Gegužės 3 d. Šilalės rajono savivaldybėje vyko įmonių psichikos sveikatos kompetencijų didinimo darbuotojams mokymai. Tai trečiasis susitikimas su šios įstaigos darbuotojais. Mokymus vedė psichologė Daiva Grikšienė.
Psichikos sveikatos kompetencijų didinimo įmonių darbuotojams tikslas – ugdyti įmonių ir įstaigų darbuotojų kompetencijas, reikalingas mažinti neigiamą psichosocialinių rizikos veiksnių poveikį darbuotojų sveikatai, gerinti psichosocialinę aplinką įmonėse ir stiprinti darbuotojų psichikos sveikatą. Šių mokymų veikla apima psichosocialinės darbo aplinkos gerinimą ir darbuotojų kompetencijų didinimą darbo organizavimo ir psichikos sveikatos srityse.
Šio užsiėmimo tema „Tarpusavio santykių valdymas“. Žmogus – unikali būtybė, ne tik dalyvaujanti socialiniuose, tarpusavio santykiuose, bet ir juos kurianti, atsižvelgdama į savo asmeninius interesus, lūkesčius bei aplinkinių asmenų nuomonę. Bendravimas – tai dviejų arba daugiau žmonių tarpusavio sąveika, kurios metu perduodama informacija ir patenkinami saugumo, saviraiškos, dominavimo ir kiti poreikiai. Taigi bendravimo dėka palaipsniui susiformavo įvairios žmonių bendruomenės, organizacijos, kuriose bendravimas yra pagrindinis veiksnys, leidžiantis organizacijai gyvuoti ir būti sutelktai bendram tikslui.
Ne vienas žinome, kad kolektyvas nėra paprasta individų visuma, kolektyvinio valdymo tikslas nėra tik suburti efektyviai veikiančią komandą, taip pat labai svarbu yra atkreipti dėmesį į kolektyve priimtas normas ir vertybes, kurios turi didelę įtaką dirbančiųjų elgesiui, tarpusavio santykiams. Vienas svarbiausių organizavimo funkcijų tikslų yra palankių dalyvavimo sąlygų užtikrinimas, o tai įtakoja ir žmonių bendravimą, palankios atmosferos palaikymą. Tačiau ne tik elgesys, palankios darbo sąlygos turi įtakos tarpusavio santykiams, vyrauja nemažai ir kitų veiksnių, lemiančių organizacijose dirbančių žmonių bendravimą.
Tarpusavio bendravimas yra kupinas džiaugsmų, staigmenų, prieštaravimų, nesusipratimų bei konfliktų. Sugebėjimą efektyviai bendrauti galime priskirti prie reikšmingiausių asmens savybių, nulemiančių jo sėkmę ir asmeninę laimę: juk beveik 85 procentais žmogaus gyvenimo ir darbo sėkmė priklauso nuo to, kaip jis bendrauja su aplinkiniais ir kokį daro jiems poveikį.
Mūsų bendravimas pasireiškia dviem formomis: vidine ir išorine. Kokį savęs vaizdą susikuriame, tokie esame iš tikrųjų, atitinkami yra ir mūsų veiksmai bendravimo metu. Vadinasi, mūsų bendravimo sėkmė visų pirma priklauso nuo mūsų pačių, t. y. nuo to, kokį savojo „ aš “ vaizdą susikuriame. Bendraudami tiek asmeniniame gyvenime, tiek darbe, nuolat sutinkame itin emocingų, išdidžių asmenybių. Tuomet, norint efektyviai bendrauti ir pasiekti abipusio sutarimo, reikia dar daugiau pastangų. Todėl labai svarbu išmokti pagrindinių efektyvaus bendravimo taisyklių,
Taigi, kalbant apie gerų santykių sukūrimą organizacijoje, galima teigti, jog sėkmingas bendravimas grindžiamas savo vidaus atskleidimu, nes tai, ką jaučiame sau, atspindi ir tai, ką jaučiame kitiems. Tarpusavio santykiams labai didelę įtaką turi mūsų asmeninės savybės, įgūdžiai, patyrimas. Savęs pažinimas, neužsisklendimas savyje, didesnis komunikavimas įvairiose žmonių draugijose leidžia geriau įvertinti savo klaidas tarpusavio santykiuose bei bendravimo įgūdžius pritaikyti darbe teigiama linkme kuriamiems tarpusavio santykiams.
Visuomenės sveikatos specialistė,
vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą
Vilma Navardauskienė
