Krizinis nėštumas – tai nėštumas, kuris yra nenorėtas, neplanuotas ir kuris reiškia asmeninę traumą moteriai ar porai.
Krizinis nėštumas – Lietuvoje mažai tyrinėta problema. Trūksta tyrimų, kurie atskleistų moterų, išgyvenančių nėštumo krizę, pagalbos poreikį ir jos pobūdį. Kokybiniu tyrimu atskleidžiamas moterų, patiriančių krizinį nėštumą, pagalbos poreikis. Krizinio nėštumo metu moterys būtų norėjusios: psichologinės pagalbos, galimybės aptarti sprendimą su gydytojais, objektyvios informacijos apie abortą ir žmogaus gyvybės pradžią, aborto neskatinimo ir paskatinimo motinystei. Situaciją galėjo pakeisti problemos sprendimo paieška, vaiko gimimui palanki žinia, autoritetingas patarimas ir gydytojų informacija apie abortą. Didelę įtaką apsisprendžiant turi stiprus emocinis ryšys, pasitikėjimas patariančiu žmogumi.
Nėštumas ne tik fiziologinis, bet ir psichologinis procesas. Moters gera emocinė būsena prisideda prie sėkmingos vaiko iki gimimo raidos ir vėlesnės vaiko emocinės gerovės. Prentalinei raidai žalą daro teratogenų poveikis, tarša, kai kurios ligos, alkoholio, tabako, kitų narkotinių medžiagų vartojimas, motinos mityba, stresas. Vaikui iki gimimo svarbus ir tėčio vaidmuo. Tiesioginis vaiko – tėčio ryšys, bendravimas, rūpinimasis nėščios moters emocine gerove.
Stresas nėštumo metu itin pavojingas besivystančiam kūdikiui. Moterims kurios patiria nuolatinį stresą dažnai gimsta neišnešioti arba mažo svorio naujagimiai. Vaikai dažniau turi elgesio problemų, mažiau atsparūs stresui. Nedideli, trumpalaikiai stresai vaikui iki gimimo nekenkia, bet didelių stresorių rekomenduojama vengti. Streso žala didesnė, jei jis pasireiškia nėštumo pradžioje. Ilgalaikio ir intensyvaus streso poveikio metu moters organizmas išskiria hormonus, kurie sumažina deguonies patekimą vaisiui bei padidina širdies plakimo dažnį ir aktyvumo lygį.
Skiriami 4 psichologinių krizių etapai: poveikio, pasidavimo, tvarkymosi ir galutinė.
Poveikio arba įžanginėje fazėje mažėja moters orientacija situacijoje, auga įtampa, nerimas. Sunku priimti krizinio įvykio sukeltus pokyčius. Visos pastangos ieškant išeities atrodo bevaisės. Galimos ir fiziologinės reakcijos – pykinimas, vėmimas, galvos svaigimas, apalpimai, drebulys.
Pasidavimo (demobilizacijos) fazėje įtampa auga, stiprėja nevilties, bejėgiškumo jausmas, mažėja pasitikėjimas savo jėgomis, apima jausmai, kad ši krizė niekuomet neišsispręs, kad tai kas įvyko neįveikiama, o skausmingi išgyvenimai nesibaigs niekada. Savijautai blogėjant, krinta darbo našumas, silpsta motyvacija bet kokiai veiklai, dažnai pasireiškia apatija. Nesinori bendrauti su aplinkiniais, pagalba priimama pasyviai.
Tvarkymosi (mobilizacijos) fazėje vyksta emocinis ir kognityvinis krizinio įvykio išgyvenimas ir priėmimas. Aiškiau imami vertinti įvykiai. Didėja motyvacija sprendimams ir veiklai. Moteris tampa atviresnė, pradeda ieškoti pagalbos ir priima pagalbą. Šioje fazėje yra tik dvi išeitys, arba krizė įveikiama arba krizė neįveikiama.
Galutinėje (pasitraukimo) fazėje moteris jaučia didelį fizinį ir psichinį išsekimą. Jeigu krizė įveikta, palaipsniui moteris grįžta į įprastą būseną ir gyvenimo būdą, dėlioja tolimesnius planus, galvoja kaip toliau gyvens. Stiprėja asmenybė. Jeigu krizė neįveikta, silpnėja vidinė asmenybės integracija, krizė tęsiasi, o krizei tapus neišsprendžiamai galimi somatiniai simptomai ar ligos, psichologinės problemos, psichikos sveikatos problemos ar potrauminio streso sutrikimai.
PSO atkreipia dėmesį, kad moterys gali patirti spaudimą daryti abortą iš partnerio, šeimos narių, sveikatos priežiūros teikėjų ar kitų žmonių. Ypač spaudimui pažeidžiamos yra netekėjusios paauglės, moterys gyvenančios su smurtaujančiu partneriu. Jei asmens sveikatos priežiūros specialistas įtaria, kad moteris patiria spaudimą, jis turi pasikalbėti su moterimi ar nukreipti ją papildomai konsultacijai ar reikalingam gydymui. PSO rekomenduoja pasiūlyti moteriai konsultaciją, kurios metu moteris gautų palaikymą, papildomą informaciją iš apmokyto asmens ir kuri vyktų aplinkoje, tinkamai atvirai dalintis mintimis, jausmais ir įžvalgomis, taip pat nukreipti psichologinėms ar socialinėms paslaugoms įvertinus tokį poreikį.
Lietuvoje susidūrus su nėštumo krize moterys gali kreiptis pagalbos į krizinio nėštumo centrą. Tai yra nevyriausybinė organizacija, įkurta padėti moterims, išgyvenančioms neplanuotą, krizinį nėštumą, vaikelio netektį dėl persileidimo, priešlaikinio gimdymo, taip pat padėti moterims sunkiai išgyvenančioms nėštumo nutraukimą ar pogimdyvinę depresiją telefonu 860357912 arba el. paštu neplanuotasnestumas@gmail.com
Taip pat yra pagalbos moterims linija 880066366. Visa pagalba teikiama nemokamai.
Informacijos šaltinis:
https://www.vdu.lt/cris/bitstream/20.500.12259/32808/1/ISSN2335-8785_2013_N_48_76.PG_115_128.pdf
https://pagalbosmoterimslinija.lt/
https://neplanuotasnestumas.lt/
Visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos priežiūrą mokykloje
Ineta Butvidienė
