Fizinis aktyvumas- tai skeleto bei raumenų kūno judesiai, kuriems atlikti sunaudojama daugiau energijos nei ramybės būsenoje. Fizinis aktyvumas yra būtina ir neatskiriama sveikos gyvensenos dalis, teigiamai veikianti vaiko, o vėliau ir suaugusiojo sveikatą… Fizinis aktyvumas padeda gerinti žmogaus sveikatą, mažėja nutukimo rizika, o tuo pačiu ir lėtinių ligų atsiradimo rizika.
Pasaulio sveikatos organizacija ( PSO ) teigia, kad tik 10 proc. žmogaus sveikatos lemia sveikatos priežiūra, po 20 proc.- paveldimumas ir aplinka, o 50 proc.-gyvenimo būdas. Reguliarus fizinis krūvis yra tiesiogiai siejamas su saugesniu, sveikesniu ir ilgesniu gyvenimu. Svarbiausia- ugdyti vaikų poreikį būti fiziškai aktyvesniems ir siekti, kad tai taptų neatskiriama jų kasdienio gyvenimo dalimi. Atsižvelgiant į ( PSO ) rekomendacijas, suaugusieji fiziškai aktyvūs turi būti bent 30 minučių per dieną didesnę dalį savaitės dienų, o geriausiai kasdien. Vaikai- ne mažiau 60 minučių.
Fizinio aktyvumo įtaka sveikatai
Dauguma žmonių sąmoningai suvokia fizinio aktyvumo reikšmę. Žinome , kad reguliarus fizinis aktyvumas padeda kontroliuoti kūno būklę ir svorį, pagerinti sveikatą ir nuotaiką, sumažinti su nutukimu siejamų ligų riziką. Fizinis aktyvumas padeda gerinti žmogaus sveikatą, mažėja nutukimo rizika, o tuo pačiu ir lėtinių neinfekcinių ligų atsiradimo rizika.
Fizinio aktyvumo įtaka antsvoriui ir nutukimui
Nutukimo problemą turinčių žmonių skaičius sparčiai auga. Kaip teigia specialistai, fizinis aktyvumas gali pakeisti nemažai vaistų, tačiau nė vienas vaistas negali pakeisti fizinio aktyvumo. Tinkama mityba ir fizinio aktyvumo reguliavimas yra esminiai veiksniai siekiant kontroliuoti savo svorį. Tačiau nereikėtų pamiršti, kad kiekvienas žmogus yra individualus- net ir panašų kūno sudėjimą turintys individai turi dėti nevienodas fizines pastangas, kad išlaikytų tą patį svorį ir kūno tonusą. Todėl fizinis aktyvumas, atitinkamas judėjimo būdas turėtų būti pritaikomi kiekvienam individualiai. Yra teigiami 6 fizinio aktyvumo naudos principai.
- Fizinis aktyvumas padeda kontroliuoti svorį – užsiimdami fizine veikla deginame su maistu gaunamas kalorijas.
- Judėjimas palaiko gerą sveikatos būklę ir padeda kovoti su ligomis – reguliarus judėjimas sumažina tikimybę susirgti ne viena liga. Iš jų svarbu paminėti insultą, medžiagų apykaitos sutrikimus, II tipo cukrinį diabetą, depresiją, tam tikras vėžines ligas, artritą.
- Fizinė veikla gerina emocinę būklę – reguliarus judėjimas skatina pozityviau vertinti save ir savo išvaizdą, taigi sustiprėja mūsų savivertės jausmas.
- Judėdami tampame energingesni – fiziniai pratimai stiprina raumenų tonusą ir didina ištvermę. Judant deguonis ir maistinės medžiagos sparčiau pasiskirsto po kūno audinius, todėl širdis ir plaučiai ima veikti efektyviau, padaugėja energijos.
- Fizinė veikla užtikrina miego kokybę – reguliariai judėdami užmigsime greičiau, miegas bus kokybiškesnis.
- Judėjimas gali tapti puikiu laiko leidimo būdu – fizinė veikla leidžia atsipalaiduoti, pasimėgauti aplinka.
Kaip konkrečiai judėjimas veikia organizmą?
Mokslininkai yra nustatę, kad tuomet, kai dirba raumuo, kai jis susitraukinėja, pradeda gamintis hormonai ir baltymai miokinai. Jie, galima sakyti, yra natūralūs kūną gydantys vaistai. Atrasta apie 600 skirtingų rūšių, bet manoma, kad jų iš viso yra apie kelis tūkstančius. Dirbant raumeniui miokinai pakliūna į kraują ir išnešiojami po visą organizmą, patenka į širdį, kepenis, galvos smegenis, kaulus ir kitur. Vieni miokinai stiprina galvos smegenų ląsteles, skatina jų atsinaujinimą, kiti stiprina tuos pačius raumenis, sausgysles, kepenis ar širdies ląsteles, apvalo organizmą nuo vadinamųjų blogųjų riebalų ir taip toliau. Organizmą jie veikia ne tik prevenciškai, apsaugo nuo nepageidaujamų pokyčių, bet ir gydo.
Kuri organizmo sistema yra jautriausia nejudrumui?
Į fizinį nejudrumą jautriausiai reaguoja griaučių raumenys, širdies raumuo, po to- plaučiai ir kvėpavimo imuninės sistemos, toliau- kepenys ir galvos smegenys.
Kaip paaiškinti tai, kad sportuojant nebesinori bandelių, saldumynų, nebelieka sunkiai numalšinamo alkio epizodų?
Moksliniai tyrimai rodo, kad fizinis aktyvumas normalizuoja alkio jausmą. Yra du pagrindiniai su alkiu susiję hormonai: sotumo- leptinas ir alkio- gretinas. Aktyviai judėdamas organizmas išskiria labiau subalansuotą kiekį šių hormonų, todėl alkis kamuoja rečiau, pasisotinama greičiau. Sumažėja potraukis saldumynams. Dauguma tyrimų rodo, kad didinant fizinį aktyvumą, kol peržiangiama minimali riba, žmogus mažiau nori valgyti. Subalansuojamas jo alkio jausmas. Vaikai, ypač jų galvos smegenys, daug jautriau reaguoja į fizinį aktyvumą ar jo trūkumą nei suaugusieji. Aktyvumo stoka iš kart padidina vaikų nutukimą ( kaip ši nutukimo epidemija plinta ). Dabar jau apstu įrodymų, kad nutukę vaikai mokosi prasčiau. Vyksta tyrimai, kuriais bandoma išsiaiškinti, kaip nutukimas, pasyvumas veikia mąstymo procesus, kaip šie veiksniai atsiliepia mokymosi rezultatams. Jau dabar nustatyta, kad tai itin lemia rezultatus mokantis matematikos.
Nutukimo paplitimas šiuolaikinėje visuomenėje vadinamas epidemija. Per praėjusį dešimtmetį dauguma Europos valstybių nutukimo paplitimas padidėjo 10- 40 procentų. Pastaruoju metu pasaulyje stebimas ne tik mažėjantis suaugusiųjų fizinis aktyvumas ir didėjantis nutukusių žmonių dalis, bet ir mažėjantis vaikų fizinis aktyvumas. Vaikai daug laiko praleidžia sėdėdami prie kompiuterio ar televizoriaus, o tai susiję su nutukimu bei sumažėjusia fizine veikla tarp vaikų. Kiekvienas žmogus gimdamas atsineša genetiškai užkoduotą biologinį judėjimo poreikį. Judėjimas būtinas normaliam žmogaus gyvenimui. Vaikystėje ir paauglystėje patirtas fizinis aktyvumas teigiamai veikia sveikatą suaugus. Nepakankamas fizinis aktyvumas stabdo vaikų motorikos vystymąsi, yra nepalankus sveikatai, lėtina organizmo augimą, mažina protinį darbingumą, funkcinį organizmo pajėgumą. Teigiamas fizinio aktyvumo poveikis augančiam organizmui neabejotinas. Judėjimas padeda išsikrauti, pajusti emocinį pasitenkinimą, susirasti naujų draugų.
Naudota literatūra:
Sveikatos apsaugos ministerija ir Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras.
Parengė: Visuomenės sveikatos specialistė,
vykdanti sveikatos priežiūrą mokykloje
Genovaitė Dzindzelėtaitė
