Fizinis aktyvumas – būtinas sveikos gyvensenos veiksnys tiek mažam, tiek dideliam. Fizinis aktyvumas – tai veiksnys, kuris formuoja žmogaus organizmą ir jo funkcijas, ugdo ir stiprina visas organizmo sistemas, veikia jų sudėtį ir gyvybingumą. Pastarųjų metų mokslinėse publikacijose teigiama, kad vidutinio intensyvumo fizinis aktyvumas (FA), trunkantis 30 minučių ir ne mažiau kaip 5 kartus per savaitę, išeikvoja apie 200 kcal energijos per dieną (pvz., 30 minučių greito ėjimo), stiprina sveikatą. Mokslininkai nustatė, kad FA stiprina širdies ir kraujagyslių sistemos, griaučių raumenų pajėgumą, padeda išlaikyti sveiką svorį. Jeigu FA yra mažesnis, vadinasi, žmogaus gyvensena yra fiziškai pasyvi ir galimi sveikatos rizikos veiksniai. Gausiais moksliniais tyrimais įrodyta, kad fizinis pasyvumas didina lėtinių ligų plitimo riziką. Fizinis aktyvumas vyresniame amžiuje stiprina funkcinį pajėgumą, padeda neprarasti savarankiškumo. Fiziškai aktyvūs asmenys, palyginti su pasyviais, rečiau serga depresija.
Mokslinių tyrimų rezultatai išprovokavo naują terminą — sėdimos gyvensenos mirties sindromas. Šiuo terminu norima pabrėžti, kad dėl fizinio pasyvumo didėja gyventojų mirtingumas. Sėdimos gyvensenos mirties sindromo požymiai: silpni raumenys, sumažėjęs kaulų tankis, padidėjęs cukraus kiekis kraujyje ir šlapime, nutukimas, bloga aerobinė ištvermė, tachikardija ramybės būsenoje. Šie požymiai sukelia viso organizmo ar atskirų sistemų, organų sutrikimus.
Sveikatos stiprinimo aktyviu judėjimu ypatumai:
- Nesivaikyti maksimalių krūvių (varžybų), bet siekti judėjimo džiaugsmo; nesivaikyti labai gero fizinio parengtumo;
- Skatinti kiekvienam žmogui norą judėti bei padėti pasirinkti jiems įdomią judėjimo formą;
- Nuosekliai didinti fizinio krūvio apimtį, o ne intensyvumą; nustatyti slenkstinius, t. y. pradinius galimus ir sveikatą stiprinančius krūvius;
- Atlikti kuo daugiau pratimų, kurių metu dirba daug raumenų grupių;
- Labiau skatinti dinaminį raumenų darbą;
- Tinkamai derinti darbą su poilsiu;
- Nuolat atnaujinti fizinius pratimus (siekti, kad pratybos būtų įdomios);
- Nedaryti didelių pertraukų, nes dažnas darbingumo gerėjimas ar blogėjimas gali reikalauti iš organizmo papildomų pastangų;
- Parinkti mitybą, atitinkančią judėjimo kiekį;
- Akcentuoti aerobinės krypties darbą.
Paprastai žmonės labiausiai nori fiziškai lavintis dėl užsiėmimų džiaugsmo, sveikatos, fizinio pajėgumo, laisvalaikio praleidimo. Įdomu, kad sveikatos stiprinimas nėra vienintelis motyvas, skatinantis fizinį aktyvumą.
FIZINIS AKTYVUMAS PAGAL AMŽIAUS GRUPES
Amžius 1–14 metų. Pagrindiniai judėjimo aktyvumo tikslai – optimalus organizmo augimas bei raida; gera psichologinė būsena; sveikos gyvensenos įgūdžių formavimas; susirgimo ŠKS ligomis rizikos mažinimas.
Judėjimo aktyvumo tipas, būdas. Stambieji raumenys; dinaminis raumenų darbas; lankstumo, greitumo, ištvermės (aerobinės ir anaerobinės) bei jėgos (daugiausia savo kūno svoriu) pratimai.
Intensyvumas. Nuo vidurinio iki didelio.
Trukmė. Ne mažiau kaip 30 min. kasdien.
Užsiėmimų dažnis. Kiekvieną dieną.
Amžius 15–24 metai. Pagrindiniai judėjimo aktyvumo tikslai – optimalus organizmo augimas bei raida; gera psichologinė būsena; susirgimo ŠKS ligomis rizikos mažinimas; sveikos gyvensenos įgūdžių formavimas.
Judėjimo aktyvumo tipas, būdas. Stambieji raumenys; dinaminis darbas; pratimai su sunkmenomis, aerobinės ir anaerobinės ištvermės lavinimas; lankstumo pratimai.
Intensyvumas. Nuo vidutinio iki didelio (ne mažesnis kaip 50 % nuo MDS).
Trukmė. Ne mažiau kaip 30 min. per pratybas.
Užsiėmimų dažnis. Ne rečiau kaip kas antrą dieną.
Amžius 25–65 metų. Pagrindiniai judėjimo aktyvumo tikslai – apsisaugojimas nuo ŠKS ligų; apsisaugojimas nuo diabeto; optimalios kūno kompozicijos pa-laikymo (kūno svorio, riebalinio audinio masės); psichologinės būsenos gerinimas; judamojo aparato stiprinimas bei palaikymas.
Judėjimo aktyvumo tipas, būdas. Stambieji raumenys; dinaminis darbas; pratimai su sunkmenomis; aerobinė ištvermė; lankstumo pratimai.
Intensyvumas. Nuo vidutinio iki didelio (ne mažesnis kaip 50 % nuo MDS).
Trukmė. Ne mažiau kaip 30 min. per pratybas.
Užsiėmimų dažnis. Ne rečiau kaip kas antrą dieną.
Amžius daugiau kaip 65 metai. Pagrindiniai judėjimo aktyvumo tikslai – organizmo darbingumo palaikymas; judėjimo aparato stiprinimas; psichologinės būsenos gerinimas; apsisaugojimas nuo ŠKS ligų bei diabeto.
Judėjimo aktyvumo tipas, būdas. Lankstumo pratimai; pratimai su sunkmenomis; aerobinė ištvermė.
Intensyvumas. Vidutinis intensyvumas.
Trukmė. Bendras judėjimo aktyvumas ne mažesnis kaip 60 min. per dieną.
Užsiėmimų dažnis. Kiekvieną dieną.
