POZITYVUS MĄSTYMAS IR GYVENIMO VADYBA PAGAL MIKĘ PŪKUOTUKĄ

Balandžio 16 d., Šilalėje svečiavosi LIDIJA LAURINČIUKIENĖ  – lektorė, švietimo ir verslo konsultantė, praktikė, žurnalistė.

Dieną lektorė pradėjo Žadeikiuose, kur skaitė pskaitą „Padėk sau – padėsi kitam“. Gaila, jog susirinko negausus būrys žmonių, nes kaip pati lektorė minėjo „išėjo žmonės kalnus giedoti“. Bet tie kurie atvyko, gavo tikrą pozityvo užtaisą. Buvo aptariama psichologinės savipagalbos ir pagalbos kitiems  būdai. Anot Li­di­jos Lau­rin­čiu­kie­nės, į vis­ką gy­ve­ni­me rei­kia žiū­rė­ti tru­pu­tį su vai­kiš­ku­mu ir da­ry­ti da­ly­kus su hu­mo­ru, ta­da pu­sė pro­ble­mų iš­si­spręs sa­vai­me.

Vakare vyko paskaita Šilalės visuomenės sveikatos biure, į kurią susirinko pilna salė, daugiau nei 70 dalyvių. Paskaitos tema „Gyvenimo vadyba pagal Mikę Pūkuotuką“.  Šio susitikimo  šūkis:  sveikas gyvenimo būdas, pozityvus mąstymas, žvalus rytas, rezultatyvus vakaras, nuolatinis darbas su savimi ir „savęs auginimas“.

Paskaitos metu buvo aptariamos Mikės Pūkuotuko bei pozityvaus mąstymo sąsajos.

Jūs vis kaž­ko lau­kia­te, sku­ba­te kon­ser­vuo­ti, šluos­ty­ti dul­kes ry­tą ir va­ka­rą, vie­to­je to, kad su­teik­tu­mė­te sau lais­vę da­ry­ti ma­lo­nius da­ly­kus? Jūs pa­kliu­vo­te į ne­pa­si­ten­ki­ni­mo ir nei­gi­mo spąs­tus. Tad pra­vers­tų į pa­sau­lį pa­žvelg­ti Mi­kės Pū­kuo­tu­ko aki­mis, teigė lektorė.

Į ne­ga­ty­vo liū­ną nu­grimz­ti la­bai leng­va, nes kiek­vie­ną iš­tin­ka ne­sėk­mių aki­mir­kos, api­ma nuo­var­gis, nei­gia­mos nau­jie­nos. To­dėl su sa­vi­mi rei­kia nuo­lat dirb­ti ir steng­tis gy­ven­ti  be išanks­ti­nių įsi­ti­ki­ni­mų ir sa­vęs ap­ri­bo­ji­mų.

Drau­gė, apė­ju­si tri­jų kam­ba­rių bu­tą, pa­reiš­kia: „Kaip jums ge­rai, tu­ri­te tik še­šis lan­gus! O mes – dau­giau kaip 40! Na­mie – 18, so­de, kai­me dar kiek… Ką man da­ry­ti?“ Stop – sa­ko L. Lau­rin­čiu­kie­nė: „Ge­riau va­ly­da­ma lan­gą pa­dė­ko­ki­te Die­vui, kad ga­li­te pro jį, to­kį šva­rų, žvelg­ti į pa­sau­lį. O jei rim­tai – tur­būt drau­gė vi­są va­ka­rą no­rė­jo pa­si­di­džiuo­ti, kad ji sep­ty­nis kar­tus tur­tin­ges­nė, nes tu­ri tiek kar­tų dau­giau lan­gų nei jūs!“

„Štai si­tua­ci­ja: vos pa­rė­ju­si na­mo bi­čiu­lė puo­la šluos­ty­ti dul­kių, jos jai ke­lia stre­są. Aš pa­rei­nu na­mo, žiū­riu, gu­li dul­kės, ir pa­ti ša­lia pri­gu­lu. Ko­lek­ty­viš­kai. Ji va­lo va­lo, ir nu­var­gu­si ei­na mie­go­ti. Aš pa­gu­liu, pail­siu, ta­da dul­kes nu­šluos­tau kur kas greičiau, ir jau­čiuo­si ge­rai“, – vaiz­din­gai žmo­nių už­si­brėž­tas ri­bas ar­ba sa­va­no­riš­kai pa­si­rink­tą ke­lią į ne­pa­si­ten­ki­ni­mą iliust­ruo­ja L. Lau­rin­čiu­kie­nė.

Po­zi­ty­vaus mąs­ty­mo po­vei­kis pa­sak L. Lau­rin­čiu­kie­nės, pui­kus me­to­das yra pra­dė­ti die­ną su šyp­se­na pa­žvel­gus į veid­ro­dį. Ne tik šiaip nu­si­šyp­so­ti, – net nu­si­šiep­ti iki au­sų ir pa­da­ry­ti gri­ma­sų. Taip ak­ty­vi­na­ma krau­jo­ta­ka, sme­ge­nis pa­sie­kia dau­giau de­guo­nies ir ga­mi­na­si lai­mės hor­mo­nai en­dor­fi­nai. Tei­gia­mas po­žiū­ris pa­de­da siek­ti neį­ti­kė­ti­nų re­zul­ta­tų.

Ver­tin­gos Mi­kės Pū­kuo­tu­ko min­tys

Anot L. Lau­rin­čiu­kie­nės, į vis­ką gy­ve­ni­me rei­kia žiū­rė­ti tru­pu­tį su vai­kiš­ku­mu ir da­ry­ti da­ly­kus su hu­mo­ru, nes po­zi­ty­vus mąs­ty­mas gelbs­ti, ska­ti­na kū­ry­bin­gu­mą. La­bai pra­vers­tų kiek­vie­nam va­do­vau­tis žais­min­gai, bet kar­tu ir iš­min­tin­gai kal­ban­čio meš­kiu­ko, A. A. Mil­no kny­gos vei­kė­jo Mi­kės Pū­kuo­tu­ko min­ti­mis: „Kai ne­tu­ri ką veik­ti, veik­ti vis tiek ką nors rei­kia“. Bend­ra­vi­mas, drau­gys­tė yra pa­lai­kan­tys ir ska­ti­nan­tys gy­ven­ti da­ly­kai.

Lek­to­rė pri­mi­nė, kad nuo 30 me­tų žmo­gaus sme­ge­ny­se mirš­ta po vie­ną pro­cen­tą neu­ro­nų per me­tus. Jei­gu sme­ge­nims ne­lei­džia­me snaus­ti – už­sii­ma­me įdo­mia veik­la, kū­ry­ba, mo­ko­mės nau­jų da­ly­kų, ne­pai­sant am­žiaus sme­ge­ny­se ima kur­tis nau­jos neu­ro­nų jung­tys – si­nap­sės, sa­kė L. Lau­rin­čiu­kie­nė. Tad ne­rei­kia sa­vęs dėl am­žiaus „nu­ra­šy­ti“.

Ir pabaigai Mikė Pūkuotukas sako: „Mano mylimiausia diena – praleista su tavimi. Tad šiandien – nauja mylimiausia diena! Jeigu kada nors ateis tokia diena, kai mes nebegalėsime būti drauge, palik mane savo širdyje. Ten aš būsiu visada.“

 

Visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą

Vilma Navardauskienė

Close Menu
Pakeisti teksto dydį
Pakeisti spalvų kontrastą