Visuomenėje aptariamos įvairios sveikatos temos dėl kurių žmonės susidaro palankų arba nepalankų požiūrį. Viena aktualiausių ir dažniausiai aptariamų temų – skiepai. Žinome, jog vakcinacija yra viena iš veiksmingiausių priemonių, galinčių apsaugoti visuomenę nuo 28 ligų ir tokiu būdu užkirsti kelią infekcinių ligų plitimui bei jų  sukeliamų padarinių. Skiepų pagalba pasaulyje išnaikinti raupai, daugelyje šalių likviduotas poliomielitas, sumažintas sergamumas difterija, stablige, kokliušu, tymais, parotitu, raudonuke, Haemophilus influenzae b tipo infekcija. H.influenzae b tipas yra virulentiškiausias serovaras. Vaikams iki 5 metų gali sukelti meningitą, bronchitą bei ypač pavojingą epiglotitą. Skiepai padeda išvengti gripo, vėjaraupių, hepatito B ir hepatito A, meningokokinės, pneumokokinės ir kitų infekcijų. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, skiepijant kasmet pasaulyje išsaugoma 2 – 3 milijonai gyvybių, tačiau nepaisant skiepų teikiamos naudos maždaug 1 iš 5 vaikų nėra paskiepijamas rekomenduojamais skiepais. Kad infekcijos būtų suvaldytos, reikia, jog šalyje būtų paskiepyta 90 – 95 % tikslinės grupės asmenų.

Skiepų svarba vaikams

• Vakcinacija gali išgebėti gyvybę. Saugių ir veiksmingų vakcinų dėka vienos ligos, sąlygojančios rimtas komplikacijas ir mirtis pašalintos, kitos eliminuojamos (poliomielitas, tymai, raudonukė).
• Vakcinos – saugios ir efektyvios. Vakcinos – vaistiniai preparatai, atitinkantys tarptautinius reikalavimus. Vakcinos, kaip ir visi kiti vaistai, registruojamos (leidžiama juos naudoti) tik įvertinus jų saugumą ir efektyvumą. Nepageidaujamos reakcijos dažniausiai lengvos ir savaime praeinančios, sunkios reakcijos pasitaiko ypatingai retai. Rizika susirgti vakcinomis valdoma liga – kur kas didesnė.
• Vakcinacija apsaugo aplinkinius. Sumažėjus skiepijimo apimtims vis dažniau kyla užkrečiamųjų ligų protrūkiai. Ne visi asmenys gali būti apsaugoti vakcinų pagalba: dėl medicininių kontraindikacijų, kūdikiai – per maži, kad būtų skiepijami. Atsižvelgiant į tai ir siekiant apsaugoti save ir aplinkinius labai svarbu skiepytis patiems ir skiepyti savo vaikus.
• Vakcinacija apsaugo ateities kartas. Skiepų dėka pasaulyje išnaikinti raupai, ES – poliomielitas, iki 2020 m. ES siekiama išnaikinti tymus ir raudonukę. Kai kurios vakcinomis valdomos ligos tapo itin retos, tai nulėmė ilgalaikiai skiepijimai. Ateityje, dėka skiepų, išnaikinus aplinkoje cirkuliuojančius sukėlėjus t.y. pašalinus ligą, nereikės nuo jos skiepyti vaikų, anūkų ir proanūkių.

Medikų neigimas į visuomenėje išplitusį požiūrį

• „Dauguma susirgusių žmonių būna skiepyti“. Tai dar vienas argumentas, dažnai pasitaikantis prieš skiepijimą nukreiptoje literatūroje. Jo potekstė: vakcinos neveiksmingos. Išties, kai įvyksta ligos protrūkis, skiepytų asmenų tarp susirgusiųjų skaičius dažnai viršija neskiepytų asmenų skaičių – net  ir kalbant apie tymų skiepus, kurių veiksmingumas naudojant pagal rekomendacijas, kaip žinia, siekia 98%. Šis paradoksas aiškintinas dviem veiksniais. Pirma, 100% veiksmingų vakcinų nėra. Kad vakcinos būtų saugesnės nei ligos, bakterijos ar virusai yra nužudomi ar susilpninami (atenuotąja vakcina). Dėl individualių žmogaus organizmo savybių, imunitetas susiformuoja ne visiems paskiepytiems asmenims. Daugumos įprastinei vakcinacijai naudojamų vakcinų .veiksmingumas siekia 85% – 95%. Antra, tokioje šalyje, kaip JAV (ar Lietuva), paskiepytųjų skaičius stipriai viršija neskiepytųjų skaičių.
• „Vakcinos dažnai sukelia šalutinį poveikį, ligas ir net mirtį, taip pat gali sukelti ilgalaikių, mums nežinomų pasekmių“. Iš tikrųjų, skiepai yra saugūs, nepaisant priešingų išvadų, kurios yra skelbiamos prieš skiepijimą nukreiptuose leidiniuose. Dauguma skiepijimo sukeltų nepageidaujamų reiškinių yra lengvi ir trumpalaikiai, pavyzdžiui, tai gali būti paraudimas, patinimas skiepijimo vietoje ar lengvas karščiavimas. Dažnai po skiepijimo užtenka išgerti paracetamolio. Sunkesni nepageidaujami reiškiniai pasitaiko retai (nuo vieno atvejo tūkstančiams iki vieno atvejo milijonams dozių), o kai kurie pasireiškia taip retai, kad rizika negali būti tiksliai įvertinta. Kalbant apie vakcinas, sukėlusias mirtį, vėlgi tiek mažai mirties atvejų gali būti įtikinamai priskirta skiepijimui, kad mirties riziką sunku įvertinti statistiškai.
• „Skiepijant išvengiamos ligos yra beveik visiškai sunaikintos  mano šalyje, todėl skiepyti vaiką nėra reikalo“. Tai, kad vakcinacija leido mums sumažinti sergamumo skiepijimu išvengiamomis ligomis lygį daugelyje šalių yra gryniausia tiesa. Tačiau kai kurios iš jų tebėra labai paplitusios (net epideminės) kitose pasaulio šalyse. Keliautojai patys to nežinodami gali atvežti šias ligas į bet kurią šalį ir, jeigu jos gyventojai neapsaugoti skiepų, šios ligos gali greitai išplisti visoje populiacijoje ir sukelti epidemiją. Kitas dalykas: jei vienu metu šalyje registruojama palyginti nedaug ligos atvejų, be apsaugos, kurią teikia skiepai, jų labai greitai gali padaugėti iki dešimčių ar šimtų tūkstančių atvejų. Todėl pasiskiepyti būtina dėl dviejų priežasčių.Pirma, kad apsaugotume save. Net jei mums atrodo, kad tikimybė užsikrėsti viena iš šių ligų yra labai maža, vis dėlto šios ligos niekur nedingo ir jomis gali užsikrėsti bet kuris nuo jų neapsaugotas žmogus.Antra, kad apsaugotume aplinkinius. Yra nedidelė grupė žmonių, kurie negali būti skiepijami (pavyzdžiui, dėl stiprios alergijos vakcinos sudedamosioms dalims), taip pat nedidelis procentas žmonių, nereaguojančių į vakcinas. Šie žmonės imlūs ligoms ir vienintelė viltis apsisaugoti yra ta aplinkybė, kad aplinkiniai turi imunitetą ir negali jiems ligų perduoti.

• „Dėl geresnės higienos ir sanitarinių sąlygų ligos ir be skiepų buvo pradėjusios trauktis“. Panašūs teiginiai labai dažnai pasitaiko prieš skiepijimą nukreiptoje literatūroje. Jų potekstė, matyt, kad skiepai nėra būtini. Geresnės socialinės ir ekonominės sąlygos, be abejo, turėjo netiesioginį poveikį sergamumui. Geresnė mityba, juolab gydymo antibiotikais ir kitų gydymo būdų atsiradimas, padidino ligonių  išgyvenamumą. Erdvesni būstai ir mažesnis gyventojų tankumas sumažino ligų perdavimą, o mažesnis gimstamumas – ligoms imliems asmenims rizikingų buitinių kontaktų skaičių. Tačiau vertinant faktinį ligų paplitimą per ilgesnį laiką lieka mažai abejonių dėl skiepų reikšmingo tiesioginio poveikio net ir mūsų dienomis.

Paskiepytų vaikų skaičius pirmą 2017 metų pusmetį mažesnis nei 2016 metų pirmą pusmetį

Nuo 2016 m. rugsėjo pirmos dienos pagal Vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių pradėtas 11 metų mergaičių skiepijimas valstybės lėšomis nuo žmogaus papilomos viruso (ŽPV) infekcijos. Nuo 2011 m. iki 2016 m. per metus nuo ŽPV infekcijos buvo paskiepijama apie 300 mergaičių. 2016 metais nuo ŽPV infekcijos jau pasiskiepijo 3 890 mergaičių, o per 2017 m. pirmą pusmetį – 4 389.

2017 m. pirmą pusmetį nuo tuberkuliozės, hepatito B, difterijos, stabligės, kokliušo, poliomielito, B tipo Haemophilus influenzae infekcijos, tymų, epideminio parotito, raudonukės, pneumokokinės infekcijos buvo paskiepyta mažiau asmenų nei per 2016 m. pirmą pusmetį.

Nuo 2016 m. rugsėjo pirmos dienos pagal Vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių pradėtas 11 metų mergaičių skiepijimas valstybės lėšomis nuo žmogaus papilomos viruso (ŽPV) infekcijos. Nuo 2011 m. iki 2016 m. per metus nuo ŽPV infekcijos buvo paskiepijama apie 300 mergaičių. 2016 metais nuo ŽPV infekcijos jau pasiskiepijo 3 890 mergaičių, o per 2017 m. pirmą pusmetį – 4 389.

2017 m. pirmąjį pusmetį nuo rotavirusinės infekcijos paskiepyta daugiau naujagimių ir kūdikių palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu. 2017 m. pirmą pusmetį buvo paskiepyta daugiau asmenų ir nuo B tipo meningokokinės infekcijos, hepatito A infekcijos ir erkinio encefalito, o nuo C tipo meningokokinės infekcijos ir vėjaraupių – mažiau asmenų.

 Pagrindinės priežastys dėl kurių tėvai atsisako skiepyti savo vaikus  – vakcinos nepageidaujamas poveikis, nepakankamas vakcinos saugumas bei efektyvumas ir nedidelis ligos paplitimas gyvenamojoje šalyje. Palyginus 2016 metų pirmą pusmetį su 2017 metų pirmu pusmečiu paskiepytų asmenų skaičiumi pastebime, jog 2017 metais daugiau skiepijosi nuo žmogaus papilomos viruso infekcijos, rotavirusinės infekcijosB tipo meningokokinės infekcijos, hepatito A infekcijos, erkinio encefalito. 2017 metais paskiepyta mažiau asmenų nuo tuberkuliozės, hepatito B, difterijos, stabligės, kokliušo, poliomielito, Haemophilus influenzae b tipo infekcijos, tymų, epideminio parotito, raudonukės, pneumokokinės infekcijos, C tipo meningokokinės infekcijos ir vėjaraupių.

Literatūra

1. PSO. Never miss another jab. 2014. Prieiga per internetą: http://www.who.int/features/2014/ immunization-app/en/.
2. file:///D:/Duomenys/Downloads/0702-11l.pdf.
3. http://www.ulac.lt/naujienos/pranesimai-spaudai/5-pagrindines-priezastys-kodel-reikia-skiepyti-vaikus.
4. http://www.ulac.lt/naujienos/pranesimai-spaudai/medikai-paneigia-sesis-dazniausius-mitus-apie-skiepus.
5. http://www.ulac.lt/lt/naujienos/pranesimai-spaudai/paskiepytu-vaiku-skaicius-pirma-siu-metu-pusmeti-mazesnis-nei-pernai.
6. http://www.ulac.lt/lt/informacija-apie-vaiku-profilaktiniu-skiepijimu-ka.

Parengė: visuomenės sveikatos priežiūros specialistė vykdanti sveikatos priežiūrą mokykloje Nijolė Klapatauskienė.