TUBERKULIOZĖ

TUBERKULIOZĖ

Tuberkuliozė – tai lėtinė, infekcinė, granulominė liga, kurią sukelia tuberkuliozės mikobakterijos. Sergamumas plaučių tuberkulioze yra labai didelis. Manoma, kad tuberkuliozės mikobakterijomis yra infekuota daugiau kaip trečdalis pasaulio gyventojų, iš jų net 8-10 milijonų serga aktyvia tuberkulioze. Tuberkuliozė- tai oro lašiniu būdu plintanti užkrečiamoji liga, kurios metu gali būti pažeisti įvairūs žmogaus organai, dažniausiai- plaučiai. Sukėlėjo gyvybingumas sumažėja saulės šviesoje ( veikiant tiesioginiams saulės spinduliams žūva per 45-60 min. ), virinimo temperatūroje (100°C ) mikobakterijos žūva per 5- 10 min. Tuberkuliozės gydymas vidutiniškai trunka 6-8 mėnesius.

  • Tuberkuliozės simptomai :
  • -Apetito stoka
  • – Naktinis prakaitavimas
  • – Dusulys
  • – Kosulys
  • – Bendras silpnumas
  • – Karščiavimas
  • – Kūno masės mažėjimas
  • – Atsikosėjimas krauju
  • – Skrepliavimas
  • – Skausmas krūtinėje

Sergantieji tuberkulioze kosėdami platina užkratą. Visgi, nors plaučius pažeidžianti tuberkuliozė yra labiausiai užkrečiama rūšis, tačiau ji paprastai plinta tik po ilgesnio kontakto su sergančiu, kai kasdien artimai bendraujama gyvenamojoje aplinkoje, darbe ar kitose įstaigose. Nustatyta, kad tik dalis užsikrėtusių asmenų ( 5-10 proc. ) gali susirgti arba suserga TB. Ligų prevencijos ir kontrolės centras praneša, kad vienos iš tuberkuliozės susirgimo rizikos grupių yra diabetas, alkoholizmas, narkotikai. Daugeliui sveikų žmonių natūrali organizmo gynyba nuo infekcijų ir ligų ( imuninė sistema ) sunaikina bakteriją, o simptomai nepasirodo. Kartais imuninė sistema negali sunaikinti bakterijų, tačiau sugeba užkirsti kelią jų plitimui organizme. Jeigu nėra jokių simptomų, tačiau bakterija lieka kūne, tai vadinama latentine tuberkulioze. Žmonės turintys latentinę tuberkuliozę neužkrečia kitų asmenų, tačiau ši vėliau gali išsivystyti į aktyvią tuberkuliozės ligą, ypač jeigu imuninė sistema nusilpsta. Jei imuninei sistemai nepavyksta užmušti ar sustabdyti infekcijos, ji gali išplisti plaučiuose ar kitose kūno vietose, o simptomai išsivystys per kelias savaites ar mėnesius. Tai vadinama aktyvia tuberkulioze.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, trečdalis pasaulio gyventojų yra infekuoti tuberkuliozės (Mycobacterium tuberculosis). Susirgimų skaičius yra toks didelis, nes egzistuoja ne tik aktyvi, bet ir latentinė (slaptoji) tuberkuliozės forma. Latentinės tuberkuliozės atveju žmonės dažniausiai nejaučia jokių aktyviai šios formai būdingų požymių, ligą sukeliančių bakterijų paprastai neaptinkama ir seilių pasėlyje mikroskopijos metu. Įtarimų nesukelia ir rentgenologinis ištyrimas. „Profilaktiškai atlikus krūtinės ląstos rentgenogramą galima diagnozuoti tik pažengusią, plaučiuose išplitusią ligą. Rentgeno nuotrauka parodo, kad asmuo serga aktyvia forma ir galėjo užkrėsti kitus. Siekiant suvaldyti šios infekcinės ligos plitimą, labai svarbu yra ankstyva diagnostika, kas leistų ankstyvą gydymą ir užkirstų kelią tuberkuliozės užkrato – mikobakterijų sklaidai ir naujiems užsikrėtimo atvejams . Skaičiuojama, kad vienas sergantis asmuo per metus gali užkrėsti penkiolika žmonių. Ore tuberkuliozė gali išlikti kelias valandas priklausomai nuo aplinkos sąlygų, todėl žmogus, įkvėpęs tuberkuliozės užteršto oro, gali tapti infekuotu. Ligos požymiai priklauso nuo to, kurioje kūno vietoje dauginasi ligos sukėlėjas.

Sergamumas tuberkulioze Lietuvoje yra gana didelis, nors 1997-1998 m. sergamumo lygis stabilizavosi, o nuo 1999-ųjų jau pastebima mažėjimo tendencija. Sergančiųjų tuberkulioze daugiau užregistruojama tarp kaimo gyventojų. Didžiausią dalį sergančiųjų sudaro suaugę gyventojai, tačiau didėjant bendram sergamumui pakilo ir vaikų sergamumas. Sergamumo TBC padidėjimas registruojamas ir kitose pasaulio šalyse.

Tuberkuliozę tik sąlygiškai galima priskirti prie vakcinomis valdomų ligų grupės. Šiandien akivaizdu, kad skiepijimas BCG ( Bacille Calmette-Guerin ) vakcina apsaugo vaikus, ypač kūdikius, nuo labai sunkių tuberkuliozės formų ( pavyzdžiui, tuberkuliozinio meningito ), tačiau visaverčio imuniteto nesusidaro, neapsaugoma nuo užsikrėtimo tuberkuliozės sukėlėjais ir ligos vystymosi ateityje. Tai suprasti labai svarbu, nes su skiepijimu siejamos nepagrįstos viltys gali neigiamai veikti tuberkuliozės kontrolės priemonių organizavimą. Lietuvoje yra sukurta tuberkuliozės kontrolės programa, numatanti kompleksines tuberkuliozės profilaktikos, ankstyvos diagnostikos ir gydymo priemones.

Tuberkuliozės klinika yra labai įvairi, jos gydymas ilgas ir sudėtingas. Pastaraisiais metais vis didesnę grėsmę kelia antibiotikams atsparios tuberkuliozės sukėlėjų formos. Tuberkuliozės diagnostika ir gydymas- vaikų pulmonologijos ir ftiziatrijos sritis.

BCG vakcina- seniausia iš visų šiuo metu naudojamų vakcinų, skiepijama nuo 1921 m. Manoma, kad šia vakcina kasmet paskiepijama 100 milijonų vaikų. Šiuo metu pasaulinėje rinkoje yra naudojamos įvairių biologinių potipių BCG vakcinos. Jos skiriamos į dvi pagrindines grupes: BCG ( Tokyo, Moreau, Rusija ir Švedija ) bei BCG ( Pasteur, Copenhagen, Glaxo ir Tiece ). Šios grupės skiriasi genetinėmis ir kai kuriomis kitomis savybėmis. Lietuvoje yra naudojama antrosios grupės vakcina, pagaminta iš susilpninto Mycobacterium bovis (BCG ) daniškojo kamieno.

PSO ekspertai BCG vakcina rekomenduoja skiepyti visus sveikus naujagimius, gimusius didelio TBC endemiškumo zonose. Šalyse, kuriose sergamumas TBC yra mažas, rekomenduojama skiepyti tik aukštos rizikos gupei priklausančius kūdikius ar vyresnius vaikus, jei tuberkulino mėginys yra neigiamas. Revakcinacijos nerekomenduojamos, nes nėra pakankamai mokslinių duomenų, kurie pagrįstų jų naudą. Šiuo metu skirtingose Europos valstybėse BCG skiepijimo schemos yra labai įvairios: vienose jų taikomos selektyvus, tik rizikos grupių vaikų, skiepijimas, kitose- iki šiol atliekamos daugkartinės revakcinacijos.

BCG vakcinos skiepijimu siekiama išvengti sunkiausių tuberkuliozės formų. Suaugusiems asmenims BCG vakcina nerekomenduojama, tačiau manoma, kad jos įskiepijimas gali būti naudingas žmonėms, kurių tuberkulino mėginys yra neigiamas ir kurių artimas kontaktas su žmonėmis, sergančiais vaistams atsparia TBC, yra neišvengiamas.

Komplikacijos įskiepijus BCG vakciną yra gana retos. Pasaulyje šių komplikacijų skaičius svyruoja nuo 0,001 iki 3,6 proc. Vilniaus mieste bei rajone jis siekia nuo 0,05 iki 0,13 proc. Dažniausios komplikacijos yra regioninis limfodenitas, infiltratas ( šaltasis abscesas 0 skiepo vietoje, opa ar keloidinis randas, itin retai pasitaiko osteomielitas, generalizuota liga būdinga kūdikiams, turintiems imunodeficitą. Povakcinacines komplikacijas dažniausiai lemia netinkama skiepijimo technika, vakcinos perdozavimas, biologinės vakcinos ar individualios organizmo savybės.

Tuberkulioze sergantis asmuo privalo: kosint ar čiaudint užsidengti burną nosine ar servetėle, kalbant laikytis atokiau nuo kito žmogaus,  skreplius rinkti į spjaudyklę, kuri prieš naudojimą vienu trečdaliu užpildoma vandeniu, spjaudyklę dezinfekuoti,  atkosėjus į popierinę servetėlę, ją būtinai sudeginti, neskrepliuoti ant grindų, gatvėje ir šiaip kur papuola, turėti individualias higienos priemones ir jas laikyti atskirai nuo kitų šeimos narių higienos priemonių,  turėti ir naudoti atskirus stalo indus ir įrankius,  miegoti atskiroje lovoje,  naudoti tik individualią patalynę,  esant galimybei miegoti atskirame kambaryje arba bent atokiau nuo kitų šeimos narių. Tuberkulioze sergančio asmens šeimos nariai privalo: pasitikrinti sveikatą, reguliariai tikrinti vaikus, kontroliuoti, ar ligonis išgeria paskirtus vaistus,  kontroliuoti ar ligonis laikosi asmens higienos reikalavimų,  gerai vėdinti kambarius, drėgnu būdu kasdien valyti patalpas,  nesinaudoti ligoniui paskirtais higienos reikmenimis bei indais,  prieš valgį plauti rankas,  panaudoti ligonio baltiniai, lovos skalbiniai, nosinės, rankšluosčiai turi būti laikomi atskirai, skalbinius skalbiant namuose, rekomenduojama juos skalbti atskirai,  švarius valgymo indus skirtus sergančiajam laikyti atskiroje lentynoje,  kasdien namuose atlikti dezinfekciją,  viršutiniai rūbai, patalynė (čiužiniai, antklodės, pagalvės), patiesalai kartą per savaitę turi būti vėdinami,  viršutinius rūbus, plonus užklotus, patiesalus, rekomenduojama lyginti lygintuvu,  namuose reikėtų atsisakyti kilimų, minkštųjų baldų, kitų sunkiai valomų ir plaunamų daiktų.

 Asmeninė sergančiųjų higiena
TM platinimo tikimybė sumažėja, jeigu atvira plaučių tuberkulioze sergantis ligonis dėvi medicininę kaukę, kosėdamas vienkartine nosinaite prisidengia burną, nosį, nespjaudo ant grindų, dažnai plauna rankas ar naudoja rankų antiseptiką. Kaukės sulaiko sergančiųjų iškvepiamame ore esančius tuberkuliozės sukėlėjus. Pakartotinai kaukės nenaudojamos. Sveikatos priežiūros darbuotojams, teikiantiems paslaugas sergantiems TB, rekomenduojama dėvėti respiratorius.

 

 

 

 

 

Gydymas ir profilaktika: Laikykite sveiką savo imuninę sistemą Jūsų mitybą, kuri turi būti pilnavertė, maisto racione turi būti kuo įvairesnių maisto produktų, vartoti kuo daugiau daržovių ir vaisių, augalinės ir gyvulinės kilmės baltymų, venkite stresų, neigiamų emocijų, skirkite laiko organizmo poilsiui, kuris gali būti tiek pasyvus tiek aktyvus, venkite alkoholio, tabako, narkotikų vartojimo. Nevenkite profilaktinių patikrinimų ,pasitikrinkite savo sveikatą profilaktiškai, nes nustatyta liga esant ankstyvoms stadijoms yra efektyvaus pasveikimo garantas ir jūsų artimojo apsaugojimas nuo šios pavojingos infekcinės ligos. Asmenys sergantys TB turi baigti visą gydymo vaistais kursą, sergantis tuberkulioze žmogus turi griežtai laikytis gydymo reikalavimų (nustatytu laiku apsilankyti pas gydytoją, gerti vaistus), jei ligonis nutraukia gydymą, tai gali išsivystyti vaistams atsparios tuberkuliozės forma.

 

Visuomenės sveikatos specialistė vykdanti sveikatos priežiūrą mokykloje Genovaitė Dzindzelėtaitė

LITERATŪRA:

Lietuvos sveikatos informacijos centras. (Lithuanian Health Information Centre.) Available from: URL: http://www.lsic.lt/

Brueggemann A.B., Griffiths D.T., E., et al. Clonal relationships between invasive and cariage Streptoccus pneumoniae and serotype- and clone- specific differences in invasive disease potential. J Infect Dis 2003: 187 (9): 1424-1432.

Close Menu
Pakeisti teksto dydį
Pakeisti spalvų kontrastą