Š. m. kovo 13 d., Šilalės visuomenės sveikatos biuras organizavo asmeninių įgūdžių tobulinimo mokymus psichologiniam atsparumui ugdyti. Mokymų tema – „Dailės terapijos procesas kaip nerimo mažinimo ir savęs pažinimo technika.“ Mokymai vyko Šilalės viešojoje bibliotekoje, bibliotekos darbuotojams, viso 18 dalyvių. Mokymus vedė – medicinos psichologė Dovilė Navikienė.
Gyvendami streso ritmu dažnai ignoruojame vieną svarbiausių savo kokybiško gyvenimo aspektų – emocijų. Jų nepažindami arba jas neigdami apsistatome „sienomis“ ne tik nuo kitų žmonių, bet ir nuo savęs. Rūpinamės savo mityba, kūnu, ir dažniausiai pamirštame emocinę higieną. Dailės terapija gali būti puiki priemonė emociniam intelektui ugdyti.
Dailės terapija– viena iš meno terapijos krypčių, apimanti dailės ir psichologijos, psichoterapijos žinias. Tai būdas reikšti savo mintis, jausmus ir potyrius piešiant, tapant, lipdant ar naudojant kitas meninės raiškos priemones su tikslu atrasti sveikesnį, priimtinesnį žmogui gyvenimo būdą. Dailės terapijos procesui vadovauja dailės terapijos specialistas padedantis žmogui įsijungti į kūrybinį procesą bei jį panaudoti ugdant save ir sprendžiant psichologines problemas.
Dailės užsiėmimai nėra skirti norintiems išmokti piešti, sukurti estetišką meno kūrinį. Šis metodas nereikalauja specialių meninių sugebėjimų, svarbus pats kūrybinis procesas, kuris pagal poreikius gali būti gydantis, ugdantis, atpalaiduojantis.
Dailės terapija gali būti taikoma labai įvairiai-vaikams ir suaugusiems, specialiųjų poreikių asmenims, psichikos ligoniams, priklausomybių turintiems, nėščioms moterims, šeimoms, žmonėms ieškantiems asmeninio tobulėjimo galimybių, verslo įmonėms, ieškančioms darbuotojų efektyvumo bei motyvacijos skatinimo būdų, krizių ir stichinių nelaimių ištiktiems ir t.t.. Kiekvienu atveju dailės terapijos metodai ir priemonės taikomos siekiant konkrečiai klientų grupei svarbių tikslų.
Kaip dailės terapija gali padėti?
Skatina bendrauti Tai ką tiesiogiai gali paveikti menas yra jausmai ir emocijos. Per emocijas menas veikia ir visą asmenybę, skatindamas ją tobulėti, kūrybiškai spręsti iškylančias problemas. Kūrybinio proceso metu žmogaus išreiškiami jausmai visuomet turi kažką bendro ir su kitų žmonių panašiose situacijose patiriamais ir išreiškiamais jausmais. Taigi, kurdamas kartu su kitais žmogus turi galimybę atsikratyti iliuzijos, jog jo problema yra tokia vienintelė, baisiausia ir nepataisoma. Jis gali pasimokyti iš kitų, gauti palaikymą ir pats padėti, pasidalindamas savo patirtimi. Kartu piešdami vaikai lavina savo bendravimo įgūdžius-mokosi išsakyti savo jausmus, palaukti, atsakyti ir išklausyti.
Padeda išsakyti tai kas netelpa žodžiuose
Kartais mūsų išgyvenami jausmai yra per daug sudėtingi, kad galėtume juos įvardinti. Emocijos-tai pirmoji mūsų kalba, padėdavusi bendrauti su pasauliu kol dar nemokėjome kalbėti. Emocinių išgyvenimų sukurta energija liko mūsų pasąmonės labirintuose užkoduota sudėtingesniais negu kalbos simboliais. Ją išreikšti galime, kai kūrybinio proceso metu pasineriame į savo vidinį pasaulį ir jį užfiksuojame spalvų bei formų pavidalu. Pasak H.B.Landharten piešdami mes galime“ kalbėti rankomis, klausytis akimis, liesti širdimi“. Nežodinė meninė raiška gali tapti vienintele bendravimo su aplinkiniu pasauliu priemone tais atvejais, kai dėl fizinės ar protinės negalios žmogus nebegali savęs išreikšti žodžiais. Ypač ji svarbi vaikams, kurie paprastai jaučia ir išgyvena daugiau nei gali apie tai papasakoti.
Atspindi emocines būsenas
Skirtingos kūrybinės medžiagos turi ypatybę iššaukti ir atspindėti skirtingas žmogaus emocines būsenas, bei sukelti su jomis susijusius prisiminimus.Terapinio proceso padedant dailės terapeutui metu žmogus pasirenka dailės priemones padedančias atspindėti jam sunkius jausmus ir juos priimti.
Padeda patirti katarsį
Dailės priemonės ne tik atspindi mūsų emocijas, bet kartu skatina jas išreikšti. Tokiu būdu pyktį, baimę, nuoskaudą ar kitokius destruktyvius jausmus išgyvenantis, ir dėl to kenčiantis žmogus, turi galimybę juos saugiai išreikšti socialiai priimtina forma ir nuo jų atsipalaiduoti.
Leidžia keisti jausmus ir išgyvenimus
Patiriami jausmai dažniausiai yra tokie stiprūs, kad nepasiduoda „protingiems“ patarimams kaip antai „tu turi nusiraminti“ „ viskas bus gerai“. Tačiau pavirtę spalvų ir formų simboliais jie tampa „pagauti“ tarsi nuotraukoje. Tuomet galime sau pasakyti „tai štai kaip aš jaučiuosi“ ir savęs paklausti „ar man patinka tai ką matau savo piešinyje?“ Jei ne, tuomet galiu tai lengvai pakeisti-perpiešti kitaip, nepatikusią vietą iškirpti, užtepti kita, man labiau patinkančia spalva. Taip pat galiu imtis tam tikro ritualo pvz. Suplėšyti, sudeginti savo nupieštą baimę, problemą. Visa tai galime atlikti smagiai, žaismingai arba aplaistant palengvėjimo ašaromis. Ir, tuomet įvyksta mažytis stebūklas-mūsų gyvenime taip pat įvyksta realūs pokyčiai. Tokie piešimo eksperimentai ypač naudingi loginių tėvų argumentų nesuprantantiems vaikams. Pakeitęs savo piešinį vaikas įgauna patirties ir tikėjimo, kad pats aktyviai gali valdyti ir keisti aplinką. Toks patyrimas padeda sumažinti baimes, agresyvų elgesį, leidžia labiau pasitikėti savimi.
Padeda geriau save pažinti
Kurdamas žmogus susitelkia į save, mokosi savistabos. Žvelgdamas į savo piešinius ir padedamas prityrusio dailės terapeuto, žmogus pradeda skaityti savo darbų simbolių kalbą ir palaipsniui suprasti kaip jis kuria savo problemas, kaip galėtų jas spręsti.
Ugdo
Kūrybinis procesas gali būti naudojamas ir ugdymo tikslais. Žaidimas dailės priemonėmis lavina vaikų ir suaugusių vaizduotę, moko ieškoti kūrybiškų sprendimų, atsikratyti mąstymo stereotipų. Atsiliekančiam, nedrąsiam vaikui dailės užsiėmimai padeda lavinti kalbos įgūdžius, gerina smulkiųjų judesių koordinaciją, skatina aktyvumą ir saviraišką.
Visuomet padeda
Kūrybiniame procese dalyvaujantis žmogus atsipalaiduoja, pasineria į savo savasties gelmes, kur slypi vidiniai rezervai, potencialas. Kūrybinė veikla pažadina mūsų gyvybinę energiją, padeda atsikratyti pasyvumo. Ji visuomet mums sukelia teigiamų emocijų, skatina pasitikėjimą savimi. Gydymas per kūrybą neturi neigiamo šalutinio poveikio, yra prieinamas įvairaus amžiaus ir išsilavinimo žmonėms. Mokymų metu dalyviai turėjo puikią galimybę praktiškai išbandyti ir išjausti dailės terapijos esmę bei naudą. Pasinerti į kūrybinį procesą – vaizdais, simboliais pavaizduoti savo piešinį. Dailės terapiniame procese spalva, linija ir vaizdiniais, skirtingomis dailės formomis bei priemonėmis įkūnijame savo jausmus, nuotaikas, visa, ką sunku įvardinti žodžiais. Būtent tai ir suteikia dailės terapijai stebuklingumo, transformacijos patyrimo – ką sunku pasakyti žodžiais, gali pavaizduoti dailės priemonėmis. Nupiešta, pavaizduota mintis, jausmas, idėja – tai lyg tiltas tarp vidinio ir išorinio pasaulio, tai lyg langas į save, tai galimybė pamatyti save naujai bei priimti save visą, svarbiausia- priimti savo netobulumą. Tai procesas, leidžiantis įsisąmoninti įvairias patirtis bei jausmus.
Visuomenės sveikatos specialistė,
vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą
Vilma Navardauskienė
