Regėjimo aštrumas – vienas svarbiausių gyvenimo kokybės vertinimo kriterijų. Vertinant fizinį aktyvumą, populiacinių tyrimų apklausų rezultatai nurodo, kad regėjimo sutrikimas abiem akimis sukelia tokį patį fizinį neįgalumą, kaip artritas ar bronchinė astma. Yra duomenų, kad net ir vidutiniškai sumažėjęs regėjimo aštrumas (mažiau nei 0,5) neigiamai veikia žmonių galimybę sveikai senti.
Trikdančios regą akių ligos apriboja asmens pojūčius, mobilumą, orientaciją, sukelia socialinę atskirtį, blogina nuotaiką, didina griuvimų ir kaulų lūžių tikimybę. Ilgalaikis regėjimo sutrikimas gali sukelti nerimą, depresijas ir psichosomatines ligas. Regėjimo pažeidimas gali tiesiogiai arba netiesiogiai sietis ir su padidėjusia mirtingumo tikimybe. Viena priežasčių – cukrinis diabetas: dėl jo sukeltų akių komplikacijų blogėja regėjimas, taip pat jis tiesiogiai siejasi su padidėjusia mirties tikimybe. Dėl prasto regėjimo didėja nelaimingų atsitikimų pavojus. Galiausiai psichinė aklo ar silpnaregio žmogaus būsena taip pat gali didinti mirties tikimybę. Tad sutrikusi regėjimo funkcija – aktualesnė nei manoma sveikatos problema. Palyginti su devyniolikto šimtmečio pabaiga, gyvenimo trukmė įvairiuose pasaulio regionuose (Australijoje, Šiaurės Amerikoje, Vakarų Europoje) pailgėjo 30–35 metais. Ilgėjant gyvenimo trukmei, kartu daugėja ir su amžiumi susijusių lėtinių neinfekcinių akių ligų, kurios sukelia aklumą ir silpnaregystę.
Kasmet vis daugėja žmonių, turinčių regos sutrikimų ir didžiausią vaidmenį čia vaidina visuomenės evoliucija, į kasdienį gyvenimą atnešusi didžiausius regėjimo priešus: televizorių, kompiuterį, išmaniuosius telefonus. Kuo galime sau padėti? Vienas iš atsakymų – sveikai maitintis.
Anot Visuomenės informavimo biuro specialistų, svarbu su maistu gauti šių medžiagų : Selenas ir cinkas, Zeaksantinas ir liuteinas, Antioksidantai vitaminas E ir vitaminas C. Vitaminas A Vitaminas D Vitaminas B2. Omega-3 riebalų rūgštys.
Pateikiame dešimt dalykų, kurių turėtumėte vengti, jei norite apsaugoti savo regėjimą.
- Neplaukite kontaktinių lęšių su vandeniu iš čiaupo.
- Nerūkykite.
- Ribokite laiką, praleidžiamą prie išmaniųjų įrenginių ekranų.
- Naudokite priemones nuo saulės.
- Saugokite akis įvairių darbų metu.
- Nepiktnaudžiaukite saldumynais.
- Neignoruokite savo šeimos sveikatos istorijos.
- Nevenkite reguliarių sveikatos patikrinimų.
- Laikykitės tinkamos higienos įpročių.
10 .Nerizikuokite savo akių sveikata.
Akimis reikia rūpintis, kad jos išliktų sveikos ir puikiai matytume. Ypač šiais laikais, kai daug laiko praleidžiama įbedus žvilgsnį į kompiuterių, telefonų ir televizorių ekranus. Štai keletas patarimų, ką reikia daryti, kad išsaugotume gerą regėjimą.
Visada dėvėti apsauginius akinius.
Vengti sauso oro.
Rinktis raudonuosius svogūnus.
Saugoti akis nuo saulės.
Valgyti daugiau oranžinės spalvos maisto produktų.
Laikytis geros akių higienos.
Vartoti maisto papildus.
Niekada nesidalyti rankšluosčiu.
Du kartus per savaitę valgyti špinatų.
Nešioti skrybėlę.
Daryti pertraukas.
Daugiau judėti.
Druską pakeisti prieskoniais.
Niekas tiksliai nežino kaip keisis skaitmeninės technologijos ateityje. Galima spėti, kad planšetiniai darysis mažesni, telefonai turės daugiau galimybių, bus sukurti nauji prietaisai ir mūsų akys vis daugiau laiko bus įsmeigtos į ekraną tiek dirbant, tiek mokantis, tiek žaidžiant. Todėl turime mokytis, kaip saugiai naudotis šiomis technologijomis ir sukurti įpročius, padedančius išsaugoti sveikas akis.
Pamirksėti – pakvėpuoti – padaryti pertrauką – tai gali būti pirmieji žingsniai šių įpročių link.
Visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti sveikatos priežiūrą mokykloje Rūta Erciuvienė
