I. TRAUMOS
Slidžios gatvės – viena dažniausių pėsčiųjų traumų priežasčių žiemą. Paslydus ir nugriuvus ant žemės dažniausiai lūžta riešo, čiurnos sąnariai, žastikaulio ir kaklo kaulai, vyresnio amžiaus žmonėms – šlaunies kaklelis. Siekiant išvengti traumų, būtina pasirūpinti savo saugumu. Svarbiausia – būti atidiems ir neskubėti, atsargiai lipti laiptais, išlipant iš viešojo transporto laikytis už turėklų. Geriau eiti sniegu, o ne slidžiais šaligatviais. Svarbu avėti tinkamus batus grubaus reljefo padu, vengti aukštakulnių. Patariama naudoti batų apkaustus. Juos lengva užsidėti ir nusiimti, jie beveik nepastebimi ant batų, o nusiėmus užima nedaug vietos.
Paslydus ir susilaužius galūnės kaulą, sveikatos specialistai teikiantiesiems pirmąją pagalbą pataria lūžio vietą imobilizuoti – užtikrinti, kad galūnė nejudėtų, nesilankstytų per sąnarius aukščiau ir žemiau lūžio vietos.
Galūnių įtvarams naudojami plokšti, siauri daiktai: lentelės, liniuotės, standžiai susukti laikraščiai ar žurnalai. Jie apvyniojami vata ar minkšta medžiaga, kad nespaustų, ir pritvirtinami prie sužeistos kūno dalies tvarsčiu, virvele, skarele.
Lūžus dubens kaulams ar šonkauliams, sveikatos specialistai pataria nukentėjusįjį kuo mažiau judinti.
Patyrusiojo bet kokią galvos traumą ar lūžus stuburo slanksteliams, nepatariama patiems vežti nukentėjusiojo į gydymo įstaigą – būtina skubiai kviesti greitąją medicinos pagalbą.
II. NUŠALIMAI
Nušalimas – tai audinių pakenkimas veikiant žemai temperatūrai. Jis priklauso nuo aplinkos temperatūros, drėgmės, vėjuotumo, laiko. Veikiant šalčiui kūno dalis, siaurėja kraujagyslės, blogėja audinių mityba. Dažniausiai nušąla drabužiais nepridengtos kūno vietos: ausys, nosis, skruostai. Neretai nušąla ir tos kūno vietos, kurių dėl netinkamos aprangos būna sutrikusi kraujotaka – kojų ir rankų pirštai, pėdos.
Nušalimo požymiai:
• kurios nors kūno dalies nejautrumas (sustingimas);
• staigus odos pabalimas, virpėjimas;
• odos paraudimas (šviesiaodžių) arba papilkėjimas (tamsiaodžių);
• pūslės;
• tinimas arba jautrumas;
• pažeistų vietų nejautrumas skausmui;
• išbalusi, pageltusi, vašką primenanti oda;
• kietai sušalę audiniai.
Pirmoji pagalba nušalus
• Kuo greičiau stenkitės patekti į šiltas patalpas.
• Nušalusią kūno dalį atšildykite įmerkdami pažeistą kūno vietą į kambario temperatūros vandenį arba dėkite kambario temperatūros tvarsčius ant nušalusių kūno dalių (pakanka 20 – 30 minučių). Jei žmogus nušalo galūnes, nepamirškite nuimti žiedus ar laikrodžius, kadangi atšildant nušalusias galūnes, jos tinsta ir papuošalus gali būti sunku numauti.
• Duokite gerti šiltų ir saldžių gėrimų.
• Nedaug nušalus, kai arti nėra šiltų patalpų, veidą, nosį, ausis galima šildyti delnais.
• Atšildymą galima užbaigti, kai nušalusių kūno dalių oda suminkštėja ir grįžta jutimai.
Žinotina
Nušalusių kūno vietų netrinkite (ypač sniegu). Jei šildant atsiranda pūslių, nustokite šildyti. Nušalusią vietą uždenkite steriliu tvarsčiu ir sutvarstykite. Sutvarstytą kūno dalį (jeigu tai įmanoma) susukite į minkštą, storą audinį (pvz., antklodę, megztinį). Malšinkite skausmą. Skubiai vykite arba vežkite nukentėjusį į artimiausią gydymo įstaigą.
Draudžiama nušalusias vietas šildyti tiesiogine šiluma (glausti prie radiatorių, guminių šildyklių, merkti į karštą vandenį, šildyti naudojant plaukų džiovintuvą ir pan.), kadangi tiesioginė šiluma gali dar labiau pažeisti jau ir taip šalčio pakenktus audinius.
Paprastas būdas išvengti rankų šalimo – reikia sukti ranką ties alkūne ar dar geriau iš peties. Tada kraujas iškart pajudės pirštų galiukų link. Pakaks kelių energingų judesių, kad į ranką pritekėtų kraujo ir sušalę pirštai paraustų bei sušiltų. Kojoms šis metodas irgi tinka, tik reikia, kad būtų kur atsisėsti. Tada kojas reikia pakelti ir energingai pakilnoti padaryti keletą „žirklių“ judesių, nuo kurių kojos gan greitai sušyla. Atliekant šiuos pratimus esant galimybei pirštines ir batus geriau nusimauti. Tada galūnes galima judinti greičiau, tad jos greičiau sušils.
Kaip elgtis, jei lauke labai šąla ir pučia stiprus vėjas?
● Svarbiausia – šiltai ir patogiai apsirenkite. Ir suaugusieji, ir vaikai turėtų mūvėti ausis dengiančią kepurę, ryšėti šaliką. Venkite pirštuotų pirštinių (geriau kumštinės). Stenkitės itin gerai apsaugoti tas vietas, kurios kažkada jau buvo nušalusios. Geriausi drabužiai – ne sintetiniai, o iš vilnos ar šilko. Viršutinis drabužių sluoksnis turėtų būti neperpučiamas vėjo. Stenkitės nesuprakaituoti ir nesušlapti, nes drėgni drabužiai labai greitai atšaldo kūną – tokius būtina kuo greičiau pakeisti sausais. Taip pat neikite į lauką ką tik nusiprausę ar išsimaudę. Jei jaučiate, kad per šilta, nusivilkite vieną drabužių sluoksnį.
● Avalynė, kaip ir drabužiai, turi būti laisva, jokiu būdu nespausti.
● Judinkite kojų pirštus batų viduje, mūvėkite šiltas kojines (geriausia dvi poras: medvilnines arba vilnones).
● Valgykite kaloringesnį maistą negu vasarą ir nesilaikykite dietų. Dažnai gerkite ar valgykite ką nors karšto, tai padeda palaikyti kūno temperatūrą.
● Negerkite alkoholio – jis plečia kraujagysles ir taip greičiau prarandama šiluma, tad padidėja rizika sušalti. Nepatartina ir rūkyti, nes nikotinas sutrikdo kraujotaką, o tai gali lemti greitesnį galūnių nušalimą.
● Vakare patepkite veidą ir rankas riebiu kremu. Esant reikalui ir ryte prieš eidami į lauką veidą ir rankas pasitepkite riebiu kremu, kurio sudėtyje nėra vandens.
● Prieš išeidami į šaltį, patrinkite rankas, veidą ir ausis.
● Pajutę, kad šąla veidas, darykite grimasas (mankštinkite veido raumenis).
● Šaltyje nedirbkite sunkių darbų ir venkite didelio fizinio krūvio, ypač jei sergate širdies ligomis ar turite padidėjusį kraujospūdį. Jei reikia dirbti lauke, privalote šiltai apsirengti.
● Šaltyje negalima ramiai stovėti ar sėdėti, stenkitės kuo daugiau judėti, mosuoti rankomis, šokinėti.
● Lauke stenkitės būti kuo trumpiau, nesileiskite į kelionę vienas.
III. SUŠALIMAS
Bendrasis kūno sušalimas – tai kūno temperatūros sumažėjimas (mažiau kaip +35°C) ilgai veikiant šaldantiems aplinkos veiksniams (šalčiui, vėjui, ilgą laiką būnant vėsiame vandenyje). Žmogui ilgai būnant šaltoje aplinkoje, organizmas nesugeba palaikyti įprastos kūno temperatūros. Krentant kūno temperatūrai, žmogus tampa viskam abejingas, mieguistas, sustingęs. Jo širdies veikla ir kvėpavimas sulėtėja. Sutrikus sąmonei ir kūno temperatūrai nukritus žemiau +30°C, žmogus gali mirti.
Pirmoji pagalba sušalus
• Neškite nukentėjusįjį į kambario temperatūros patalpą.
• Nurenkite.
• Nukentėjusįjį šildykite vonioje. Paguldykite į +20°C vandens vonią. Per 10-30 min. vandens temperatūrą kelkite iki +37°C. Jei vonios nėra, dėkite šiltus kompresus ant viso kūno (sudrėkinta drungname vandenyje antklodė ar tvarsčiai keičiama kas 2-3 min.).
• Jei nukentėjusysis sąmoningas ar sąmonę atgavo, duokite gerti šiltų, saldžių gėrimų.
• Užklokite šilta sausa antklode.
• Kuo greičiau vežkite į gydymo įstaigą.
Jei nukentėjusysis yra sušalęs ir nušalęs, pirmiausiai teikite pagalbą kaip sušalusiam.
IV. KŪDIKIŲ IR VAIKŲ ODOS PRIEŽIŪRA IR APSAUGA ŽIEMĄ
Žiema gali būti pakankami bjauri jautrios vaikučio odos atžvilgiu. Esant kad ir mažam šaltukui bei drėgmei, būtina apsaugoti kūdikio ar vyresnio vaiko odą. Vaikščioti žiemą lauke labai naudinga – grynas oras, įvairūs žaidimai su sniegu, nauji įspūdžiai. Tačiau vaikai ypač jautrūs temperatūrų kaitai, tad būtina pasirūpinti, kad mažylis išvengtų per didelio šalčio. Mažiausi šeimos nariai itin jautriai reaguoja į temperatūrų pokyčius. Žiemą išėjus iš šiltos patalpos vaiką pasitinka šalto oro banga, ir atvirkščiai. Tokios sąlygos – didelis stresas mažylio odelei: ji ima sausėti, šerpetoti, gali atsirasti alerginių bėrimų. Todėl žiemą ruošiantis pasivaikščiojimams gryname ore svarbu ne tik pasirūpinti tinkama vaikučio apranga, bet ir jo odelės priežiūra, laikytis kai kurių taisyklių. Neišsigąskite, jei vaikas lauke pradėjo drebėti. Drebulys – apsauginė organizmo reakcija į šaltį (drebančiojo kūnas išskiria 3-5 kartus daugiau šilumos ir pats save sušildo).
Kai kūdikiui per daug šalta, jo pirštų galiukai ir odelė aplink lūpas pamėlynuoja, vaikas ilgiau miega. Ar atžalėlė nesušalo, grįžę iš lauko suprasite užkišę pirštus už apykaklės. Jei nugara šilta, vadinasi, viskas gerai.
Apsauga lūpoms
Vaikų lūpytės visada drėgnos: arba dėl nuolat bėgančių seilių, arba dėl varvančios nosytės. Todėl dėl nuolatinės drėgmės jautrios vaiko lūpos greitai suskilinėja. Patarimas: tepti vaikučio lūpas balzamu, skirtu būtent joms – jis apsaugos lūpas nuo aplinkos poveikio ir jas suminkštins.
Apsauga nuo šalčio
Šaltis odą daro jautrią ir raudoną. Ypač jautrios žiemą tokios kūno dalys kaip veido oda, kojos, pirštai. Kai vaikui tampa šalta ir, pavyzdžiui, jo skruostai rausvėja – tai normali organizmo apsauginė reakcija, jis siunčia daugiau kraujo į tas kūno vietas, kurioms šalta, kad sušildytų. Patarimas: apmauti vaiką pirštinėmis, užrišti kepurę ir net uždėti striukės gobtuvą, jei pučia stiprus vėjas. Jei vaiko oda paraudonavo, reikalinga šilta, bet ne karšta vonia. Jei raudonos kūno vietos po kelių valandų neišnyksta, skambinti gydytojui!
Bendrieji patarimai, kaip išvengti nušalimų
• Gerai pamaitinkite savo atžalą. Vaikams lauke šilčiau, jei išeidami iš namų jie gerai pavalgo.
• Pratinkite vaiką gerti daugiau vandens. Kasdienis vandens gėrimas – įprotis, labai svarbus ir patiems mažiausiems. Tėvai dažnai nepagalvoja, jog kūdikio odos būklę lemia ne tik išorės veiksniai, tačiau ir pakankamas skysčių kiekis organizme. Žiemos metu jis itin svarbus, kadangi padeda odai palaikyti natūralią drėgmę.
• Naudokite apsauginę dangą kūdikio vežimui. Nebijokite, gryno oro vaikučiui tikrai nepritrūks! Specialūs vežimo apdangalai padeda apsisaugoti nuo netikėto sniego ar lietaus, todėl patariama pasirūpinti tokiomis priemonėmis, ruošiantis žiemos pasivaikščiojimui. Apsauginė vežimėlio danga taip pat gali apsaugoti kūdikio odą nuo tiesioginio vėjo bei šalčio.
• Nepalikite vaiko balkone kelioms valandoms. Jei nėra galimybės išeiti į lauką, daugelis mamų palieka savo vaikučius miegoti balkone. Tačiau palikti ten atžalų be priežiūros po kelias valandas ne tik nepatartina, bet ir pavojinga. Kai mama pati stumia vežimėlį, ji jaučia, kada darosi šalta, taip pat mato, kaip jaučiasi vaikutis. Ilgai paliekant vaiką balkone galima sukelti alergiją šalčiui, kuri pasitaiko ne taip ir retai.
• Sumaniai sluoksniuokite drabužius, saugokite vaiką nuo perkaitimo. Atrodytų, apie kokį perkaitimą galima kalbėti žiemą? Nereikia persistengti, siekiant apsaugoti vaiką nuo šalčio. Itin svarbu rinktis natūralių medžiagų žieminę aprangą, kuri „kvėpuotų“ ir kurią būtų patogu sluoksniuoti, lengva nuimti, ypač vaikui sušilus. Tėvams taip pat patariama turėti atsarginį drabužių komplektą, kuris pravers, jei ruošiamasi aktyvioms pramogoms lauke ant sniego.
• Vaikui ant galvos apmaukite vilnonį megztą pošalmį – galvos dangalą, dengiantį galvą ir kaklą, palikite atvirą tik veidą.
• Neužriškite šaliko iki pat akių. Tai – dažnai daroma klaida. Noras apsaugoti veiduką suprantamas, tačiau reikia atsižvelgti į tai, kad vaikas iškvepia šiltus oro garus, kurie sudrėkina audinį. Drėgnas šalikas šaldo veidelį, gali atsirasti net nušalimo žymių.
• Kai temperatūra lauke laikosi 0 laipsnių ar nukrenta iki –5-7, nors ir nevėjuota, šilčiau apdenkite mažyliui nugarą, sėdmenis (į roges ar vežimėlį įklokite šiltą vilnonę antklodę ar kailį). Nėra gerai, kai vaikas rogutėse užmiega – užmigęs jis nejuda ir dėl to greičiau sušąla.
• Ypač atsargioms reikia būti toms mamoms, kurios vaikučius nešiojasi nešynėse, vaiknešėliuose. Tabaluojančios ir gerai nepridengtos vaiko kojos gali lengvai nušalti. Kūdikį daug geriau tiesiog apskliausti savo paltu.
• Labai patogus pasirinkimas žiemą – vokeliai. Juose kūdikiai jaučiasi kaip šiltame kokone. Jame kojytės gali lengvai judėti, jos nesušąla.
• Neleiskite nuoga rankute prisiliesti prie metalinių daiktų, nes vaikutis gali nušalti per kelias sekundes.
• Turėkite omenyje, kad vėjuotą dieną būna šalčiau, negu ramią dieną, net jeigu temperatūra – ta pati. Vėjas sustiprina šaltį. Kai termometras rodo nulinę temperatūrą ir lauke stiprus vėjas (apie 14-18 m/s), neikite pasivaikščioti su kūdikiu ir priešmokyklinio amžiaus vaiku, nes tokio stiprumo vėjas veikia kaip 15-20 laipsnių šaltis be vėjo.
Parengė sveikatos priežiūros specialistė
Toma Voverienė
Parengta pagal:
• http://pasmama.tv3.lt/straipsnis/kudikiu-ir-vaiku-odos-prieziura-ir-apsauga-ziema-2844?utm_source=copy&utm_medium=txt&utm_campaign=copy-txt
• http://www.sveikaszmogus.lt/Pirmoji_pagalba-981
• http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2016-01-05-ziemos-pavojai-traumos-ir- nusalimai/139278
• http://www.smlpc.lt/media/file/Skyriu_info/Sveikatos_mokymas/Lektura/Nusalimo%20pavojai%20ir%20kaip%20apsisaugoti.pdf (Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Metodinės pagalbos ir strategijos formavimo skyriaus vedėja Rūta Babravičienė)
• http://www.manosveikata.lt/lt/temos/sveikas-gyvenimas-spa/sveikatos-specialistai-saugokites-traumu-paslydus
