.

Visuomenės sveikatos specialistė,

Vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą

Vilma Navardauskienė

 

Close Menu
Pakeisti teksto dydį
Pakeisti spalvų kontrastą