Gruodžio 13 dieną Šilalės rajono Laukuvos Norberto Vėliaus gimnazijoje 2 a g. klasių mokiniams sveikatos specialistė skaitė paskaitą apie organų donorystę ir transplantaciją. Paskaitos tikslas, siekti informuoti žmones apie donorystės tikslus. Mokiniai buvo supažindinti su organų donorystės ir transplantacijos procesu, rezultatais, teisine baze- reglamentuojančia proceso veiklą, paneigti mitai apie donorystę, papasakota keletą sėkmės istorijų. “Donorystė yra didžiausia žmogaus meilės išraiška žmogui”. Atlikti organų transplantaciją iškyla, kai kiti gydymo metodai ir būdai tampa nebepadeda – tuomet gydytojų konsiliumas priima sprendimą, kad pacientui būtinas donorinis organas ar audinys. Donorinis organas recipientui (žmogui, laukiančiam transplantacijos) parenkamas pagal tam tikrus kriterijus: ligos sunkumą, kraujo tyrimus, donoro ir recipiento ūgio bei svorio suderinamumą, kitus medicininius parametrus. Lietuvoje įteisintos dvi donorystės rūšys. Donorystė po mirties ir gyvoji donorystė. Yra išduodama donoro kortelė- tai simbolinis patvirtinimas, kad Jūs savanoriškai ir neatlygintinai sutinkate po savo mirties dovanoti organus ir (ar) audinius transplantacijai. Ištikus nelaimei reanimacijos skyriuje konstatavus smegenų mirtį, šio skyriaus gydytojai susisiekia su budinčiu Biuro koordinatoriumi, kuris Žmogaus audinių, ląstelių ir organų donorų bei recipientų registre pagal asmens kodą patikrina, ar pilietis buvo išreiškęs savo valią dėl organų donorystės. Svarbu yra ne turėti pačią Donoro kortelę, o apie savo apsisprendimą po mirties padovanoti organus ir (ar) audinius transplantacijai būtina pasikalbėti su savo artimaisiais. Jei artimieji nežino mirusiojo valios, kaip jie bepasielgtų, juos visą gyvenimą kankins mintis- ar jie pasielgė teisingai. O jei žmogus turėjo donoro kortelė, nuo artimųjų nuimamas papildomas psichologinis krūvis ir nereikalingas stresas.
PASKAITA APIE ORGANŲ DONORYSTĘ
Pamoka buvo ne tik įtraukianti, bet ir verčianti susimąstyti apie amžinąsias vertybes, gyvenimo trapumą, fizinį ir dvasinį skausmą, kančios svorį beviltiškoje situacijoje, kai šalia serga artimas žmogus arba mažas vaikas. Ne vienas pagalvojo apie būties prasmę , todėl labai svarbu apie organų donorystę pasikalbėti su artimaisiais šeimoje, su aplinkiniais, o mokykloje įgyti kuo daugiau žinių šia tema.
Visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti sveikatos priežiūrą mokykloje Genovaitė Dzindzelėtaitė.
