Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai primena, kad apsisaugoti nuo šios ligos įmanoma. Profilaktinės patikros ir skiepai – tai būdai, kurie padeda išvengti gimdos kaklelio vėžio. Gimdos kaklelio vėžio ankstyvosios diagnostikos programa yra skiriama moterims nuo 25 iki 60 metų, kurios gali kartą per 3 metus pasitikrinti dėl gimdos kaklelio vėžio. Pirmiausia atliekamas citologinio tepinėlio tyrimas. Gavus jo rezultatus gali būti atliekama biopsija, leidžianti objektyviai patvirtinti arba paneigti ligos diagnozę.
Norint dalyvauti šioje programoje, reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją arba gydytoją akušerį ginekologą. Gydytojas patars, kokios profilaktikos priemonės padeda apsisaugoti nuo šios ligos.
Pakitimus galima aptikti tik vienu būdu – profilaktine patikra, o išvengti – pasiskiepijus. Reguliariai tikrinantis, daugelis ikivėžinių ligų nustatomos laiku ir pagydomos nespėjus susirgti vėžiu. O anksti diagnozavus ir pradėjus gydyti gimdos kaklelio vėžį, keturi penktadaliai juo sergančių moterų gali pasveikti. Skiepyti geriausiai yra mergaites, kurios dar nėra pradėjusios lytinio gyvenimo, t.y. ŽPV dar nėra patekęs į jų organizmą. Vis dėlto, nors daugiau nei du trečdaliai naujų užsikrėtimų ŽPV įvyksta 15-24 gyvenimo metais, rizika užsikrėsti išlieka visą gyvenimą. Skiepytis nuo gimdos kaklelio vėžio yra prasminga beveik visoms moterims. Kuo moteris jaunesnė, tuo geriau į skiepus reaguoja imuninė sistema ir apsauga išlieka ilgiau.
Amerikos vėžio draugija informuoja apie tokius gimdos kaklelio vėžio rizikos veiksnius:
• Žmogaus papilomos viruso infekcija (ŽPV), kuria užsikrėsti pavojus padidėja nenaudojant barjerinių kontraceptinių priemonių, anksti pradėjus lytinius santykius, dažnai keičiant lytinius partnerius. Susimastyti turėtų ir vyrai: dažnai keisdami lytines partneres, jie užsikrečia ŽPV infekcija ir perduoda ją savo gyvenimo partnerėms.
• Chlamidijų infekcija. Ja užsikrečiama tuo pačiu keliu kaip ir ŽPV infekcija. Dažnai moterys nežino, kad yra užsikrėtusios, nes ji nesukelia jokių simptomų.
• Rūkymas taip pat yra rizikos veiksnys, nes tabakas veikia gimdos kaklelio gleivinę tiesiogiai, taip pat skatina vėžio atsiradimą užsikrėtus ŽPV.
• Imunosupresija. Dėl sumažėjusio organizmo atsparumo padidėja rizika užsikrėsti ŽPV infekcija. Esant imuninės sistemos disfunkcijai, ji negali kovoti su vėžinėmis ląstelėmis, todėl jos greičiau dauginasi ir plinta.
• Netinkama mityba, ypač jei suvartojama nepakankamai daržovių bei vaisių.
• Antsvoris padidina riziką išsivystyti gimdos kaklelio adenokarcinomai.
• Oralinių kontraceptikų vartojimas, ypač ilgesnį laiką, skatina gimdos kaklelio vėžio atsiradimą moterims, užsikrėtusioms ŽPV.
• 3 ir daugiau gimdymų padidina riziką susirgti gimdos kaklelio vėžiu dėl hormoninių pokyčių organizme.
• Gimdos kaklelio vėžio atvejai šeimos istorijoje padidina riziką dėl galimai genetinio poveikio. Jei moters mama ar sesuo sirgo gimdos kaklelio vėžiu, rizika susirgti yra 2–3 kartus didesnė, palyginti su moterimis, kurių šeimos istorijoje gimdos kaklelio vėžio atvejų nebuvo.
Susirgimų gimdos kaklelio vėžiu dažnis Lietuvoje yra vienas dažniausių Baltijos regione ir šiaurinėje Europos dalyje. Pasak prof. S. Čaplinsko, Lietuvoje gimdos kaklelio vėžys užima trečią vietą tarp naujų diagnozuotų onkologinių moterų ligų ir kasdien Lietuvoje ši liga diagnozuojama dviem moterims. Pagal LSIC duomenis, 2014 metais standartizuotas mirtingumas nuo gimdos kaklelio vėžio piktybinių navikų Šilalės rajone buvo 13,31 atvejis tenkantis 100000 moterų, atitinkamai Lietuvoje – 8,29 atvejai/100000 moterų.
Šie tyrimai daugeliui moterų padėjo išgelbėti gyvybę ir išsaugoti gyvenimo kokybę.
Nedelskite ir Jūs!
Ankstyva diagnose gali išgelbėti Jums gyvybę!
Parengė visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Toma Voverienė
Pagal TLK, ULAC , LSIC ir Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro duomenis
