Kiaušiniai yra vienas vertingiausių maisto gaminių, kuriuose yra lengvai pasisavinamų baltymų, riebalų, angliavandenių, vitaminų, mineralinių ir kitų maistinių medžiagų (fosfolipidų, polinesočiųjų omega-3 riebalų rūgščių, cholino, karotinoidų liuteino ir zeaksantino ir kt.).
Kiaušinių baltymai yra vertingiausi iš visų maisto produktų baltymų. Jų organizmas įsisavina net 98 proc. Juose labai gerai subalansuotos visos amino rūgštys, kurių organizmas pats negali pasigaminti.
Kiaušiniuose, ypač trynyje, gana daug vitaminų: A, E, D, B1, B2.
Kiaušiniai dažnai vartojami ruošiant įvairius kulinarijos ir konditerijos gaminius. Be to, jie vartojami medicinoje ir veterinarijoje (mitybinėms terpėms bei farmaciniams preparatams gaminti), kosmetikoje (kremams ir tepalams gaminti), poligrafijoje, dailėje ir kt.
Suvalgęs vieną kiaušinį suaugęs žmogus gauna apie 30–40 proc. reikiamos paros normos (RPN) vitamino B12, apie 15–20 proc. RPN fosforo, iki 10-20 proc. RPN cinko, seleno ir vitamino B2 bei patenkina apie 40–65 proc. pagrindinių amino rūgščių poreikį.
Maistinė kiaušinių vertė priklauso nuo baltymo ir trynio cheminės sudėties, kuri priklauso nuo vištos veislės, lesalo, laikymo būdo ir metų laiko.
Kiaušiniai dažniausiai yra ovalios formos: vienas jo galas smailus, kitas – bukesnis. Kiaušinį sudaro 3 pagrindinės dalys: lukštas, trynys, baltymas.
Lukštas (kevalas) sudarytas iš kalcio ir magnio karbonatų bei organinių medžiagų, jo svoris sudaro maždaug 13 proc. viso kiaušinio svorio. Kiaušinio kevale yra daug porų. Kiaušiniui senstant, susidaro palankios sąlygos pro šias poras mikroorganizmams prasiskverbti į kiaušinio vidų. Kiaušinio lukšto storis ir stiprumas, atskirų rūšių bei skirtingai maitinamų vištų, skiriasi.
Baltymas. Kiaušinio baltymas užima 57 proc. kiaušinio masės. Kiaušiniui senstant, tiršto baltymo sluoksnis skystėja, ir trynys pasidaro judrus. Kiaušinio baltymas nedirgina virškinamojo trakto sienelės, todėl sėkmingai vartojamas dietinėje mityboje.
Trynys yra labai maistingas ir sudaro apie 30 proc. kiaušinio masės. Šviežio kiaušinio trynys yra apvalus, geltonas arba oranžinės spalvos, padengtas plona elastinga blizgančia plėvele. Šviežio, tik padėto, kiaušinio trynys visada būna centre, jis gali suktis aplink savo ašį.
Maistui patariama vartoti tik šviežius, nesuskilusius ir kruopščiai nuplautus kiaušinius. Geriausia – virtus ar keptus. Nuplovus kiaušinius visada reikia nusiplauti ir rankas.
Virtas arba keptas kiaušinis geriau įsisavinamas, negu žalias.Virtų kiaušinių galiojimo terminas priklauso nuo lukšto tipo, kiaušinio paruošimo bei laikymo. Tam, kad kiaušinio trynys būtų kietas, kiaušinį virti reiktų apie 10 minučių, priklausomai nuo kiaušinio dydžio.
Siekiant apsaugoti savo sveikatą, virtą kiaušinį patariama suvartoti ne vėliau kaip per 24 valandas nuo išvirimo.
Bet kurio amžiaus vaikams galima duoti valgyti tik kietai virtą (5–10 min.) kiaušinį.
Ant kiaušinio turi būti žymenys, kuriuos sudaro skaičių ir raidžių seka.
- Pirmasis skaičius reiškia dedeklių vištų laikymo būdą:
1 – laisvai laikomų vištų kiaušiniai (vištoms sudarytos sąlygos būti lauko aptvaruose).
2 – ant kraiko laikomų vištų kiaušiniai (vištoms sudarytos sąlygos laisvai vaikščioti pastato viduje).
3 – narvuose laikomų vištų kiaušiniai.
0 – ekologinis ūkininkavimas (taikomi ekologinio ūkininkavimo reikalavimai.
- Vidurinioji žymens dalis iš raidžių nurodo šalies kodą, kur laikomos dedeklės vištos. Lietuvoje padėti vištų kiaušiniai turi ženklą LT. Lietuvai tapus Europos Sąjungos (ES) nare, kiaušiniai įvežami ir iš kitų ES valstybių.
- Trečioji žymens dalis nurodo vištų dedeklių laikymo vietos veterinarinio patvirtinimo numerį, kuris reiškia, kad laikymo vieta kontroliuojama kompetentingos tarnybos.
Kiaušiniai skirstomi į A arba „šviežius“ ir B klases. Parduotuvėse gali būti parduodami tik A klasės kiaušiniai.
A klasės kiaušiniai skirstomi į svorio kategorijas: S – maži (iki 53 g), M – vidutiniai (nuo 53 g iki 63 g), L – dideli (nuo 63 g iki 73 g), XL – labai dideli (didesni nei 73 g). Svorio kategorijos turi būti pažymėtos ant kaušinių pakuočių. Galima fasuoti ir skirtingų A klasės dydžių kiaušinius, tačiau tai turi būti nurodyta ant pakuočių.
Vištų kiaušiniai turi apvalkalą aplink lukštą, natūraliai apsaugantį kiaušinį nuo mikrobų patekimo į vidų. Kiaušinius prieš vartojimą būtina plauti. Netinkamai paruošę ar vartodami žalius kiaušinius, žmonės gali susirgti salmonelioze – žmonių ir gyvūnų infekcine liga, kurią sukelia Salmonella rūšies bakterijos.
Virtų kiaušinių galiojimo terminas priklauso nuo lukšto tipo, kiaušinio paruošimo bei laikymo. Kiaušinio lukšto storis ir stiprumas priklauso nuo vištų veislės bei pašarų, kuriais lesinamos vištos. Kiaušinio lukšte yra mikroskopinių porų, ypač jo bukajame gale, todėl vištų kiaušinio lukštas tik dalinai apsaugo nuo pašalinių medžiagų patekimo juos verdant, kai pažeidžiama apsauginė plėvelė. Virti kiaušiniai sugenda greičiau, jei jų lukštai yra pažeisti ir mikrobai gali greičiau patekti į kiaušinio vidų. Todėl virtą kiaušinį patariama suvartoti per 24 valandas, ne vėliau kaip per 3 paras nuo išvirimo.
Perkant kiaušinius, reikėtų atkreipti dėmesį į galiojimo datą (kiaušinių galiojimo terminas – 28 dienos). Rekomenduojama kiaušinius laikyti uždaroje talpoje, +5 °C – +18 °C temperatūroje. Žali kiaušiniai neturi liestis su kitu maistu.
Vartoti reikėtų tik šviežius kiaušinius. Kiaušinio šviežumą galima patikrinti panardinus jį į šalto vandens stiklinę – švieži kiaušiniai greitai nugrimzta, o seni – iškyla į paviršių. Taip yra dėl oro kišenės kiaušinyje – kuo ji didesnė, tuo kiaušinis senesnis. Po sąlyčio su žaliais kiaušiniais, būtina kruopščiai plauti rankas ir virtuvės įrankius. Gerai išvirtus kiaušinius reikia laikyti šaldytuve.
Šaltiniai: : ALKAS.lt , Bernardinai. Lt.
Visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti sveikatos priežiūrą mokykloje
Rūta Erciuvienė
