Daugumai šiuolaikinių aktyvių žmonių kokybiškas fizinis aktyvumas kiekvieną dieną yra tiesiog paprasčiausias malonus ir saugus užsiėmimas. Visoms amžiaus grupėms be išimties (vaikams, paaugliams ir suaugusiesiems) fizinis aktyvumas yra fiziologiškai būtinas. Geras fizinis pajėgumas, raumenų jėga, gera objektyvi ir subjektyvi žmogaus savijauta – visa tai akivaizdi fizinės veiklos nauda sveikatai. Judriuosius žaidimus š .m. balandžio 21 d. žaidėme su Kaltinėnų Aleksandro Stulginskio gimnazijos 4 klasės mokiniais.
Pirmiausia, fizinis aktyvumas padeda augti sveikai. Aktyvi veikla stiprina kaulus, raumenis, širdį bei padeda ateityje užkirsti kelią daugeliui ligų – cukriniam diabetui, širdies ligoms ar net osteoporozei. Fizinis aktyvumas taip pat yra siejamas su kognityvine raida. Fizinė veikla tiesiogiai veikia nervų ląsteles hipokampe bei prefrontalinėje žievėje, o tai gerina atmintį bei koncentraciją. Norint ugdyti sveikus ir stiprius vaikus, daugiau dėmesio reikia skirti vaikų judriesiems žaidimams.
Judrieji žaidimai – tai vaikui maloni veikla, kurioje jis elgiasi spontaniškai, pats numato žaidimo tikslus, suteikia jiems prasmę ir kontroliuoja šią veiklą. Labai vertingi bendram vaiko lavinimuisi: ugdo pagrindinių judesių (bėgimo, ėjimo, šuolių, metimų, daiktų nešimo ir kt.) motorinius įgūdžius, tobulina judesių koordinaciją, grūdina organizmą. Daugumai judriųjų žaidimų būdingas lenktyniavimas, vaikas būna emocingas, aktyvėja jo kūrybinis žaismingumas, tobulėja psichinės ir fizinės (sumanumas, stiprumas, vikrumas, ištvermė) bei moralinės savybės.
Fizinį aktyvumą ugdant per judriuosius žaidimus būtina atsižvelgti į vaikų amžių, interesus, norus, nuotaikas, metų laiką, dienos režimą, fizinį pasirengimą, vaikų sveikatos būklę ir kt. Žaidžiant judriuosius žaidimus vieta gali būti speciali nuolatinė žaidimų vieta su pažymėtomis ribomis, įvairiais atributais. Jeigu tokios vietos nėra, patalpoje arba lauke reikia ją pažymėti linijomis, kitais orientyrais. Šalia priemonės ir žaislai. Padėti taip, kad žaidėjai galėtų juos pasiimti, ir jų turi visiems užtekti.
Ne ką mažiau svarbu ir tai, kad aktyvus laisvalaikis teigiamai veikia emocinę sveikatą – judant organizmas išskiria endorfinus, dėl kurių visi jaučiamės laimingesni. Dalinai tai susiję ir su pasitikėjimu savimi. Kuo daugiau vaikai juda, tuo daugiau įsitraukia į socialines veiklas, komandines sporto šakas ir taip labiau pasitiki savo jėgomis. Žaidžiant judriuosius žaidimus patenkinamas smalsumas, atliekami patys didžiausi atradimai, išgyvenami pačios plačiausios skalės jausmai: džiaugsmas, pasididžiavimas, ramybė, pyktis, nusivylimas, draugiškumas ir pan. Žaisdami galime klysti, rizikuoti ir pasimokyti iš savo klaidų. Formuojasi komandinio darbo įgūdžiai, ugdoma valia, lavinama vaizduotė. Fizinio aktyvumo ugdymas per judriuosius žaidimus tai puikus savianalizės būdas: vaikai pradeda pastebėti savo stipriąsias ir silpnąsias puses.
Ar žinojote, kad nuoseklus fizinis aktyvumas vaikystėje gali padėti išlaikyti vairavimo egzaminą suaugus? Tai – ne joks mitas. Fizinis aktyvumas nuo pat pirmųjų mūsų dienų yra svarbus ne tik sveikatai, bet ir daugelio kitų įgūdžių vystymui. Dar geriau, jeigu fizinė veikla ir jos žaislai yra pritaikyti vaiko amžiaus grupei – taip galima pasiekti geriausių rezultatų ir užtikrinti turiningą vaikystę. Svarbu atkreipti dėmesį, jog kiekvienas vaikas yra unikalus ir savitas, todėl ir sveikatos ugdymas turi būti labai individualus, priklausantis nuo vaiko sveikatos, užsigrūdinimo laipsnio, fizinio parengtumo, nervų sistemos stabilumo, šeimoje sudarytų įgūdžių ir įpročių. Vaikai nori žaisti, būti aktyvūs. Fizinis aktyvumas yra jų pasaulio pažinimo būdas.
Visuomenės sveikatos specialistė,
vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą
Vilma Navardauskienė
