Karštomis dienomis ypač svarbu pasirūpinti savo sveikata. Aukšta oro temperatūra gali neigiamai paveikti kiekvieną, tačiau didžiausią riziką patiria vyresnio amžiaus žmonės, kūdikiai ir maži vaikai, nėščiosios, asmenys, sergantys lėtinėmis ligomis, bei dirbantieji ar sportuojantieji lauke.
Kaip apsisaugoti nuo karščio?
- Gerkite pakankamai vandens visą dieną – nelaukite, kol pajusite troškulį.
- Venkite būti lauke karščiausiomis dienos valandomis (11–17 val.).
- Dėvėkite šviesius, lengvus, laisvus natūralių audinių drabužius ir galvos apdangalą.
- Būdami lauke naudokite apsaugą nuo saulės (SPF 30 ar didesnę) ir ieškokite pavėsio.
- Namus vėsinkite užtraukdami užuolaidas ar žaliuzes, ryte ir vakare išvėdinkite patalpas, naudokite ventiliatorių ar oro kondicionierių.
- Valgykite lengvą, vandens gausų maistą – vaisius, daržoves, salotas.
- Ribokite alkoholio vartojimą ir venkite gausių, riebių patiekalų.
- Jei sportuojate ar dirbate lauke, planuokite veiklą anksti ryte arba vakare, darykite dažnas pertraukas pavėsyje ir reguliariai gerkite vandenį.
- Nepalikite vaikų, vyresnio amžiaus žmonių ar augintinių uždarytuose automobiliuose net trumpam.
Ypatingą dėmesį skirkite rizikos grupėms
Pasidomėkite, kaip jaučiasi vieniši vyresnio amžiaus kaimynai ar artimieji. Įsitikinkite, kad jie turi pakankamai geriamojo vandens ir gali būti vėsiose patalpose.
Karščio poveikio požymiai
Jeigu pasireiškia stiprus troškulys, silpnumas, galvos svaigimas, pykinimas, galvos skausmas ar gausus prakaitavimas, nedelsdami pereikite į vėsią vietą, gerkite vandens ir pailsėkite.
Jei žmogus tampa sumišęs, praranda sąmonę, jo kūno temperatūra labai pakyla arba jis nustoja prakaituoti, nedelsdami skambinkite skubiosios pagalbos telefonu 112 – tai gali būti gyvybei pavojingas šilumos smūgis.
