Įvairių šalių mokslininkai teigia, kad vaikų ir paauglių fizinis pasyvumas įgavo globalias formas. Kompiuterizacija, naujų technologijų progresas sudaro sąlygas „atleisti“ vaikus ir jaunimą nuo bet kokios fizinės veiklos. Žiniasklaida (televizija, kompiuteriai, internetas, radijas ir kt.), mobilieji telefonai atlieka svarbią auklėjamąją, lavinamąją, šviečiamąją, pramoginę, rekreacinę funkcijas, įsigali vaikų kasdieniame gyvenime ir kartu reiškiasi kaip aktyvūs, dažnai pedagogiškai nevaldomi elementai, restruktūrizuojantys ugdymo erdvę ir išbalansuojantys mokinių laisvalaikį. Naujausių tyrimų duomenimis, mažas fizinis aktyvumas (toliau – FA) yra laikomas vaikų ir jaunimo sveikatos „rykšte“ ir vienu iš pagrindinių lėtinių neužkrečiamų ligų rizikos veiksniu. (Adaškevičienė, Strazdienė, 2017).
Sveikatos mokymo ligų prevencijos centras (smlpc) teigia, kad daugelyje tyrimų fizinis pasyvumas vaikystėje nurodomas kaip vienas svarbesnių veiksnių, kuris prisideda prie globalaus nutukimo tarp vaikų ir paauglių padidėjimo Europoje bei visame pasaulyje. Nutukimas yra viena rimčiausių Europos Sąjungos sveikatos apsaugos problemų, nes jis labai padidina tokių lėtinių ligų, kaip širdies ir kraujagyslių, cukrinio diabeto ir kai kurių vėžio rūšių riziką. Statistikos duomenimis, antsvorio turinčių moksleivių skaičius Europos Sąjungoje kasmet išauga apie 400 000. Tokius duomenis pateikia Tarptautinė nutukimo darbo grupė (angl. International Obesity Task Force – IOTF).
Mokykloje kasdien prasėdima apie 3–6 valandas (kartais ilgiau), neskaičiuojant papildomų užsiėmimų, fiziškai pasyvios užklasinės veiklos, pamokų ruošos namie ir kt. Taigi bendras sėdint praleistas laikas gali siekti 8–9 valandas kasdien. Kad pagerėtų širdies ir kraujagyslių bei kvėpavimo sistemų būklė, griaučių raumenų pajėgumas, kaulinio audinio tankis bei tvirtumas, medžiagų apykaitos fiziologiniai rodikliai, mažėtų streso, nerimo bei depresijos simptomai, mažėtų galimybė nutukti ar turėti antsvorį, gerėtų mokymosi rezultatai, yra rekomenduojama:
Siekiant padidinti vaikų ir paauglių fizinį aktyvumą, būtina riboti laiką, praleidžiamą žiūrint televizorių, naudojantis kompiuteriu ar išmaniuoju telefonu, vaikams (nuo 6 iki 11 metų) iki 1 valandos per dieną, o paaugliams (nuo 12 iki 17 metų) – iki 2 valandų per dieną.
Taip pat patartina mažiau naudotis visuomeniniu ar asmeniniu transportu – kuo dažniau jį keisti ėjimu pėsčiomis ar važiavimu dviračiu, riedlente, paspirtuku.
- 5–17 metų vaikai ir paaugliai turi kasdien sukaupti mažiausiai 60 minučių vidutinio ar didelio intensyvumo fizinės veiklos.
- Kad gautų papildomos naudos sveikatai, fizinės veiklos laikas turi būti ilgesnis nei 60 minučių kasdien.
- Didžioji dalis kasdienės fizinės veiklos turi būti aerobinė. Kad padidėtų raumenų jėga ir kaulų tvirtumas, didelio intensyvumo veikla turi vykti ne mažiau kaip 3 kartus per savaitę.
Naudota literatūra:
Mokslinis gyvenimas Eugenijos Adaškevičienės ir Neringos Strazdienės monografijos
„Mokinių fizinio aktyvumo edukacija“ recenzija Sporto mokslas / Sport Science 2017, Nr. 3(89), p. 61–64 / No. 3(89), pp. 61–64, 2017.
Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras „Pasaulio sveikatos organizacijos fizinio aktyvumo rekomendacijos įvairioms amžiaus grupėms“, “fizinis aktyvumas šiuolaikinio žmogaus gyvenime“.
Parengė: Visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti sveikatos priežiūrą mokykloje Sandra Žilytė – Mauricienė
