Naujiena

Šiomis dienomis pastebime, jog nemaža dalis žmonių serga vėžiu. Žinome, jog yra plaučių, skrandžio, odos, gimdos vėžys ir kt. Šios ligos pavadinimas priklauso nuo kūno dalies, kur ji prasideda, net jei vėliau išplistų į kitus organus. Pavyzdžiui, jei vėžys prasideda gimdos kaklelyje, jis vadinamas gimdos kaklelio vėžiu. Nuo jo nėra apsaugota nei viena moteris. Pastebėta, jog dažniausiai jis pasireiškia vyresnėms nei 30 metų moterims.

1 pav. Moters reprodukcinės sistemos dalys. Uterus – gimda, Fallopian Tube – kiaušintakis, Ovary – kiaušidė, Cervix – kaklelis, Vagina – makštis, Vulva.

Gimdos kaklelio vėžys prasideda apatinėje siaurojoje moters gimdos dalyje – gimdos kaklelyje. Gimdoje nėštumo metu vystosi vaisius. Gimdos kaklelis sujungia apatinę gimdos dalį su makštimi ir kartu su makštimi sudaro gimdymo kanalą.

Gimdos kaklelio vėžys prasideda, kai normalios gimdos kaklelio gleivinės epitelio ląstelės pakinta ir ima nekontroliuojamai daugintis. Susiformuoja ląstelių sankaupa, kuri vadinama naviku. Navikas gali būti piktybinis ir gerybinis. Svarbu, jog piktybinis navikas gali išplisti į kitus organus.

Iš pradžių ląstelės pakinta, pasidaro nenormalios, tačiau jos dar nėra vėžinės. Nuo kai kurių nenormaliai pakitusių ląstelių ir prasideda visa eilė lėtų pokyčių, kurie gali sukelti vėžį. Dalis nenormalių ląstelių išnyksta savaime, tačiau iš dalies likusių gali išsivystyti vėžys. Toks nenormalus ląstelių augimas – displazija (ikivėžinė būklė). Reikia pašalinti nenormalias ląsteles (ikivėžinį audinį) tam, kad neišsivystytų vėžys. Dažnai ikivėžines ląsteles galima pašalinti ar sunaikinti nežalojant sveikų audinių, tačiau būna atvejų, kad norint užkirsti kelią gimdos kaklelio vėžiui reikia atlikti histerektomija – pašalinti gimdą ir kaklelį.

2 pav. atlikta histerektomija – pašalinta gimda ir gimdos kaklelis.

Pagal tai, kuriose ląstelėse gimdos kaklelio vėžys pradėjo vystytis, skiriamos dvi pagrindinės gimdos kaklelio vėžio rūšys:

• Plokščiųjų ląstelių kacinoma – sudaro nuo 80 – 90 proc. visų gimdos kaklelio vėžio susirgimų.
• Adenokarcinoma – sudaro nuo 10 -20 proc. visų gimdos kaklelio vėžio susirgimų.

Gimdos kaklelio vėžys yra pavojinga liga tuo, jog moteris gali nejausti jokių simptomų ir net neįtarti, jog gali sirgti tokia rimta liga kaip ankstyvos stadijos gimdos kaklelio vėžys. Kol nėra išplitimo į kitus organus, tol nebūna jokių simptomų. Žinoma, simptomai gali atsirasti ir dėl kitų ligų.

Gimdos kaklelio vėžiui ar displazijai būdingi šie simptomai ar požymiai:

• kraujo dėmės ar lengvas kraujavimas tarp mėnesinių arba joms pasibaigus;
• ilgesnės nei įprastai mėnesinės ir gausesnis kraujavimas;
• kraujavimas po lytinio akto, makšties praplovimo ar ginekologo apžiūros;
• skausmas lytinio akto metu;
• kraujavimas pasibaigus menopauzei;
• gausesnės makšties išskyros.

Moterims svarbu reguliariai atlikti onkocitologinius gimdos kaklelio tepinėlių tyrimus, nes ikivėžiniai ląstelių pakitimai paprastai nesukelia jokių simptomų.

Gimdos kaklelio vėžio rizikos veiksniai – tai kas didina tikimybę susirgti vėžiu. Žinome kad daugelis veiksnių turi įtakos vėžio atsiradimui, tačiau tiesiogiai daugelis rizikos veiksnių vėžio nesukelia. Kiekvienos atvejis yra individualus, mat vienus žmones gali veikti keli rizikos veiksniai, tačiau vėžiu nesusergama, o kiti, be jokių rizikos veiksnių, gali susirgti.

Veiksniai, didinantys riziką susirgti gimdos kaklelio vėžiu:

• Žmogaus papilomos viruso (ŽPV) infekcija.Tai svarbiausias rizikos veiksnys išsivystyti gimdos kaklelio vėžiui. Šiuo virusu dažniausiai užsikrečiama per lytinius santykius. Žmogaus papilomos viruso yra įvairių tipų arba atmainų, kai kurios atmainos labai susijusios su tam tikromis gimdos kaklelio vėžio rūšimis.

Kaip ŽPV, kuris sukelia vėžį, plinta?

Žmogaus papilomos virusas plinta lytinių santykių metu. Virusai perduodami kitam asmeniui ir liečiantis tarpvietės  odai, ne tik lytinės sueities metu (pvz., intymių glamonių metu). Užsikrėtimo ŽPV rizika priklauso nuo lytinių partnerių skaičiaus: kuo daugiau lytinių partnerių tuo didesnė rizika užsikrėsti ŽPV.

Kas rizikuoja užsikrėsti ŽPV?

Kiekvienas/a, turintys ar turėję lytinių santykių. Ši infekcija yra labai paplitusi. Lytiškai aktyvūs žmonės bent kartą savo gyvenime yra susidūrę su ŽPV. Net ir tie asmenys, kurie turėjo tik vieną lytinį partnerį taip pat galėjo užsikrėsti ŽPV. Du trečdaliai naujų užsikrėtimų ŽPV įvyksta 15 – 24 gyvenimo metais, tačiau rizika užsikrėsti pavojingais ŽPV tipais moterims išlieka visą gyvenimą.

Kaip galima apsisaugoti nuo ŽPV?

Viena iš apsaugos priemonių – skiepai nuo ŽPV. Geriausia skiepyti mergaites, kurios dar nėra pradėjusios lytinio gyvenimo, t. y. ŽPV dar nėra patekęs į jų organizmą. Vis dėlto, nors daugiau nei du trečdaliai naujų užsikrėtimų ŽPV įvyksta 15–24 gyvenimo metais, rizika užsikrėsti išlieka visą gyvenimą. Medikai primena, kad skiepytis nuo gimdos kaklelio vėžio prasminga beveik visoms moterims. Kuo moteris jaunesnė, tuo geriau į skiepus reaguoja imuninė sistema ir apsauga išlieka ilgiau.

Kaip galiu apsaugoti savo dukrą nuo gimdos kaklelio vėžio ?        

Nuo šių metų liepos 1 dienos pagal Lietuvos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių ketinama pradėti mergaičių skiepijimus nuo ŽPV infekcijos. ŽPV skiepų esmė – skiepijama, siekiant užkirsti kelią virusui patekti į organizmą, t.y. iki lytinio gyvenimo pradžios. Todėl šios vakcinos veiksmingiausios yra jaunoms, neturėjusioms lytinių santykių ir ŽPV neinfekuotoms mergaitėms. Lietuvoje nemokamai bus skiepijamos 11 metų mergaitės. Kartais girdime klausimų, kodėl reikia skiepyti dukrą, jei ji dar neturi lytinių santykių? Gydytojų argumentas aiškus – vakcina nuo ŽPV, kaip ir kiti skiepai, padeda išvengti ligos. Tai reiškia, kad skiepai geriausiai veikia kol nebuvo jokio kontakto su ŽPV, ypač su 16 ir 18 ŽPV tipais, kurie, kaip įrodyta mokslo, gali sukelti gimdos kaklelio vėžį. ŽPV vakcina yra skiepijama į raumenis. Pakankamam imunitetui susidaryti reikia dviejų vakcinos dozių.

• Imuninės sistemos nepakankamumas. Moterims, kurių silpna imuninė sistema, didesnė rizika susirgti gimdos kaklelio vėžiu. Imuninė sistema gali nusilpti nuo kortikosteroidinių preparatų, po organų transplantacijos, gydant kitas vėžio rūšis arba užsikrėtus žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV), kuris sukelia įgyto imunodeficito sindromą (AIDS). Kai moteris užsikrėtusi ŽIV, jos imuninė sistema ne tokia pajėgi kovoti su ankstyvųjų stadijų vėžiu.
• Pūslelinė (herpesas). Moterims, sergančioms lytinių organų pūsleline, didesnė rizika susirgti gimdos kaklelio vėžiu.
• Rūkymas. Rūkančių moterų tikimybė susirgti gimdos kaklelio vėžiu dukart didesnė nei nerūkančiųjų.
• Amžius. Merginoms iki 15 metų gimdos kaklelio vėžys pasireiškia retai. Rizika ima didėti vėlyvoje paauglystėje ir tokia išlieka beveik iki 40 metų. Vyresnėms nei 40 metų moterims rizika taip pat išlieka, todėl joms būtina ir toliau reguliariai profilaktiškai tikrintis dėl gimdos kaklelio vėžio, t. y atlikti PAP ir ŽPV tyrimus.
• Rasė. Gimdos kaklelio vėžys yra labiau paplitęs tarp juodaodžių, ispanių ir Amerikos indėnių.
• Geriamieji kontraceptikai. Kai kurie moksliniai tyrimai rodo, kad geriamieji kontraceptikai (dažniausiai kontraceptinės piliulės) gali būti susiję su padidėjusia gimdos kaklelio vėžio rizika. Tačiau norint nustatyti sąsajas tarp geriamųjų kontraceptikų vartojimo ir gimdos kaklelio vėžio reikėtų atlikti daugiau klinikinių tyrimų.
• Dietilstilbestrolio (DES) poveikis. Moterims, kurių motinos, siekdamos išvengti persileidimo, nėštumo metu vartojo šio vaisto, didesnė rizika susirgti retos rūšies gimdos kaklelio ar makšties vėžiu. DES buvo skiriamasi maždaug nuo 1940 m. iki 1970 m. (Lietuvoje maždaug nuo 1965 m. iki 1970 m, nors tikslių duomenų nėra). Moterys, vartojusios DES, kasmet turi atlikti dubens organų patikrą, kuri apima gimdos kaklelio PAP tyrimus (geriausia keturių kvadrantų PAP tyrimas, kuriuo siekiama nustatyti, ar iš įvairių makšties vietų paimtuose pavyzdžiuose nėra pakitusių ląstelių).

Gimdos kaklelio vėžio prevencija

Gimdos kaklelio vėžio dažnai galima išvengti reguliariai tikrinantis ir atliekant PAP testus. Šios patikros padeda gydytojams aptikti pirmuosius ikivėžinius pakitimus ir pradėti juos gydyti. Apsisaugoti nuo ikivėžinių pakitimų – tai nepasiduoti galimiems rizikos veiksniams:

• susilaikyti nuo ankstyvų lytinių santykių (iki vėlyvos paauglystėje ar dar ilgiau);
• riboti lytinių partnerių skaičių;
• vengti lytinių santykių su daug partnerių turėjusiais asmenimis;
• vengti lytinių santykių su asmenimis, užsikrėtusiais genitalijų karpomis ar sergančiais kitomis pavojingomis ligomis;
• lytinių santykių metu naudotis prezervatyvais, kurie saugo nuo nepageidaujamo nėštumo ir mažina riziką užsikrėsti ŽPV infekcija. Prezervatyvai taip pat apsaugo nuo ŽIV ir genitalijų pūslelinės;
• mesti rūkyti.

PAP testas yra dažniausiai taikomas tyrimo metodas. Jo tikslas – nustatyti, ar yra pakitusių ląstelių, kurios gali sukelti gimdos kaklelio vėžį. Mokslininkai pastebėjo, kad derinant PAP ir ŽPV tyrimus, gaunami tiksliausi rezultatai. Rekomenduojama atliekant skrininginę gimdos kaklelio vėžio patikrą moterims virš 29 metų PAP ir ŽPV testus naudoti kartu.

2006 m. buvo patvirtinta pirmoji ŽPV vakciną, mergaitėms ir moterim nuo 9 iki 26 metų amžiaus. Vakcina padeda išvengti infekcijos nuo dviejų ŽPV štamų, kurie sukelia daugiausia gimdos kaklelio vėžio ir ikivėžinių pakitimų, vadinamų ŽPV 16 ir ŽPV 18. Vakcina taip pat apsaugo nuo dviejų mažos rizikos ŽPV atmainų, kurios sukelia 90 procentų lyties organu karpų. 2009 m. buvo patvirtinta antroji ŽPV vakcina, gimdos kaklelio vėžio prevencijai mergaitėms ir moterims nuo 10 iki 25 metų. Šie skiepai neapsaugo žmonių, jau užsikrėtusių ŽPV. Gydytojai rekomenduoja visoms moterims pastoviai atlikti PAP testus.

2012 metais gimdos kaklelio vėžio prevencijos rekomendacijos papildytos šiomis nuostatomis:

• visos moterys turi atlikti PAP testus praėjus trejiems metams nuo pirmųjų lytinių santykių arba suėjus 21 metams;
• moterys turi būti tikrinamos kas treji metai, atliekant paprastą arba skystos terpės PAP tyrimą. Trisdešimtmetės ir vyresnės, kurių PAP tyrimai tris kartus iš eilės buvo normalūs, gali tikrintis kas treji metai. Vyresnės nei 30 metų moterys PAP ir ŽPV testus taip pat gali atlikti kas penkeri metai;
• 65 metų ir vyresnės moterys gali nustoti tikrintis, jei jų ankstesni trys PAP testai buvo normalūs arba per pastaruosius 10 metų nebuvo jokių pakitimų;
• skriningas po gimdos pašalinimo operacijos (pašalinus gimdą su kakleliu) nėra būtinas, nebent operacija buvo atliekama gydant gimdos kaklelio vėžį ar ikivėžines būkles. Moterys, kurioms atlikta histerektomija nešalinant gimdos kaklelio, turėtų tikrintis, kol sueis 70 metų.

3 pav Gimdos kaklelio vėžys.

Remiantis vėžio tyrimų duomenimis, gimdos kaklelio vėžys yra antra pagal dažnumą sveikatos būklė visame pasaulyje.

Gimdos kaklelio vėžio diagnostika

Vėžiui diagnozuoti ir jo išplitimui į kitas kūno dalis (metastazėms) nustatyti gydytojams gali prireikti daugybės tyrimų. Kai kurie tyrimai taip pat gali parodyti, kuris gydymo būdas būtų efektyviausias. Daugelio vėžio rūšių galutinė diagnozė nustatoma vieninteliu būdu – biopsija. Jei biopsijos atlikti neįmanoma, gydytojas gali pasiūlyti kitų tyrimo metodų, kurie padėtų nustatyti diagnozę. Vaizdiniai tyrimai gali padėti išsiaiškinti, ar vėžys išplitęs. Tyrimų gausa ir įvairovė – tai galimybė vienu ar kitu būdu diagnozuoti gimdos kaklelio vėžį, tačiau ne kiekvienai pacientei prireikia tiek daug tyrimų. Skirdamas tyrimus, gydytojas paprastai atsižvelgia į šiuos veiksnius:

• pacientės amžių ir sveikatos būklę;
• įtariamą vėžio tipą;
• požymius ir simptomus;
• ankstesnių tyrimų rezultatus.

Tyrimai naudojami gimdos kaklelio vėžiui diagnozuoti

• Fizinė pacientės apžiūra.
• PAP tyrimas. Šiam tyrimui gydytojas nuo makšties ir gimdos kaklelio išorinio paviršiaus atsargiai paima kelis ląstelių mėginius. Tradicinius PAP tyrimus kartais sunku vertinti, nes ląstelės ant objektinio stiklelio gali būti išdžiūvusios, padengtos gleivių ar kraujo arba sulipusios tarpusavyje. Patobulintas PAP tyrimas padeda lengviau aptikti vėžines ląsteles.
  • Skystų terpių citologinis tyrimas. Atliekant šį tyrimą ląsteles plonu sluoksniu paskleidžiamos ant objektinio stikliuko, prieš tai iš mėginio pašalinus gleives ar kraują. Terpę su išsaugotomis mėginio ląstelėmis tuo pačiu metu galima naudoti kitiems tyrimams (pavyzdžiui, ŽPV tyrimams).
  • Kompiuterinė citologinių tepinėlių analizė. Kompiuterinė programa analizuoja mėginius ir nustato, ar juose yra pakitusių ląstelių.

4 pav. Pap tyrimas

Atskiras diagnostinis kiuretažas

1. Pirmiausia gydytojas kruopščiai apdoroja reikalingus organus dezinfekuojančiais vaistais.
2. Taikoma intraveninė anestezija.
3. Į makštį įkišama spekuliacija, padedanti nustatyti gimdos vietą.
4. Dilatatorius atsargiai įkišamas į makštį, tai leidžia jums sutvarkyti gimdos kaklelį ir išplėsti gimdos kaklelio kanalą.
5. Nubraukimas atliekamas naudojant kuretę.
6. Nugraižytas medžiagos mėginys dedamas į sterilų mėgintuvėlį, kuris siunčiamas atlikti histologinę analizę.

• Dubens apžiūra. Gydytojas apčiuopia ir apžiūri moters gimdą, makštį, kiaušides, kiaušintakius, gimdos kaklelį, šlapimo pūslę, tiesiąją žarną. Apžiūros tikslas – patikrinti ar nėra neįprastų pokyčių. Per šią apžiūra dažnai paimamas ir PAP tepinėlis.
• ŽPV tipo nustatymas. ŽPV tyrimas panašus į PAP, kai tiriamas ląstelių mėginys, paimtas nuo pacientės gimdos kaklelio. Gydytojas ir ŽPV, ir PAP tyrimus gali atlikti iškart arba ŽPV tyrimą daryti tik tuo atveju, jeigu iš PAP tyrimų matyti, kad gimdos kaklelyje yra nenormalių pokyčių. Pagrindinių ŽPV štamų, tokių kaip ŽPV-16 ir ŽPV-18, dažniausiai randama gimdos kaklelio vėžiu sergančių moterų tepinėliuose, todėl šis tyrimas gali padėti patvirtinti diagnozę. Daugelis moterų yra užsikrėtę ŽPV, bet gimdos kaklelio vėžiu neserga, todėl ŽPV tyrimas nėra pats tiksliausias būdas nustatyti gimdos kaklelio vėžį. Jei PAP tyrimas rodo, kad yra pakitusių ląstelių, ir ŽPV testas teigiamas, gydytojas gali pasiūlyti vieną ar keletą iš žemiau išvardytų diagnostinių tyrimų.
• Kolposkopija. Tyrimo tikslas – nustatyti, ar gimdos kaklelyje nėra pakitusių ląstelių salelių. Tyrimas atliekamas specialiu instrumentu – kolposkopu. Šis instrumentas, panašiai kaip mikroskopas, pateikia gydytojui aiškų, padidintą makšties ir gimdos kaklelio audinių vaizdą. Kolposkopas nėra įterpiamas į moters kūną, todėl apžiūra nėra skausminga. Tyrimas gali būti atliekamas gydytojo kabinete, neturi šalutinio poveikio, todėl nekenksmingas nėščioms moterims.
• Biopsija. Tai audinio gabalėlio paėmimas mikroskopiniams tyrimams. Remiantis tyrimų rezultatais galima įtarti esant vėžį, bet tik biopsija patvirtina galutinę diagnozę.

Profilaktika Lietuvoje

• Nuo 2004 m. Lietuvoje pradėta vykdyti nacionalinė gimdos kaklelio vėžio profilaktikos programa. 25 – 60 m. amžiaus moterys kas 3 m. kviečiamos nemokamai išsitirti dėl gimdos kaklelio būklės, atliekant citologinį tyrimą.
• Geriausias apsisaugojimo nuo gimdos kaklelio vėžio būdas – reguliariai atliekami gimdos kaklelio PAP testai ir skiepijimasis vakcina, skirta įvairaus amžiaus mergaitėms ir moterims.

 Gimdos kaklelio vėžio gydymas

Gydant gimdos kaklelio vėžį dažniausiai taikomas chirurginis gydymas ir spindulinė terapija (radioterapija, švitinimas).

Chirurginis gydymas tai vietinio gydymo būdas, kuriuo siekiama mechaniškai pašalinti ligos paveiktus gimdos kaklelio audinius ar net visą gimdą. Chirurginis gydymas taikomas, kai liga nustatoma ankstyvųjų stadijų. Jei vėžys yra tik pačiame gimdos kaklelio paviršiuje, atliekama nedidelės apimties operacija – konizacija. Jei liga įsiskverbusi į gilesnius kaklelio audinius, bet neišplitusi už jo ribų, atliekama gerokai didesnės apimties radikali operacija – pašalinama visa gimda (histerektomija), kiaušidės, kiaušintakiai bei dubens limfmazgiai.

Remiantis statistiniais duomenimis pastebime, jog gimdos kaklelio vėžys yra grėsminga liga moterų sveikatai. Lyginame moterų mirčių skaičių nuo gimdos kaklelio vėžio Baltijos šalyse nuo 2001 metų iki  2017m. Statistiniai duomenys rodo, jog Lietuvoje daugiausiai yra moterų mirusių nuo gimdos kaklelio vėžio lyginant su kitomis Baltijos šalimis – Latvija, Estija.

Apibendrinant galima teigti, jog gimdos kaklelio vėžys šiuo metu pasaulyje yra antras pagal dažnumą moterų vėžinis susirgimas (po krūties vėžio) bei trečias pagal mirštamumą. Žinodamos moterys, jog gimdos kaklelio vėžys gali neturėti aiškios simptomatikos, turi reguliariai darytis tyrimus, kad užkirstų kelią šios ligos plitimui.

Literatūra

1. Gyd. L.Vaidotienės Gyd. Ž.Kasilovskienė Gimdos kaklelio vėžys. Available from: http://www.aklinika.lt/?p=847&lang=ru
2. Nacionalinis vėžio institutas. Gimdos kaklelio vėžys. Available from: https://www.nvi.lt/gydymas-7/
3. Dana Farber Cancer institute. Vėžys. Available from: https://www.dana-farber.org/cervical-cancer/diagnosis/
4. toowa. Diagnostika. Available from: https://toowa.ru/lt/gynecology/scraping-from-the-cervical-canal-results-diagnostic-curettage-of-the-cervical-canal-and-uterine-cavity.html
5. VINN HOSPITAL. Prevencija. Available from: https://vinnhospital.com/prevention-and-treatment-of-cervical-cancer/
6. ULAC. Gimdos kaklelio vėžio prevencija. Available from: http://www.ulac.lt/naujienos/pranesimai-spaudai/prasidejo-europos-gimdos-kaklelio-vezio-prevencijos-savaite
7. Vaginal surgery. Histerektomija. Available from: https://gynecologicsurgery.com/hysterectomy/
8. Centers for disease control ant prevention. Prevencija. Available from: https://www.cdc.gov/cancer/cervical/basic_info/index.htm
9. World health organization. Statistika. Available from: https://gateway.euro.who.int/en/hfa-explorer/

Darbą parengė: visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti sveikatos priežiūrą mokykloje

 Nijolė Klapatauskienė.