Ar žinote atvejų, kai akinių dėka pagerėjo regėjimas? O kiek žmonių nuo vienų akinių perėjo vis prie stipresnių? Šiuos klausimus savo paskaitoje vasario 12 d. Šilalės Visuomenės sveikatos biure, uždavė regėjimo gerinimo stovyklų pradininkė Lietuvoje Sigita Kriaučiūnienė. Pati moteris sako, jog akiniai akis daugiau žaloja nei padeda.
Ji teigia, jog pirmiausiai, ką reikėtų daryti norint pagerinti regėjimą – juos padėti į šalį. Ieškoti atsakymų, kaip vėl gerai matyti be akinių, ją atvedė asmeninė patirtis. ,,Mano pačios akinių stiprumas prieš daug metų buvo pasiekęs beveik -7 dioptrijas. Pasinaudodama natūraliais metodais sugebėjau savo regėjimą pagerinti tiek, kad jau septynerius metus akinių nenešioju ir jų nepasigendu“, – pasakoja ji.
Pastebėjusi, jog metai iš metų regėjimas blogėja, reikia vis stipresnių akinių, S. Kriaučiūnienė pradėjo ieškoti alternatyvų. Atsakymų, kaip natūraliais būdais, be operacijų padėti mažiems vaikams ir suaugusiems įveikti regėjimo sutrikimus: trumparegystę, toliaregystę, žvairumą, ambliopiją, kataraktą, glaukomą ir kitas ligas, paieškos atvedė pas mokytojus Didžiojoje Britanijoje ir JAV. Gautomis žiniomis nuo 2014-ųjų moteris dalinasi paskaitose, seminaruose ir regėjimo gerinimo stovyklose.
Dideli tėvų lūkesčiai – populiari vaikų regėjimo sutrikimo priežastis
Kriaučiūnienė pasakoja, jog regėjimo sutrikimo priežastis – įtampa ir stresas. Kiekvienam jį sukelia skirtingi faktoriai, tačiau mes pripratę visas problemas uždengti akiniais. Tada jau būna itin sunku suprasti, kodėl vystosi žvairumas, didėja toliaregystės ar astigmatizmo laipsnis, sparčiai progresuoja trumparegystė.
Natūralių regėjimo gerinimo būdų praktikė taip pat sako, jog įpročiai ir nuostatos šeimoje jautriems vaikams gali sukelti regėjimo sutrikimus. Jos teigimu, jei kiekvienas iš šalies pasižiūrėtų, kaip, dažniausiai, išruošiamas vaikas ryte į darželį, apimtų prastas jausmas. „Greičiau, mes skubam, mums reikia skubėti, mes vėluojam, lekiam, nes kitaip pavėluosim į darbą, kokių tau ten pėdkelnių reikia, maukis šitas. Nesimausi? Aš tau pats užmausiu, greičiau, greičiau. Taip nuo pat mažens išugdomas įprotis, kad nėra laiko ir nuolat reikia skubėti“, – sako S. Kriaučiūnienė.
Moteris pasakoja, kad jai dažnai tenka sutikti pirmūnus moksleivius, kurie kelia beprotiškus reikalavimus sau. Aplinka reikalauja gerų pažymių, baudžia už klaidas. Deja, retoje šeimoje padedama atsiskleisti vaiko paskirčiai. Vietoje to mes reikalaujame paklusnumo ir gerų pažymių. Iš vaikų per greitai norime padaryti neklystančius suaugusius pamiršdami, kad tik klaidos mus užaugina kaip žmones.
Kiekvienoje stovykloje įvyksta nuostabių regėjimo sugrįžimo istorijų. Štai vienai dešimtmetei užteko keturių dienų. „Labiausia įstrigo istorija, kai mergaitė, nuo pusantrų iki dešimties metų nešiojusi žvairumą koreguojančius akinius, ketvirtą stovyklos dieną nustojo žvairuoti. Šiai mergaitei, Gabrielei, dabar 14 metų ir ji nebežvairuoja. Dar viena mergaitė, pabuvusi tris dienas atskirai nuo labai reiklios disciplinai mamos, dariusi praktikas, nustojo žvairuoti. Mergaitė, vardu Vasara, šiais metais per savaitę pagerino savo regėjimą nuo +5;+4 dioptrijų iki +1,+0,5 dioptrijų (patvirtinta gydytojų receptais akiniams)“, – pasakoja S. Kriaučiūnienė.
Regėjimo neišmankštinsi
„Gerai matantys žmonės nedaro mankštų ir pratimų, kad matytų. Todėl akių neišmankštinsi ir nepriversi matyti. Regėjimas sugrįžta pats, kai žmogus atsipalaiduoja, ryškus pasaulis pats įšoka į akis. Jokių pastangų gerai matyti nereikia. Tačiau matyti prastai pastangų reikia daug. Ir kapstomės priežastyse tol, kol, atsiranda rezultatai, kol akys pradeda matyti. Tam padeda amerikiečių oftalmologo V.H. Beitso metodas, plačiai žinomas pasaulyje“, – šypsosi moteris.
Milda Noreikaitė, www.sveikuoliai.lt
Vilma Navardauskienė, Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė
