ŽMOGAUS IMUNODEFICITO VIRUSAS (ŽIV): KĄ SVARBU ŽINOTI

ŽIV – tai žmogaus imunodeficito virusas.  ŽIV sukelia AIDS – įgytą (akvizitinį) imunodeficito sindromą, pasireiškiantį įvairiomis (oportunistinėmis) infekcijomis, navikais ir kitomis ligomis.

ŽIV, patekęs į žmogaus organizmą naikina baltuosius kraujo kūnelius (T-limfocitus), imuninėje sistemoje kontroliuojančius infekcijas. ŽIV infekcijai progresuojant imuninė sistema palaipsniui silpsta ir organizmas tampa nepajėgus apsiginti nuo infekcijų ar ligų. Limfocitai yra pagrindinės specifinio imuninio atsako ląstelės, nes jos vienintelės gali specifiškai atpažinti ir atskirti įvairias svetimas medžiagas, patenkančias į organizmą. Limfocitai lemia organizmo imuninio atsako įvairovę, specifiškumą, atmintį. Limfocitai nuolat cirkuliuoja kraujyje ir limfoje, migruoja į audinius ir limfinius organus. T-limfocitai (arba kitaip vadinama T-ląstelės) savo apvalkalėlyje turi receptorių (CD4), kurie atpažįsta į organizmą patekusius mikroorganizmus (pvz., žmogaus imunodeficito virusą). CD4 receptorius turintys limfocitai dar vadinami CD4 ląstelėmis ar T-helperiais. ŽIV užkrečia žmogaus CD4 ląsteles ir naudojasi jomis daugindamasis (kurdamas savo kopijas). ŽIV infekuoto žmogaus organizme CD4 ląstelės laipsniškai sunaikinamos. Kai šios ląstelės žūva, silpsta infekuoto žmogaus imuninė sistema ir padidėja rizika susirgti įvairiomis infekcinėmis ligomis ar tam tikromis vėžio rūšimis.

Žmogaus imunodeficito viruso paplitimo šaltiniai pastebėti dar XX a. devintajame dešimtmetyje Pietų Afrikoje. ŽIV labiausiai plito tarp baltųjų vyrų, turinčių lytinius santykius su vyrais. Galime suskirstyti į tris ŽIV plitimo etapus Lietuvoje. Pirmasis – kai ŽIV infekcija daugiausiai plito tarp vyrų, turinčių lytinių santykių su vyrais. Antrasis, kuomet ŽIV infekcija labiausiai plito tarp tolimojo plaukiojimo jūreivių, užsikrėtusių per heteroseksualius lytinius santykius Afrikos ir kitose valstybėse. Trečias plitimo etapas prasidėjo 1994 m., kai buvo diagnozuotas pirmas ŽIV infekuotas švirkščiamųjų narkotikų vartotojas, užsikrėtęs Lenkijoje.

Žmogaus imunodeficito virusas priklauso retrovirusų grupei, vadinamai lentivirusais (lot. lenti – „lėtas“), nes jie vystosi lėtai. Paprastai prabėga ne vieneri metai, kol pasireiškia ŽIV infekcijos simptomai. ŽIV atakuoja žmogaus imuninę sistemą, t. y. sistemą, kurios paskirtis – apsaugoti žmogų nuo infekcijų. Mokslininkai nustatė du ŽIV tipus: ŽIV-1 ir ŽIV-2, kurie yra šiek tiek genetiškai skirtingi. Viruso tipas turi įtakos ŽIV ligos progresavimo greičiui, perdavimo tikimybei. Abu tipai plinta tais pačiais būdais ir abu sietini su tomis pačiomis oportunistinėmis infekcijomis bei AIDS. Pasaulyje dauguma žmonių yra užsikrėtę ŽIV-1 tipo virusu. ŽIV-2 paplitęs Vakarų Afrikoje ir plinta ne taip lengvai kaip ŽIV-1 bei lėčiau nei ŽIV-1 progresuoja į AIDS. Lietuvoje vyrauja ŽIV-1 tipas. Žmogus gali būti užsikrėtęs ir abiejų tipų virusais vienu metu.

Infekcijos šaltinis – ŽIV užsikrėtęs žmogus. Didžiausia ŽIV koncentracija Prandama kraujyje, makšties išskyrose, spermoje, motinos piene.

ŽIV plitimo būdai:

  • lytiniai santykiai. ŽIV gali plisti per visų rūšių lytinius santykius: heteroseksualius ar homoseksualius, oralinius ir analinius, jeigu vienas iš partnerių yra užsikrėtęs.
  • ŽIV užsikrėtusi motina gali užkrėsti savo vaiką (perinatalinis, vertikalus ŽIV perdavimo būdas) nėštumo, gimdymo metu arba žindant.
  • Per kraują (parenterinis): dalijantis užkrėstais švirkštais ar adatomis (pvz., vartojant narkotikus), perpilant kraują, atliekant invazines procedūras nesteriliais įrankiais.

ŽIV neužsikrečiama: bučiuojantis, per kasdienius kontaktus, pvz., rankos paspaudimą sveikinantis ar apsikabinant, per vabzdžius (pvz., uodų, erkių) įkandimus, naudojantis tuo pačiu tualetu, baseinu, indais, oro lašeliniu ar per prakaitą.

ŽIV ir AIDS skirtumai

AIDS ŽIV
Įgytas (akvizitinis) imuniteto nepakankamumo sindromas yra liga ŽIV vadinamas virusas. ŽIV sukelia ŽIV ligą, kuri turi stadijas. AIDS – tai paskutinė ŽIV ligos stadija.
Šios ligos komplikacijos ir antrinės infekcijos gali sukelti mirtį. ŽIV infekuoto asmens organizme gaminasi antikūnai prieš virusą, tačiau jie negali viruso eliminuoti. Persistuojantis virusas organizme dar nesukelia ligos simptomų, būdingų AIDS.
AIDS yra būklė, kurią galima įgyti tik esant ŽIV paskutinei ligos stadijai ŽIV yra virusas, kuris gali plisti tarp žmonių

ŽIV ligos stadijos:

  1. Inkubacinis periodas– vidutiniškai trunka apie 3 savaites (kartais 3 – 6 mėnesius). Šiuo laikotarpiu laboratorinių tyrimų rezultatai neigiami.
  2. Ūminės ŽIV infekcijos sindromas– simptomai, panašūs į gripo, pasireiškia maždaug 50 – 90 proc. ŽIV užsikrėtusių asmenų. Simptomai atsiranda praėjus 2 – 4 savaitėms po užsikrėtimo ir gali trukti 1 – 2 savaites. Dažniausi požymiai: karščiavimas, limfmazgių padidėjimas, makulopapulinis bėrimas, raumenų ar sąnarių skausmai, galvos skausmas, viduriavimas ir kiti (panašūs į gripo). Iš ūmios stadijos ŽIV infekcija progresuoja į besimptomę stadiją.
  3. Lėtinė besimptomė infekcija– nuolatinė išplitusi limfadenopatija arba besimptomis užkrėstumas žmogaus imunodeficito virusu. Ši stadija vidutiniškai trunka nuo 5 iki 8 metų po užsikrėtimo. Šios stadijos trukmė priklauso nuo konkretaus asmens imuninio reagavimo, bendros sveikatos būklės.
  4. Simptominė ŽIV liga– intensyvėjant viruso dauginimuisi ir silpnėjant imunitetui, didėja ląstelinio imuniteto nepakankamumas, todėl pradeda reikštis ŽIV ligos požymiai. Simptominė ŽIV liga nustatoma labarotoriškai patvirtinus ŽIV infekciją ir diagnozavus vieną iš šių patologijų: bacilinę angiomatozę, kandidozę (burnos, makšties, recidyvuojančią), gimdos kaklelio dizplaziją arba gimdos kaklelio karcinomą in situ; viduriavimą 2 ir daugiau kartų per dieną arba karščiavimą 38,5°C ir daugiau, trunkančius 30 dienų ir ilgiau; liežuvio plaukuotąją leukoplakiją; Herpes zoster 2 ir daugiau epizodus, apimančius daugiau kaip 1 dermatomą; idiopatinę trombocitopeninę purpurą; listeriozę; uždegiminę mažojo dubens ligą; periferinę neuropatiją.
  5. Įgytas imuniteto nepakankamumo sindromas – AIDS– nustatomas, kai ŽIV užsikrėtusiam asmeniui diagnozuojama  viena iš AIDS indikacinių ligų. ŽIV ligai progresuojant imuninė sistema palaipsniui silpsta ir žmogus tampa neapsaugotas nuo ligų ar infekcijų, nuo kurių sveika imuninė sistema gali apsiginti. Tuomet žmogus suserga AIDS – vėlyva ŽIV ligos stadija. Šioje stadijoje žmogus suserga įvairiais AIDS žyminčiais susirgimais: plaučių uždegimu, kandidoze, vėžiu (pvz., Kapoši sarkoma), limfoma, tuberkulioze (TB), grybelinėmis infekcijomis ir kitomis. Laiku neskyrus ART ŽIV liga baigiasi mirtimi.

ŽIV infekcijos diagnostika

Vienintelis būdas sužinoti, ar asmuo užsikrėtęs ŽIV, yra ŽIV testas, t. y. tyrimas dėl ŽIV. Šis tyrimas dažniausiai atliekamas paėmus kraujo iš venos ar iš piršto. Galima ir kita tiriamoji medžiaga. ŽIV organizme nustatomas metodais, kuriais aptinkami antikūnai prieš ŽIV arba aptinkama ŽIV genetinė medžiaga DNR arba RNR. Antikūnai organizme randami ne iš karto po užsikrėtimo, o praėjus 3–4 savaitėms ar net keliems mėnesiams. Periodas nuo užsikrėtimo iki nustatomo kiekio antikūnų atsiradimo vadinamas inkubaciniu, arba „lango“, periodu. Tyrimai, reikalingi ŽIV infekcijai nustatyti, yra vykdomi dviem etapais.

Pirma – atliekamas atrankinis ( laboratorinis arba greitasis) ŽIV tyrimas (ieškoma antikūnų prieš ŽIV arba ir ŽIV antigeno).

Antra, jei jei atrankinio tyrimo rezultatas teigiamas, toliau atliekamas pakartotinis, (laboratorinis) ŽIV diagnozę patvirtinantis tyrimas kitais tyrimo metodais, t.y. dažniausiai atliekamas imunobloto tyrimas (ŽIV antikūnų nustatymas, atliekant imunobloto reakciją). Jei nepakanka šio tyrimo metodo, diagnozei patvirtinti naudojamas derinamasis metodas: atliekamos ŽIV antigeno ir jo neutralizacijos reakcijos, ŽIV RNR/DNR nustatymas ar viruso išskyrimas kultūroje. Siunčiant teigiamus tyrimo rezultatus privalo būti užtikrinamas konfidencialumas. Patvirtinamąjį tyrimą, ar asmuo užsikrėtęs ŽIV, atlieka Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija Vilniuje. Pirminį tyrimą dėl ŽIV galima atlikti poliklinikose, šeimos medicinos centruose ir kitose sveikatos priežiūros įstaigose arba pačiam įsigijus greitąjį testą vaistinėje ar elektroninėje parduotuvėje.

ŽIV gydymas

ŽIV ligai gydyti skiriami antiretrovirusiniai vaistai (ARV), t.y. antiretrovirusinė terapija (– ART), slopinanti ŽIV dauginimąsi, tačiau šie vaistai viruso organizme nesunaikina.  Antiretrovirusinė terapija (toliau – ART) skiriama visiems ŽIV užsikrėtusiems pacientams (nepriklausomai nuo imuniteto būklės), kai pacientai yra pasiruošę ir motyvuoti pradėti gydymą. Pacientai prieš jiems skiriant ART informuojami apie būtinybę laikytis griežto vaistų vartojimo režimo, apie vaistų nepageidaujamas reakcijas, gydymo nepertraukiamumą, viruso atsparumo vaistams vystymosi grėsmę. Jei pilnametis pacientas nemotyvuotas ir atsisako (atsisakymą patvirtina parašu medicinos dokumentuose) pradėti ART, rekomenduojama toliau stebėti paciento imunologinę būklę iki paciento sprendimo pradėti ART. Jei nepilnamečio paciento atstovai pagal įstatymą nesutinka pradėti ART, rekomenduojama toliau stebėti nepilnamečio paciento imunologinę būklę iki jo atstovų pagal įstatymą sutikimo dėl ART pradžios davimo.

ŽIV ligą diagnozuoja ir gydo gydytojas. Vieną kartą paskyrus gydymą, vaistus reikia vartoti iki gyvenimo pabaigos. ŽIV užsikrėtusių asmenų sveikatos būklė stebima visą gyvenimą, vadovaujantis užsikrėtusių ŽIV pacientų priežiūros schema.

Užregistruoti ŽIV infekcijos atvejai Lietuvoje

Naujausiais Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, Lietuvoje per septynis 2018 metų mėnesius ŽIV infekcija diagnozuota 88 asmenims (69 vyrams ir 19 moterų).  Tai 1,6 kartų mažiau nei 2017 metais per tą patį laikotarpį (2017 metais – 142).

Užsikrėtimas ŽIV infekcija skirtingais plitimo būdais:

  • Per heteroseksualius santykius, 2018 metais ŽIV užsikrėtė – 32 asmenys.
  • Per narkotikų vartojimą  – 31.
  • Per homoseksualius santykius – 10 bei 15 asmenų – užsikrėtimo būdas nežinomas.
  • Alytaus Pataisos namuose 2018 metais diagnozuoti – 6, 2017 metais per tą patį laikotarpį – 44 ŽIV atvejai.
  • Kalėjimų departamento pavaldžiose įstaigose 2018 metais diagnozuota 20 naujų ŽIV infekcijos atvejų ir tai 3,4 karto mažiau nei 2017 metais per tą patį laikotarpį (68).

      Lietuvoje beveik 60 proc. visų ŽIV infekuotų asmenų užsikrėtė šia infekcija vartodami       švirkščiamuosius narkotikus.

Nauji ŽIV infekcijos atvejai pagal apskritis per 2019 m. 8 mėn. (7

Apskritis Diagnozuotų ŽIV atvejų skaičius
Vilniaus 42
Kauno 15
Klaipėdos 15
Šiaulių 7
Panevėžio a 4
Alytaus 1
Marijampolės 2
Tauragės 2
Telšių 4
Utenos 0
Užseniečiai 4

 Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, Vilniaus apskrityje per aštuonis šių metų mėnesius registruoti 42 nauji užsikrėtusieji ŽIV, iš kurių pusė užsikrėtė per švirkščiamuosius narkotikus. Tai daugiausia naujų ŽIV atvejų, lyginant su kitomis apskritimis. Šiais metais ŽIV infekcija diagnozuota beveik visų apskričių gyventojams (išskyrus Utenos). Po 15 naujų ŽIV atvejų nustatyta Kauno ir Klaipėdos apskrityse, septyni – Šiaulių, po keturis Panevėžio ir Telšių, po du – Marijampolės ir Tauragės apskrityse. Registruoti keturi ŽIV užsikrėtę užsieniečiai (Latvijos, Estijos, Didžiosios Britanijos ir Ispanijos piliečiai), iš kurių du užsikrėtę per narkotikų vartojimą. Iš viso šiemet per aštuonis šių metų mėnesius ŽIV infekcija Lietuvoje diagnozuota 96 asmenims, iš kurių trečdalis (30) moterų, likusieji – vyrai. Tai penkiais atvejais mažiau nei pernai ir pusantro karto mažiau nei užpernai (2017 m.) per tą patį laikotarpį. Trečdalis visų naujų šiemet registruotų ŽIV užsikrėtusių asmenų šia infekcija užsikrėtė per švirkščiamųjų narkotikų vartojimą.Iš viso iki 2019 metų rugsėjo 1 dienos Lietuvoje užregistruoti 3268 ŽIV užsikrėtę asmenys, iš kurių beveik 80 proc. vyrai ir keturis kartus mažiau moterų. Daugiausiai – beveik 6 iš dešimties – užsikrėtusiųjų ŽIV Lietuvoje užregistruota tarp švirkščiamųjų narkotikų vartotojų, ketvirtadalis užsikrėtė per heteroseksualius santykius, beveik 9 proc. – per homoseksualius santykius ir tiek pat užsikrėtusiųjų užsikrėtimo ŽIV būdas nenustatytas. Lietuvoje registruoti septyni perinataliniu būdu ŽIV užsikrėtę vaikai.Statistika rodo, kad dažniausias ŽIV infekcijos plitimo būdas – per narkotikų vartojimą.

Kiekvienais metais ŽIV infekuotų asmenų daugėja, tad problema išlieka aktuali ir šiomis dienomis. Visuomenės švietimas apie ŽIV infekciją, jos plitimo būdus galėtų sumažinti užsikrėtusiųjų skaičių.

 

Literatūra

  1. http://www.ulac.lt/uploads/downloads/2018%20LBPG%20Nr%208.pdf
  2. HIV / AIDS in Europe. Available at: https:// en.wikipedia.org/wiki/HIV/AIDS_in_Europe [accessed 06-21-2018].
  3. http://www.ulac.lt/ligos/%C5%BD/ziv-zmogaus-imunodeficito-virusas
  4. https://www.santaura.lt/ziv-infekcija-ir-aids
  5. https://byjus.com/biology/difference-between-aids-and-hiv/
  6. http://www.ulac.lt/lt/naujienos/pranesimai-spaudai/siemet-uzregistruota-maziau-ziv-atveju-lyginant-su-pernai-tuo-paciu-laikotarpiu
  7. http://www.ulac.lt/lt/naujienos/pranesimai-spaudai/siemet-daugiausia-nauju-ziv-atveju-vilniaus-apskrityje

Parengė: visuomenės sveikatos priežiūros specialistė vykdanti sveikatos priežiūrą mokykloje Genovaitė Dzindzelėtaitė

Close Menu
Pakeisti teksto dydį
Pakeisti spalvų kontrastą