Š. m. liepos 7 dienos pavakarę, Šilalės raj., Bagdonų k., kaimo turizmo sodyboje „Mėlynoji banga“, prasidėjo Šilalės visuomenės sveikatos biuro organizuojama „Sveikatingumo ugdymo stovykla – 2019“. Tai jau šeštoji mūsų organizuojama stovykla, skirta ne tik pailsėti bei pasidžiaugti atostogomis, bet ir atverti duris į sveikesnį, laimingesnį gyvenimą.
Šiemet į stovyklą susirinko daugiau nei 50 dalyvių. Stovykloje dalyvavo daugybė žinomų lektorių: Lukrecija Augustaitytė (LSS viceprezidentė, dėstytoja); Lidija Laurinčiukienė (žurnalistė, švietimo ir verslo konsultantė); Gintarė Pranaitienė (kineziterapeutė); Ilona Ugintė (sveikos gyvensenos specialistė); Rita Mikailienė (meno terapijos praktikė); Kristina Bondar, sveikos mitybos specialistė, knygos „Cukraus detoksas“ autorė, LSS lektorė); Svėtlana Smėrtjeva, transpersonalinės psichologijos psichologė, bioenergetikė (konsteliacijos); Arūnas Jonuškis (Taškinio savimasažo Su Džok praktikas),Irena Žumajevienė ( garso (gongų) terapijos specialistė).
Stovykla prasidėjo susipažinimo vakaru, kurio metu dalyviai išsakė savo lūkesčius, dalyvaujantys šiame renginyje nebe pirmą kartą, pasidalino mintimis kaip pasikeitė jų gyvenimas po stovyklos.
Liepos 8 d. rytas prasidėjo bendra mankšta, kurią vedė Lukrecija Augustaitytė, vėliau sekė pusryčiai ir pirmoji paskaita su Lidija Laurinčiukiene, „Mažais žingsneliais – į save“. Saviugdos žaidimai“. Vėliau laukė sveikatinimo praktiniai užsiėmimai – susitikimas su kineziterapeute Gintare Pranaitiene. Šie užsiėmimai vyks kiekvieną stovyklos dieną. Profesionalė dalinasi patarimais, kaip tinkamai pasirinkti mankštos rūšį, krūvį bei taisyklingai atlikti pratimus, išlaikyti normalų kūno svorį, įvertinti savo fizinį pajėgumą, atpažinti ir įveikti stresą, planuoti darbą ir poilsį, o turintiems sveikatos problemų ir pageidaujantiems, atlieka masažą.
Taip pat kasdien (nuo pirmadienio iki ketvirtadienio) vyks praktiniai tempimo pratimai (joga), meditacija su sveikos gyvensenos specialiste Ilona Uginte.
Vakare vyko gongų garsų terapija, kuri padovanojo stovyklos dalyviams poilsį, nusiraminimą ir atsiplaidavimą. Užsiėmimą vedė garso garso (gongų) terapijos specialistė Irena Žumajevienė.
Reikia tik atsigulti, jaukiai apsikloti, užsimerkti ir… mėgautis garsu…
Liepos 9 dieną, svečiavosi lektorius-praktikas, klubo „Kelias į save” vadovas, Arūnas Jonuškis ir pristatė Su Džok terapiją – korėjietiška taškinio delnų masažo sistemą.
Visi kūno organų, stuburo, sanarių, limfotakos, kraujotakos taškai yra mūsų delne. Žinodami, kokius taškus spaudyti, galime padėti sau įveikti daugybę negalavimų.Stovyklautojai mokėsi Su Džok terapijos savidiagnostikos iš delno ir pėdos taškų,susipažino su delnų ir pėdų taškų veikimo būdais: taškų stimuliavimu masažuokliais.
Antroji paskaitos dalis „Rauginto ir fermentuoto maisto nauda sveikatai“.
Įsibėgėjant Sveikatingumo ugdymo stovyklai – 2019″, dalyviai jaučiasi vis drąsiau ir laisviau. Šią dieną vyko seminaras su Lietuvos sveikuolių sąjungos lektore, knygos “Cukraus detoksas” autore Kristina Bondar. Lektorė kalbėjo apie emocinį valgymą, kaip jo atsikratyti ir keisti mitybos įpročius, taip pat aptarė pavojingą maistą, šių dienų mitybos aktualijas, supažindino kurie produktai yra nuodingi ir pavojingi sveikatai, ko labiausiai reiktų vengti, norint būti sveikiems, kaip pasirinkti produktus ir maitintis, kad organizmas gautų naudingų medžiagų. Taip pat buvo aptartas rafinuoto cukraus poveikis sveikatai, kuo jį pakeisti, kas yra slaptieji alergenai ir koks jų poveikis sveikatai, bei detokso svarbą organizmui.
Vakare dalyvių laukė aktyvus užsiėmimas, pasivaikščiojimas šiaurietiškojo ėjimo lazdomis su Lukrecija Augustaityte. Ištvermingiausi stovyklautojai nuėjo 12 kilometrų ir aplankė Dievyčio ežerą. Šiaurietiškasis ėjimas yra ne tik puiki aktyvaus laisvalaikio leidimo, bendravimo priemonė, bet ir viena efektyviausių bei prieinamiausių fizinio aktyvumo, judėjimo ir sveikatos stiprinimo formų. Šiaurietiško ėjimo užsiėmimai vyko sveikatingumo ugdymo stovykloje – 2019, kuriuos vedė Lukrecija Augustaitytė. Šiaurietiškas ėjimas tai sporto rūšis, kuri galima ištisus metus bet kokiomis oro sąlygomis. Sportuoti gali įvairaus amžiaus, kūno sudėjimo ir fizinio pasiruošimo žmonės. Šis vaikščiojimo būdas yra greitai išmokstamas ir nesudėtingas. Išskyrus specialias, šiek tiek į slidininkų panašias lazdas, nereikalingas joks papildomas sporto inventorius. Vaikščiojimo metu išjudinama net apie 90 proc. žmogaus kūno raumenų.
Šiaurietiško ėjimo metu žmogus leidžia laiką gryname ore, tad atsipalaiduoja po darbo dienos atsiradusi įtampa nugaroje, pečiuose ir sprande, sumažėja stresas, o tai teigiamai atsiliepia ir santykiams šeimoje, darbo kolektyve. Šiaurietiškas ėjimas pagerina laikyseną ir eiseną, sumažina sąnarių apkrovimą, pagerina fizinę būklę, suteikia žvalumo ir pasitikėjimo savimi. Taip pat mažėja kraujospūdis, nukrenta cholesterolio kiekis kraujyje, kartu tai yra puikus būdas numesti nereikalingus kilogramus. Šiaurietiškas ėjimas puikiai tinka tiems, kurie niekada nesimankštino ir nemėgsta tradicinio sporto rūšių, taip pat tinka sportininkams kaip kompleksinių treniruočių dalis. Nors šiaurietiškas ėjimas iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti nesudėtingas, vis dėlto reikėtų įsiklausyti į savo kūną ir nepersistengti, nepersitempti.
Grįžus, visi smagiai pasišoko su Giedre Fasci.
Ar žinojote, kad ilgaamžiškumo, geros savijautos ir puikios išvaizdos paslaptis slypi dešimtyje minučių po mūsų rytinio prabudimo ir dešimtyje minučių rytinės mankštos?
Kiekvienas Sveikatingumo ugdymo stovyklos rytas prasidėjo mankšta, kurią vedė Lukrecija Augustaitytė. Rytinė mankšta – energijos užtaisas visai dienai!
Ketvirtadienį, liepos 11 dieną, dalyviai mokėsi pažinti save per praktinius vidinio pasaulio konsteliacijos užsiėmimus, kuriuos vedė transpersonalinės psichologijos psichologė, bioenergetikė Svėtlana Smėrtjeva.
SISTEMINĖ ŠEIMOS KONSTELIACIJA (IŠDĖSTYMAS) – vienas iš pačių progresyviausių praktinės psichologijos metodų, naudojamas plataus problemų spektro sprendimui, įvairiose žmogaus gyvenimo srityse: psichologinės gerovės ir sveikatos, santykių su artimaisiais, darbo ir mokymosi problemų klausimai ir kt.
Šis metodas leidžia atrasti ryšį tarp to, kas vyksta Jūsų gyvenime ir Jūsų šeimos, giminių, protėvių gyvenimuose; nustatyti tarpusavio ryšius tarp žmonių, įvykių, aplinkos ir jų įtakos Jūsų likimui. Taikant konsteliacijų metodą, per trumpą laiką įmanoma atrasti problemų kilmę ir transformuoti savo gyvenimą norima kryptimi.
Susidūrę su gyvenimiškais sunkumais, pradžioje mes bandome tvarkytis su jais sąmoningos racionalios analizės pagalba. Mes galvojame: kas vyksta? Ką galima su tuo padaryti? Kai kurias situacijas iš tiesų galima išspręsti tokiu būdu. Tačiau dalis mūsų problemų egzistuoja pasąmoniniame lygyje. Ir kai mes racionaliai bandome išanalizuoti tokias situacijas, atsiduriame aklavietėje, nerasdami sprendimų arba randame, tačiau jie kažkodėl neveikia (rasti sprendimai neduoda rezultato).
Antra svarbi konsteliacijų metodo ypatybė – galimybė pažiūrėti į problemą iš sisteminės pusės. Galima sakyti, kad kiekvienas žmogus yra visos savo šeimos sistemos atspindys: suvokiame sąmoningai mes tai ar ne, tačiau nešame savyje dalelę tėvų, senelių ir t.t. Mūsų protėvių gyvenimo įvykiai įtakoja ir mūsų gyvenimą, net jei nesame pažįstami su šiais žmonėmis ir nieko apie juos nesame girdėję. Daugumos mūsų sunkumų šaknys yra randamos šeimos istorijoje ir perduodamos iš kartos į kartą.
Taigi, konsteliacijų metodas taikomas tais atvejais, kai norint išspręsti problemą, svarbu pamatyti situaciją nesąmoningų procesų lygmenyje ir/arba atpažinti sisteminę įtaką, t.y. mūsų protėvių likimų įtaką mums.
Vakaras buvo kupinas teigiamų, jaukių ir džiugesį keliančių emocijų, tai jau paskutinis “Sveikatingumo ugdymo stovyklos – 2019” stovyklos vakaras. Tik visų Jūsų dėka, šis vakaras buvo toks ypatingas!
Paskutinė stovyklos diena prasidėjo meno terapijos praktikomis. Meno terapija – tai laisvas kūrybos procesas, per tyrinėjimą skatinantis žmogaus tobulėjimą, harmoniją. Meno terapijos centre visada yra žmogus, siekiantis ugdyti savo kūrybiškumą, išsaugoti darbingumą ir stiprinti savo psichinę sveikatą, harmonizuoti emocijas ir santykius bei išplėsti galimybių ribas. Todėl paties kūrinio meninė vertė, kaip ir žmogaus gebėjimai piešti nėra svarbūs.
Kūrybos procesas padeda suvokti mus varžančius apribojimus ir nuo jų išsilaisvinti. Rasti save ir rasti drąsos save parodyti kitiems, priimti kitus be išankstinių nuostatų ir baimių, išmokti pamatyti ir tiksliai įvertinti informaciją, suvokti svarbiausias kasdienes klaidas ir išmokti kelti naujus tikslus – tai kiekvienam žmogui dailės terapijos teikiamos galimybės. Čia kiekvienas yra ir mokinys, ir mokytojas, nes saviugdos procesas vyksta ne tik per kūrybą, bet ir jos aiškinimą, savo paties ir kitų žmonių reakcijos suvokimą.
Psichologinis lygiateisiškumas, atsakomybės dėl mokymų metu vykstančių permainų paskirstymas ir prisiėmimas skatina kiekvieno dalyvio asmeninių savybių, nuostatų, tarpasmeninius santykių ir visos grupės elgesio modelių bei vertybių pokyčius.
Meno terapija – tam tikras iššūkis šiandieniniam žmogui, kuris gali drąsiai dalintis asmeninėmis nuotraukomis internete, rašyti komentarus, dažniausiai anoniminius, rašyti bet ką ir jaustis labai atsivėrusiu. Ekrane.
Meno terapijoje anonimiškumo nėra. Čia esi pats su savimi, esi tu ir gyvų žmonių grupė, tu ir tavo kūrinys. Čia reikia drąsos pačiam pažvelgti į savo pasąmonės tamsiausias kerteles ir realiai susidurti su savo baimėmis ir barjerais, dažnai trukdančiais būti gyvenimu ir darbu besimėgaujančiu žmogumi. Meno terapijoje taip buvo visada. Pirmykščių piešinių išmargintos sienos buvo giliausiuose urvuose ir į juos nusileisti išdrįsdavo tik drąsiausieji medžiotojai. Nusileisti ir akis į akį susitikti su savo baime, kuri užvaldo atsidūrus prieš aštrius buivolo ragus ar iššieptus liūto nasrus. Susidurti su baime, ją suprasti, išmokti priimti, gerbti ir įveikti.
Visa tai išgyveno ir pirmieji psichoanalitikai, pradėję taikyti meno terapiją asmenybės korekcijai. Didžiausias apribojimas ir iššūkis gyvenime esame mes patys. Mes patys sau, leidžiantys sau suvokti arba ne, priimti arba ne, vertinti ir keisti, arba ne, savo elgesio modelius. Meno terapija nėra tik pasąmonės auditas. Dažais, spalvotomis kreidelėmis, anglimi, moliu ir kitomis priemonėmis mes galime kūrybos metu keisti mus ribojančias nuostatas, suteikti savo prisiminimams, patirtims ir dabartiniam gyvenimui naujų spalvų. Užsiėmimus vedė meno terapijos praktikė Rita Mikailienė.
Ačiū visiems stovyklos dalyviams, ir kiekvienam atskirai, nes tik su jumis mes augame, mokomės ir tiesiame kelią į sveikesnį rytojų.
Ačiū maisto gamintojams Giedrei Šedbarienei ir visai jos komandai, už skanų maistą, plačias šypsenas ir bendradarbiavimą.
Ačiū 7kadrui su Ieva Tvaronavičiūtė, Jūsų dėka papildėme savo Biuro albumą puikiais kadrais.
Viską, ką išmokstame daryti, išmokstame darydami. Aristotelis
Visuomenės sveikatos specialistė,
vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą
Vilma Navardauskienė
