Mes gyvename pasaulyje, kuriame kiekvieną dieną esame apkraunami informacija. Tiek bendrųjų žinių apie pasaulį, tiek tam tikrų sričių, specialybių apimtis per pastarąjį šimtmetį išaugo kelis ar net keliasdešimt kartų. Ir ši apimtis nuolat didėja, pildoma vis nauja informacija. Ar įmanoma valdyti savo atmintį? Yra žinoma, kad žmogus per trumpą laiką gali įsisavinti didelį kiekį informacijos. Tačiau normalioje būsenoje labai sunku tai padaryti, taip pat pasirinktinai pamiršti kai kuriuos faktus. Todėl atminties ugdymas, informacijos įsiminimo, išsaugojimo ir atkūrimo procesų tobulinimas yra būtini žmogaus uždaviniai šiuolaikinėje visuomenėje. Negerindamas savo atminties, šiuolaikinis žmogus rizikuoja atsilikti nuo dinamiškos visuomenės raidos, pasiklysti didžiuliame informacijos sraute.
Š. m. lapkričio 3 d., Šilalės visuomenės sveikatos biuras organizavo mokymus tema „Pažintinių funkcijų, tokių kaip dėmesys ir atmintis išsaugojimas ir gerinimas“. Mokymus vedė medicinos psichologė Dovilė Navikienė.
Mokymuose dalyvavo Šilalės Simono Gaudėšiaus gimnazijos mokytojai, kurių susirinko 18. Taip pat mokymai vyko Šilalės socialinių paslaugų namų darbuotojams, kurių susirinko 20.
Atminties ir pažintinių funkcijų išsaugojimas ir gerinimas- svarbus visaverčio gyvenimo veiksnys. Atmintis – tai gebėjimas įsiminti, perdirbti, išsaugoti ir atgaminti informaciją. Taigi yra 3 skirtingi atminties formavimosi procesai – registravimas (gebėjimas gauti informaciją naudojantis įvairiais jutimais; tai labai susiję su dėmesio koncentracija), išsaugojimas (tam tikra svarbi informacija yra analizuojama ir išsaugoma; tam turi įtakos kartojimas ir emocinė būklė) ir atgaminimas (atgaminama anksčiau įsiminta informacija). Sulaukus vyresnio amžiaus atmintis (ypač vadinamoji trumpalaikė arba darbinė) silpnėja, tampa sunkiau įsiminti naują informaciją, įsisavinti naujus įgūdžius. Dažniausiai tai įprastinės (kasdienės) veiklos nesutrikdo. Taigi silpnesnė atmintis yra normalu, tai ir vadinama su amžiumi susijusiu atminties sutrikimu.
Pažinimo funkcijos yra būtinos žmogui normaliai funkcionuoti. Vienos pažinimo funkcijos neturi vieno anatominio centro galvos smegenyse, jas užtikrina daugelio smegenų struktūrų darni veikla (dėmesys, atmintis, nuosekli socialinė elgsena, planavimas, problemų sprendimas ir kt.). Kitos pažinimo funkcijos yra lokalizuotos, t. y. turi aiškią vieną centrinę anatominę struktūrą, kurią pažeidus šios funkcijos sutrinka (kalba, skaičiavimas, sugebėjimas atlikti tikslingą, sąmoningą veiksmą, sugebėjimas pažinti daiktus ir reiškinius jutimo organais ir kt.
Atmintis yra viena sudėtingiausių ir svarbiausių pažinimo funkcijų. Atmintis yra pagrindinė žmogaus smegenų pažinimo funkcija. Jo rodikliai priklauso nuo smegenų būklės, nuo paveldimumo, aplinkos ir gyvenimo būdo. Atmintis yra neatsiejamai susijusi su dėmesiu – dar vienu svarbiu psichiniu procesu. Jei atmintis yra informacijos išsaugojimas, tai dėmesys yra atranka to, kas verta būti užfiksuota. Atmintis ir dėmesys yra genetiškai nulemti, tačiau tuo pat metu jie puikiai vystosi per mankštą.
Jei galvojate apie tai kaip lavinti atmintį ir dėmesį, pirmiausia turėtumėte išsiaiškinti, koks įsiminimo būdas jums artimesnis. Pavyzdžiui, puikiai atsimenate ausimi suvoktą informaciją arba atmintyje lieka tik tai, ką spėjote užsirašyti savo rankomis. Išsiaiškinkite savo stipriąsias puses ir pasinaudokite jomis.
Atmintis gali būti trumpalaikė arba trumpalaikė ir ilgalaikė. Reikia pažymėti, kad trumpalaikė atmintis yra geriau išvystyta. Būtent jos dėka išgirstą informaciją galima pakartoti kelis kartus. Po kurio laiko informacija nebebus tokia išsami. Taip nutinka todėl, kad tuo metu veikė trumpalaikė atmintis, kurios ypatybė – darbas tam tikru laikotarpiu. Tai laikoma filtru, perduodančiu informaciją į ilgalaikę atmintį. Į ilgalaikį ryšį patenka svarbi informacija, kurią žmogus prisimins visą gyvenimą. Taip pat būtina skirti operatyviąją atmintį, kuri išsaugo informaciją iki tinkamo momento, kai žmogui reikia pateikti ataskaitą, išlaikyti egzaminą ir pan. Suteikęs informaciją žmogus ją pamiršta. Yra daug būdų, kaip pagerinti atmintį. Kad informacija būtų įsimenama ilgą laiką, praktika turi būti vykdoma nuolatos. Reguliariai praktikuodami galite pagerinti savo sugebėjimus ir atmintį.
Vienas iš praktikų, tai yra mankšta. Mankšta yra labai svarbu bendrai fizinei ir psichinei sveikatai. Tyrimais nustatyta, kad ji yra naudinga smegenims ir gali padėti pagerinti atmintį bet kokio amžiaus žmonėms, pradedant vaikais ir baigiant vyresniais suaugusiaisiais. Reguliarus fizinis krūvis vidutinio amžiaus žmonėms taip pat siejamas su mažesne demencijos išsivystymo rizika vėlesniame amžiuje. Taip pat, kad organizmas veiktų normaliai, svarbu pakankamai miegoti ir ilsėtis. Visos pastangos ir treniruotės, skirtos lavinti atmintį, neturės teigiamo poveikio, jei kūnas nepakankamai išsimiegos. Mokslininkai įrodė, kad daugiausia atminties problemų pastebi mažai miegantys žmonės.
Apibendrinant, atminties pagalba mes suvokiame ir suprantame mus supantį pasaulį, naršome erdvėje, išlaikome ir naudojame tam tikras žinias ir įgūdžius. Atminties reikšmė žmogaus gyvenime didžiulė: be jos jokia veikla būtų neįmanoma. Atmintis žmogui būtina – leidžia kaupti, taupyti ir vėliau panaudoti asmeninę gyvenimo patirtį, kaupia žinias ir įgūdžius.
Visuomenės sveikatos specialistė,
Vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą
Vilma Navardauskienė
