Fizinio aktyvumo skatinimui bei sveikos aplinkos išsaugojimui kiekvieną rugsėjį visose Europos šalyse organizuojama Europos judrioji savaitė. Ji pirmą kartą buvo surengta 2002 metais. Šiemet ji vyksta nuo rugsėjo 16 iki 22 dienos – tarptautinės dienos be automobilio. Šių renginių pagrindinis tikslas – atkreipti visuomenės dėmesį į neigiamą transporto poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai. ,,Diena be automobilio” suteikia unikalią galimybę atkreipti dėmesį į neigiamą transporto įtaką aplinkai ir žmonių sveikatai bei patiems prisidėti prie švarios aplinkos išsaugojimo. Žmonės raginami bent šią dieną mieste išsiversti be automobilio, ieškoti kitokių susisiekimo būdų – eiti pėsčiomis, vaikščioti, važiuoti dviračiu, naudotis visuomeniniu transportu, ieškoti kitų alternatyvių transporto priemonių ir keliavimo būdų. Tai ne tik gerina gyvenimo kokybę, mažina oro taršą ir triukšmą, bet ir efektyviai prisideda prie eismo saugumo gerinimo.
Pirmą kartą akcija „Mieste – be savo automobilio” buvo surengta 1998 m. Prancūzijoje. Šį sumanymą greitai perėmė ir kitos Europos šalys. 2000 m. tokia akcija jau surengta 760-yje Europos miestų. 2001 m. gruodžio 8 d. Berlyno Aplinkosaugos akademijoje buvo įvertinti pirmųjų akcijų ,,Mieste – be savo automobilio“ rezultatai ir pasirašyta visų šalių, dalyvaujančių šioje akcijoje, aplinkos ministrų deklaracija. Tarp šių šalių yra ir Lietuva. Nuo tada rugsėjo 22-oji paskelbta Tarptautine diena be automobilio. Lietuvos miestuose aplinka ypač užteršta nuo daugybės senų automobilių. Ne mažesnė problema ir eismo saugumas. Lietuvoje avarijose žūsta gerokai daugiau žmonių, nei kitose Europos šalyse. Be to, keliaujant automobiliu, asmenys tampa fiziškai pasyvūs, kenčia jų fizinė, psichinė bei emocinė sveikata.
Nauji mokslo atradimai ir technologijos labai pakeitė šiandieninę mūsų aplinką. Visa tai – komfortas, tačiau tai labai sumažina žmogaus fizinį aktyvumą. Didžioji dalis suaugusio žmogaus paros laiko sunaudojama profesinei veiklai ir įvairiems namų ruošos ar ūkio darbams. Laisvalaikį dažnai „suryja“ televizija, kompiuteris, socialiniai tinklai. Vaikai daug laiko praleidžia sėdėdami mokykloje, ruošdami namų darbus, žaisdami kompiuteriu ar naršydami po internetą. Laikui bėgant atsiranda, antsvoris ar nutukimas, skauda nugarą, pasireiškia nervingumas, vaikams diagnozuojama netaisyklinga laikysena, pablogėjęs regėjimas ar sumažėjęs apetitas. Tad rasti laiko fiziniam aktyvumui tiesiog būtina, juk nuo to priklauso fizinė ir psichinė sveikata, taigi ir gyvenimo kokybė.
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, fizinis pasyvumas yra vienas iš pagrindinių lėtinių neužkrečiamų ligų rizikos veiksnių. Europos regione su fiziniu pasyvumu siejama 3,5 proc. visų ligų ir jam priskiriama 5-10 proc. mirčių. Tyrimais įrodyta, jog fizinis pasyvumas yra ankstyvo mirtingumo bei širdies ir kraujagyslių sistemos ligų rizikos veiksnys. Dėl šios priežasties kasmet pasaulyje miršta apie 2 milijonus žmonių. Vis daugiau skelbiama moksliniais tyrimais pagrįstų įrodymų, jog fizinis pasyvumas yra nutukimo, II tipo diabeto, osteoporozės, kai kurių vėžio formų rizikos veiksnys. Fizinis aktyvumas ne tik sumažina ligų riziką, bet ir gerina nuotaiką, padeda įveikti stresą, didina dėmesio koncentraciją, kelia darbingumą. Fizinė veikla, tokia kaip pasivaikščiojimas, važinėjimas dviračiu, šokiai, fizinis darbas, fiziniai pratimai ar sportas, neleidžia vystytis neigiamiems sveikatos pakitimams. Sportuojantis žmogus išlaiko gražias kūno formas, laikyseną bei puikią nuotaiką.
Rekomenduojame reguliariai mankštintis, dirbti fizinius darbus buityje arba bent 30 minučių paėjėti sparčiu tempu kiekvieną dieną. Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijomis, kiekvieną dieną reikėtų nueiti mažiausiai 10 tūkstančių žingsnių. Nustatyta, kad reguliari fizinė veikla ir teisinga sveika mityba bent septyneriais metais pailgina gyvenimą, sumažina lėtinių infekcinių ligų riziką. Reguliarus fizinis aktyvumas skatina racionaliau dirbti širdies ir kraujagyslių sistemą, optimizuoja medžiagų apykaitos veiklą, gerina savijautą, padeda lengviau įveikti stresą bei didina pasitenkinimą gyvenimu. Kuo daugiau judėsime, tuo ilgiau išliksime sveiki. Planuodami kiekvieną dieną, bent pusvalandį skirkite aktyviai veiklai. Gera sveikata – tai nuolatinis malonios energijos pojūtis. Tuomet daug paprasčiau sprendžiamos mokslo, darbo, šeimos problemos. Žmogus įgauna pasitikėjimą savimi, yra savarankiškesnis, rečiau apima bloga nuotaika, nusivylimas. Tik bendrų pastangų dėka, skirdami daugiau laiko savo bei aplinkinių sveikatai, automobilį pakeičiant dviračiu ar į dažnesnį ėjimą pėsčiomis, galime susikurti sau palankesnę ir sveikesnę aplinką bei džiaugtis grynesniu oru.
Visuomenės sveikatos biuras
