Pasaulinė hipertenzijos diena kasmet minima gegužės 17–ąją. Pasaulyje arterine hipertenzija serga daugiau nei milijardas žmonių. Ši liga kamuoja ne tik vyresnio amžiaus žmones, bet ir jaunuolius. Lietuvoje hipertenzijos paplitimas yra vienas didžiausių Europoje. Ja serga beveik kas antras suaugęs (25-64 metų) Lietuvos gyventojas.
Hipertenzija būna dviejų rūšių – pirminė ir antrinė. Didžiajai daliai žmonių arterinis kraujospūdis didėja be aiškios priežasties. Tokia hipertenzija vadinama pirmine. Antrine (simptomine) ji vadinama tada, kai galima nustatyti tikslią ją sukėlusią priežastį (inkstų, endokrininės sistemos ir kt. ligos). Pašalinus priežastį, susinormalizuoja ir arterinis kraujospūdis. Antrinė hipertenzija pasitaiko daug rečiau – tik 5-10 proc. visų hipertenzijos atvejų.
Manoma, kad didesnė rizika susirgti pirmine hipertenzija yra žmonėms, kurių šeimose buvo sergančių šia liga, dažnai patiriantiems stresą, dirbantiems labai atsakingą darbą, nuolat gyvenantiems kupiną įtampos, nervingą gyvenimą, turintiems aterosklerozę sukeliančių veiksnių (rūkymas, mažas fizinis aktyvumas, padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje, antsvoris, nutukimas), vartojantiems alkoholį, mėgstantiems valgyti sūriai. Bene didžiausią įtaką gali turėti antsvoris ir nesveika mityba.
Hipertenzinė liga įtariama, kai sistolinis kraujospūdis ramybės būsenoje būna didesnis kaip 140, o diastolinis – didesnis kaip 90 mm Hg.
Vienas dažniausių ir anksčiausiai pasireiškiančių ligos simptomų yra įvairaus intensyvumo galvos skausmas (ypač rytais), kartais gali būti nerimas, sutrikęs miegas, galvos svaigimas, spengimas ausyse, kraujavimas iš nosies, padidėjęs nervingumas, dažnas širdies plakimas, darbingumo sumažėjimas.
Hipertenzinės ligos negydant, ji lėtai progresuoja, gali ištikti krizių, išsivystyti kitų komplikacijų: širdies infarktas, galvos smegenų insultas, inkstų veiklos nepakankamumas, regėjimo sutrikimų, aortos pažeidimų. Ši liga taip pat skatina aterosklerozės vystymąsi.
Nedidelį kraujospūdžio padidėjimą galima sumažinti be vaistų: sureguliavus darbo ir poilsio ritmą, gyvenant tvarkingai ir ramiai, neskubant, pakankamai išsimiegant, metus rūkyti, reguliariai mankštinantis, sureguliavus svorį, sumažinus druskos ir riebalų kiekį maiste, atsisakant ar maksimaliai apribojant alkoholio vartojimą, adekvačiai reaguojant į stresines situacijas, išmokus atsipalaiduoti, pailsėti. Nepadedant šioms priemonėms, skiriama vaistų. Juos parenka gydytojas. Nepasitarus su gydytoju, vaistų vartojimo nutraukti negalima.
Hipertonikui tinkama fizine veikla laikomi – pasivaikščiojimai, bėgimas ristele, plaukimas, šokiai, važinėjimas dviračiu, slidinėjimas lygioje vietovėje, šiaurietiškas ėjimas.
Parengė visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Toma Voverienė pagal – R. Proškuvienė „Širdies ir kraujagyslių ligos ir jų prevencija“.
