Nepaisant toli pažengusio civilizacijos, pedikuliozė (utėlėtumas) vis dar išlieka aktualia problema visuomenėje.
Galvos utėlės yra 2-3 mm (maždaug sezamo sėklos) dydžio vabzdžiai, kurie parazituoja žmogaus galvos plaukuose ir minta jo krauju. Priklausomai nuo virškinimo fazės, jos būna nuo šviesiai rudos iki juodos spalvos, greitai ropoja oda, todėl yra sunkiai aptinkamos. Šie vabzdžiai nešokinėja, neskraido, negali būti perduodami gyvūnų. Patelė padeda 6-8 kiaušinius (glindas) per dieną. Naujai išsiritusiai lervai (nimfai) per pirmas 24 val. būtina pasimaitinti krauju. Lerva (nimfa) išsivysto per 7-10 dienų, o likęs glindos kiautas lieka priklijuotas prie plauko. Nimfos neplinta kitiems asmenims, užsikrėsti galima tik suaugusiomis utėlėmis. Lervos (nimfos) vystymasis iki suaugusios utėlės, galinčios dėti kiaušinius, trunka 7-12 dienų. Be šeimininko (žmogaus) gali išgyventi ne ilgiau kaip 24 valandas. Gyvena maždaug 30 dienų ir per savo gyvenimą padeda apie 100 kiaušinių. Juos priklijuoja prie plauko, labai arti odos, todėl nenukrenta nuo judesio, brūkštelėjimo ar pūstelėjimo. Tuo glindos skiriasi nuo pleiskanų, kurios iš pirmo žvilgsnio yra į jas panašios.
Galvinė utėlė plačiai paplitusi visame pasaulyje. Užsikrėsti gali bet kuris vaikas ar suaugęs, nepriklausomai nuo socialinio statuso. Dažnas mano, kad utėlės užpuola dėl nešvaros ir asmeninės higienos stokos, bet nuo jų nė vienas nėra apsaugotas. Dažniausiai parazitai plinta vaikų kolektyvuose, šeimose, perpildytame transporte – vietose, kur kontaktas yra itin glaudus. Utėlėmis dažniausiai užsikrečiama, arti kontaktuojant su užsikrėtusiu žmogumi – kai vaikai susiliečia plaukais, kai miegant jų lovos, pagalvės yra šalia. Rizika užsikrėsti utėlėmis yra baseine: utėlės – labai geros plaukikės. Rečiau, bet įmanoma užsikrėsti keičiantis drabužiais, galvos apdangalais (pvz., kepurėmis), šukomis, ausinukais ir pan.
Norint įsitikinti, ar žmogus neužsikrėtė nepageidaujamais gyviais, pirmiausia reikėtų apžiūrėti plaukus prie ausų, pakaušio ir kaklo srityje, ties plaukų augimo riba, nes būtent šiose vietose utėlės dažniausiai deda kiaušinius. Dėl utėlių įkandimų gali atsirasti niežulys, nusikasymų, žaizdelių, odos bėrimų ant kaklo po plaukais ir už ausų, irzlumas ir nemiga (utėlės ypač aktyvios naktį). Paprastai utėlės ir jų lervos greitai sprunka nuo naršančių pirštų, todėl jas aptikti ne taip paprasta, ypač jei utėlių nėra daug.
Norint išnaikinti utėles, patariama šalinti jas mechaniniu būdu, nes pastaruoju metu išaiškintas utėlių atsparumas medikamentams.
Užsikrėtusiojo asmens galvos apdangalai, lovos skalbiniai, pagalvės (jei skalbiamos) kruopščiai skalbiami karštesniame nei 600C vandenyje, šukos ir kiti plaukų priežiūros reikmenys plaunami arba mirkomi 4-5 proc. acto tirpale 30 min.
Plaukai sudrėkinami 4-5 proc. acto tirpalu ir šukuojami tankiomis šukomis, kol pašalinamos gyvos utėlės. Šukavimas kartojamas dvi savaites kas 3-4 dienas.
Jei ši priemonė nepadeda, rekomenduojama šiam tikslui skirtų medikamentų įsigyti vaistinėje. Pedikulocitų – utėles naikinančių priemonių yra šampūnų, losjonų, kremų ar skysčių pavidalu. Juos naudojant būtina laikytis visų nurodymų, esančių produkto etiketėje. Dažnai pasitaiko, kad nesilaikoma produkto naudojimo rekomendacijų, todėl gydymas būna neefektyvus. Jei panaudojus medikamentą galvos plaukuose pastebima gyvų utėlių, procesą būtina kartoti pasirenkant kitą medikamentą.
Panaudojus utėlių naikinimo priemones, plaukus rekomenduojama skalauti 4-5 proc. acto ar citrinos rūgšties vandeniniu tirpalu. Tai padeda pašalinti glindas, nes plauko paviršius tampa slidesnis. Glindas būtina šalinti ne tik dėl estetinių paskatų, bet ir siekiant sumažinti klaidingos diagnozės galimybes. Glindas lengviau pašalinti specialiomis tankiomis šukomis šukuojant vandeniu sudrėkintus plaukus. Šis metodas turėtų būti kartojamas kelias savaites.
Sąlytį turėjusių asmenų (turėjo artimą sąlytį galva su galva per paskutinį mėnesį) išaiškinimas – pagrindinė pakartotinio užsikrėtimo profilaktinė priemonė. Visiems užsikrėtusiems asmenims turi būti taikomi tie patys utėles naikinantys medikamentai tuo pačiu metu. Labai svarbu, kad tėvai aptikę, jog vaikas ar globotinis užsikrėtė utėlėmis, informuotų lankomo kolektyvo atstovą. Tai paskatins imtis profilaktinių priemonių ir padės sustabdyti tolesnį pedikuliozės plitimą.
Artėjant naujiems mokslo metams ir siekiant išvengti pedikuliozės bei utėlių išplitimo, tėvai ir globėjai turėtų žinoti, kad po vasaros atostogų, vaikams grįžtant į mokyklas ir darželius, tikslinga juos patikrinti dėl užsikrėtimo utėlėmis. Vaikai atostogų metu daugiau bendrauja su bendraamžiais, žaisdami tarpusavyje nevengia kontakto, tad pirmaisiais mokslo metų mėnesiais, kai vaikai susitinka po atostogų, užsikrėtusiųjų gerokai padaugėja.
Informaciją parengė visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti sveikatos priežiūrą mokykloje Vitalija Zaleckienė
Naudota literatūra:
Pedikuliozės profilaktika ir kontrolė (metodinės rekomendacijos)
© Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras, 2015
© UAB „Vitae Litera“, 2015