TRIUKŠMO ŽALA SVEIKATAI

TRIUKŠMO ŽALA SVEIKATAI

Šiuolaikinėje gyvenimo aplinkoje nuolat girdime įvairiausius garsus, tačiau ne visuomet susimąstome, kokią tai turi  reikšmę žmonių sveikatai. Augant miestams, gausėjant transportui vis labiau plečiasi akustinio diskomforto zonos, blogėja gyvenimo kokybė. Skleidžiami garsai gali būti automobilių, traukinių, lėktuvų ar tiesiog muzikos. Tad neabejotina, jog garso šaltinių yra labai daug ir jų skleidžiamas garsas daro įtaką žmogaus vertinimui į aplinką. Taip pat svarbu, jog triukšmingesnė aplinka labiau būdinga miesto centre, todėl žmonės yra priversti būti triukšmingesnėje aplinkoje už tuos, kurie gyvena kaimo vietovėje. Svarbu žinoti, kas apskritai yra triukšmas. Triukšmu vadinama įvairaus stiprumo ir dažnio garso bangos, galinčios sukelti nepalankias pasekmes sveikatai. Nuolatinis triukšmas veikia kaip nervinę įtampą ir stresą sukeliantis veiksnys, todėl yra priskiriamas prie fizikinio veiksnio, skatinančio profesinių ligų atsiradimą ir progresavimą. Triukšmo sukelta profesinė patologija Lietuvoje sudaro apie trečdalį visų kasmet užregistruojamų profesinių susirgimų. Todėl galime teigti, jog problema yra aktuali ir svarbu žinoti, kokią reikšmę triukšminga aplinka turi žmogaus sveikatai.

 

Žinoma, dėl triukšmo žmogų vargina klausos sutrikimai, tačiau svarbu paminėti, jog triukšmas neapsiriboja tik jais. Ilgai veikiant intensyviam triukšmui vystosi centrinės ir vegetacinės nervų sistemos funkciniai sutrikimai. Triukšmas sukelia galvos skausmus, svaigimą, cypimą ausyse, nemigą, pablogėja atmintis, dėmesys, orientacija. Tyrimais nustatyta, kad triukšmas, kaip ilgai veikiantis lėtinis stresas, veikdamas per centrinę nervų sistemą, sukelia organizme įvairius neurohumoralinius ir vegetacinius sutrikimus, kurie gali sąlygoti įvairių susirgimų – hipertoninės ir išeminės širdies ligos, aterosklerozės, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos lėtinių uždegimų, opaligės bei įvairių neurozių išsivystymą.

Klausos pablogėjimas. Tam tikra visuomenės dalis žmonių dirba triukšmingoje aplinkoje. Lėtinį klausos pablogėjimą paprastai sukelia didesnis kaip 85 dB triukšmas, tačiau net ir esant mažesniam triukšmo lygiui yra, nors ir nedidelė, klausos pažeidimo rizika. Jeigu be triukšmo darbuotoją veikia dar 2 – 3 rizikos veiksniai, klausos pažeidimo laipsnis nuo triukšmo lygio tiesiogiai nepriklauso. Visgi profesiniam klausos pakenkimui būdingas abipusis, beveik simetrinis neurosensorinio tipo klausos susiplėnijmas (būna atvejų, kada jis ryškesnis vienoje pusėje, pvz., tais atvejais, jei dirbama visą laiką pasisukus į triukšmo šaltinį). Darbuotojas ne iš karto gali suprasti, jog jo klausa yra pablogėjusi, mat klausa pirmiausiai nukenčia aukštiems dažniams, vadinasi darbuotojas to net gali nepastebėti ir puikiai bendrauti su aplinkiniais. Reikėtų atkreipti dėmesį į šiuos požymius, kurie gali rodyti klausos pakenkimą: apsunkintas bendravimas, jei aplinkoje yra foninis triukšmas: muzika, daug aplink besikalbančių žmonių, o vos tik išėjus į tylią patalpą jaučiamas ausų užgulimas, skambėjimas, spengimas, ūžimas ar cypimas ausyse, kuris praeina per kelias valandas.

Vėlesnėse stadijose išryškėja klausos pablogėjimas, tačiau visiškas apkurtimas pasitaiko retai. Būdingas ne tik klausos pablogėjimas, bet ir galvos skausmas, įvairaus dažnio ir intensyvumo ūžėsiai, skambesys ir cypimas ausyse – tinitas, kuris rodo, jog yra pažeistos neurosensorinės ląstelės. Jeigu garsas yra smūginis (pvz., sprogdinant), rizika padidėja. Tinitas yra pirmasis požymis, jog klausos pablogėjimą sukėlė triukšmas. Nors pakitimai yra negrįžtami, tačiau nutraukus triukšmo poveikį, jie neprogresuoja.

 

Klausos pablogėjimas gali būti neurosensorinis ir kondukcinis. Dėl profesinio triukšmo dažnesnis yra neurosensorinis klausos pablogėjimas, nes yra pažeidžiamos Kortijaus organo neurosensorinės ląstelės negrįžtamai. Retesnis – kondukcinis klausos pablogėjimas, kada yra sutrikdomas išorinės ir vidurinės ausies garso virpesių perdavimas vidinei ausiai. Pavyzdžiui, darbo aplinkoje gali būti patirta galvos trauma, sprogimas, įvairūs nudegimai dėl kurių į ausies landą patenka karšti skysčiai.

 

 

 

 

 

1 pav. Kondukcinis klausos sutrikimas

 

 

 

 

 

 

 

 

2 pav. Kadangi audiogramoje matomas tarpas tarp orinio ir kaulinio laidumo kreivių yra 15dB ir didesnis skirtumas (kaulo – oro tarpas), nustatomas kondukcinis klausos sutrikimas.

 Raudona spalva – dešinės ausies, mėlyna – kairės.

 

 

 

 

 

3 pav. Neurosensorinis klausos sutrikimas.

 

 

 

 

 

4 pav. Triukšmo sukeltas neurosensorinis klausos praradimas. Tarp oro ir kaulinio laidumo kreivių nėra reikšmingo tarpo. Raudona spalva – dešinės ausies, mėlyna – kairės.

 

Triukšmas gali būti susijęs su širdies ir kraujagyslių ligomis. Naujausi tyrimai rodo, jog skirtingo lygio triukšmo poveikis žmonių sveikatai yra akivaizdus. Triukšmo poveikio išsiaiškinimui žmonių sveikatai buvo pakviesti 75 savanoriai. Dėl triukšmo padidėja streso hormonų kiekis organizme, dėl ko pakyla kraujospūdis, todėl širdies ir kraujagyslių ligų rizika padidėja. Ypač žmonės, gyvenantys šalia oro uosto, turi būti apsaugoti nuo širdies ir kraujagyslių ligų, tad svarbi šių ligų prevencija.

 

Orlaivių sukeliamas triukšmas paprastai būna labiau erzinantis, daugiau trikdantis žmonių miegą nei kelyje transporto priemonių sukeliamas triukšmas. Kokybiškas miegas yra labai svarbus žmonių sveikatai, tad svarbi ne tik miego trukmė, bet ir jo kokybė. Dėl triukšmo žmogui prabundant sukeliami kraujospūdžio svyravimai kaip atsakas į triukšmą. Šiame tyrime buvo siekiama išsiaiškinti orlaivių sukeliamo triukšmo poveikį nakties metu sveikiems 75 savanoriams nuo 20 – 60 metų. Visi tyrime dalyvaujantys žmonės buvo paveikti skirtingų orlaivių triukšmo įrašų jų namuose. Savanoriai laikėsi įprasto miego rėžimo. Tyrėjai stebėjo savanorių kraujospūdį nakties metu. Vėliau savanoriai apsilankė laboratorijoje, kur buvo išmatuotas rankų arterijų diametras. Remiantis rezultatais buvo pastebėta endotelio disfunkcija. Todėl orlaivių sukeliamas triukšmas turėjo įtakos prastesnei savanorių miego kokybei bei neigiamai pavaikė kraujagysles.

 

Tyrėjai taip pat ištyrė ir savanorių kraują, streso hormonus ir nustatė, jog yra reikšmingas adrenalino kiekio padidėjimas, kada savanoriai buvo paveikti orlaivių sukeliamo triukšmo. Dalyviai taip pat išsakė, jog jų miego kokybė tapo ženkliai prastesnė. Dėl ilgą laiką girdimo orlaivių sukeliamo triukšmo padidėjo žmonių kraujospūdis, kraujagyslės tapo standesnės, dėl ko ir padidėja širdies ir kraujagyslių ligų rizika.

 

 

 

 

 

 

 

 

5 pav. Transporto priemonių sukeliamas triukšmas. Triukšmas gali būti erzinantis dėl ko padidėja streso hormonų kiekis, kas ir lemia kraujagyslių pakitimus. Padidėjus vazokonstrikcijai, proliferacijai, uždegimui sukeliamos aritmijos, kurios yra vienos iš širdies ir kraujagyslių ligų.

Epidemiologiniai tyrimai parodė, jog triukšmas susijęs su padidėjusiu arterinės hipertenzijos, miokardo infarkto, širdies nepakankamumo bei insulto dažniu. Ypač nakties metu esamas triukšmas padidina streso hormonų kiekį, kraujagyslių pakitimus, kas gali sukelti endotelio disfunkciją ir arterinę hipertenziją. Naujų eksperimentinių tyrimų metu nustatyta, kad orlaivių triukšmas yra susijęs su oksidacinio streso sukeltais kraujagyslių pažeidimais, kuriuos sukelia NADPH oksidazės aktyvacija, endotelio azoto oksido sintazė ir kraujagyslių infiltracija su uždegiminėmis ląstelėmis.

Anglijoje ir Velse atliktoje transporto triukšmo įtakos išeminei širdies ligai ir miokardo infarktui atsirasti studijoje 45-63 metų vyrams, kai buvo valdoma daugelis išeminės širdies ligos rizikos veiksnių, nustatyta 20 proc. padidėjusi miokardo infarkto rizika tuose mikrorajonuose, kuriuose buvo nustatytas 65-70 dB triukšmo lygis palyginus su 51-55 dB triukšmu. Tradicinio išeminės širdies ligos rizikos veiksnio skirstinys taip pat buvo dažnesnis tarp vyrų, gyvenančių didžiausio triukšmo zonoje, tačiau šie duomenys nebuvo statistiškai patikimi.

Mokslininkai nustatė, kad 55 dB triukšmas šalia tarptautinio Arlanda (Stokholmas) oro uosto 60 proc. didino aplinkinio gyventojo arterinės hipertenzijos riziką, o viršijantis 72 dB triukšmas – 80 proc. Jo poveikis buvo stipresnis vyresnio amžiaus gyventojams. Tyrimais nustatyta, kad aviacijos technikos sukeltas triukšmas yra stipresnis dirgiklis negu autotransporto keliamas triukšmas.

Lietuvoje tiriant 70 dB aplinkos triukšmo įtaką miokardo infarkto rizikai, nustatyta, kad transporto triukšmas gyvenamajame mikrorajone patikimai didino vyresnio amžiaus vyro sergamumą miokardo infarktu.

Taigi triukšmas aplinkoje sukelia organizme stresą ir įvairius sveikatos sutrikimus. Psichosocialinius – nerimą, miego sutrikimus, kasdieninės veiklos trikdymą. Fizinius: klausos silpnėjimą, arterinę hipertenziją, išeminę širdies ligą. Olandijos Sveikatos Tarybos pasiūlytame modelyje pripažįstama, kad triukšmo poveikį sveikatai apsprendžia vidinio ir išorės veiksnio (fizinė ir socialinė aplinka, gyvensena) derinys. Triukšmas sukelia biocheminius, fiziologinius, psichosocialinius pokyčius, tačiau jiems įtakos turi biologinės asmens savybės, poveikio trukmė, taip pat galimybė gerai pailsėti ar finansinės kompensacijos. Tyrimo duomenimis, miego sutrikimai didina miokardo infarkto riziką 1,6-2 kartus. Dėl besitęsiančio streso atsiranda vegetacinės nervų sistemos disfunkcija bei sutrumpėja lėto miego fazė.

 

Darbą parengė: visuomenės sveikatos priežiūros specialistė vykdanti sveikatos priežiūrą mokykloje Nijolė Klapatauskienė

 

 

https://www.vdi.lt/AtmUploads/TriuksmoPoveikisDarbe.pdf

https://victorianhearing.com.au/types-of-hearing-loss-their-causes-and-treatments/

https://www.aafp.org/afp/2013/0101/p41.html

https://osha.europa.eu/lt/publications/factsheet-57-impact-noise-work

https://ec.europa.eu/environment/integration/research/newsalert/pdf/47si.pdf

https://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S0735109717419309

http://www.elibrary.lt/resursai/Ziniasklaida/SAM/Sveikatos%20mokslai/sm_2004_03.pdf#page=41

 

Close Menu
Pakeisti teksto dydį
Pakeisti spalvų kontrastą