Atliepdama onkologinėmis ligomis sergančių organizacijų siūlymus, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija parengė tris svarbias iniciatyvas, kurios padės kovoti su onkologinių ligonių diskriminacija darbo rinkoje, sudarys sąlygas prioriteto tvarka išeiti apmokamų kasmetinių ar neapmokamų atostogų, penktadalį laiko dirbti nuotoliniu būdu bei suteiks nuolaidas viešajam vietinio ir tolimojo susisiekimo transportui.
„Daugelis onkologine liga susirgusių žmonių, jei tik gali, yra linkę toliau dirbti, nes taip užsitikrina pajamas. Tačiau darbo aplinkoje ne visuomet paisoma šių žmonių interesų: besigydantys ligoniai pasakoja buvę pažeminti pareigose arba atleisti, jiems nesudaromos galimybės dirbti lanksčiai iš namų arba neįmanoma pasinaudoti atostogomis tuomet, kai tikrai to reikia. Negana to, ligoniai priversti leisti lėšas kelionėms į gydymo įstaigą ir iš jos, kai didžioji dalis pinigų turėtų būti skiriama gydymuisi ir sveikatos stiprinimui. Visi šie aspektai apsunkina besigydančių žmonių kasdienybę, todėl reaguodami ir teikiame šiuo siūlymus“, – spaudos konferencijoje antradienį sakė socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.
1. Transporto lengvatos
Transporto lengvatų įstatymo pataisa onkologine liga sergantiems asmenims siūloma nustatyti 80 proc. nuolaidą vykstant vietiniu ar tolimuoju viešojo susisiekimo transportu: autobusais, troleibusais, traukiniais. Nuolaida būtų taikoma vienkartiniam ar terminuotam vardiniam bilietui.
Transporto nuolaidos ypač aktualios gyventojams, kurie iš mažesnių miestelių vyksta gydytis į didžiuosiuose šalies miestuose esančias sveikatos priežiūros įstaigas, ypač antrinio ir tretinio lygmens. Besigydantieji dėl savo sveikatos būklės ne visuomet patys gali vairuoti automobilinį, o artimieji taip pat gali neturėti galimybių pavėžėti, todėl viešasis transportas kartais tampa vienintele išeitimi.
2. Draudimas diskriminuoti
Lygių galimybių įstatyme ketinama užfiksuoti draudimą diskriminuoti dėl sveikatos būklės – onkologinių ligų, genų mutacijų ir panašiai. Šis siūlymas sudarytų sąlygas sergantiems žmonėms kreiptis į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą, kai manoma, kad atleidimas, pažeminimas pareigose arba netinkamų sąlygų darbui sudarymas yra susijęs su asmens sveikatos būkle.
„Suprantama, kad niekas atvirai nesako, jog ketina darbuotoją atleisti iš darbo ar pažeminti pareigose dėl jo ligos, tačiau įtraukus į diskriminacijos pagrindus sveikatos būklę darbdaviai bus priversti susimąstyti, kaip jų veiksmai atrodo teisės požiūriu“, – teigia ministras L. Kukuraitis.
3. Lankstesnės darbo sąlygos, dvigubai didesnės išeitinės išmokos
Darbo kodekso pakeitimais norima sudaryti lankstesnes sąlygas onkologiniams ligoniams dirbti ir užtikrinti, kad besigydantis ligonis galėtų pirmumo tvarka pasiimti kasmetinių atostogų.
Pavyzdžiui, šiuo metu darbdavys privalo tenkinti prašymą bent penktadalį laiko dirbti nuotoliniu būdu, kai to paprašo nėščia, neseniai gimdžiusi ar krūtimi maitinanti darbuotoja, taip pat jei to nori darbuotojas, auginantis vaiką iki 3 metų, vienišas tėtis ar mama, turintis vaiką iki 14 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų.
Pakeitimais siūloma, kad darbdavys turėtų pareigą tenkinti prašymą dėl nuotolinio darbo ir kai to paprašo darbuotojas, pateikęs sveikatos priežiūros įstaigos išvadą apie savo ligą.
Pakeitimuose numatomos ir didesnės išeitinės išmokos, kai iš darbo atleidžiamas darbuotojas, kuris nebegali eiti savo pareigų dėl sveikatos būklės. Šiuo metu tokiems ligoniams išeitinė išmoka siekia vieno mėnesio atlyginimą, jei dirbta ilgiau nei metus, ir pusės mėnesio, jei darbo santykiai tęsėsi trumpiau nei metus. Darbo kodekso pakeitimuose siūloma išeitinę išmoką padvigubinti – mokėti vieno mėnesio atlyginimą, kai dirbta trumpiau nei metus, ir dviejų mėnesių, kai dirbta ilgiau nei metus.
Dar vienas svarbus Darbo kodekso pakeitimas susijęs su kasmetinėmis atostogomis. Paprastai kasmetinės atostogos suteikiamos susitarus darbuotojui ir darbdaviui.
Šiuo metu darbdavys būtinai turi tenkinti nėščios darbuotojos prašymą dėl atostogų prieš nėštumo ir gimdymo atostogas arba po jų, taip pat, jei to prašo tėtis prieš partnerės gimdymą arba po jo, kai darbuotojas mokosi dirbdamas, slaugo sergančius šeimos narius ar neįgaliuosius.
Siūloma, kad darbdavys turėtų būtinai sutikti ir su onkologine liga susirgusio darbuotojo prašymu išeiti priklausančių kasmetinių atostogų, kai prašymas pagrįstas sveikatos priežiūros įstaigos išvada.
Panašus reglamentavimas būtų taikomas ir susirgusiam darbuotojui prašant neapmokamų atostogų – darbdavys tokį prašymą turėtų tenkinti.
Galima piniginė parama iš savivaldybės
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija taip pat primena, kad savivaldybės jau dabar turi galimybę savo tarybų nustatyta tvarka onkologiniams ligoniams skirti vienkartinę, tikslinę, periodinę ar sąlyginę pašalpą. Tai yra socialinė parama, kuri skiriama atsižvelgiant į realią žmogaus ar jo šeimos padėtį ir konkrečias aplinkybes. Tokia savivaldybių teisė numatyta Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymu.
Tačiau kadangi papildomos socialinės paramos skyrimas yra išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija, paramos dydis kiekvienoje savivaldybėje gali būti skirtingas. Tačiau principas visoms savivaldybėms vienodas – ieškoti veiksmingiausių paramos teikimo būdų, kad ji pasiektų būtent tuos žmones, kuriems yra labiausiai reikalinga. Taip pat labai svarbu, kad nustatyta parama būtų adekvati – proporcinga tam tikrai problemai spręsti ir turinti įtakos veiksmingiems pokyčiams.
