Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijose siūloma būtina kasdieninė, bent jau vidutinio intensyvumo fizinė veikla, kuriai nereikėtų ypatingų sąlygų ar didelių pastangų (suaugusiems – ne mažiau kaip 30 min. vidutinio intensyvumo fizinio krūvio 5 kartus per savaitę ir ne mažiau 2 kartų per savaitę jėgos ugdymo pratimų; vaikams – ne mažiau kaip 60 min. vidutinio arba didelio intensyvumo fizinio krūvio kasdien ne mažiau 3 kartų per savaitę jėgos ugdymo pratimų).
Fizinis aktyvumas turi būti sveikatą stiprinantis (bet kokia fizinės veiklos forma, kuri duoda naudos sveikatai ir lavina funkcinius gebėjimus be pastebimos žalos ar pavojaus sveikatai) ir reguliarus (kad teigiamai paveiktų fizinį pajėgumą ir sveikatos būklę).
Reguliarus fizinis krūvis yra siejamas su saugesniu, sveikesniu ir ilgesniu gyvenimu. Mokslinių tyrimų duomenys rodo, kad visame pasaulyje dauguma suaugusiųjų ir jaunimo yra nepakankamai fiziškai aktyvūs ir šis fizinio aktyvumo lygis toliau mažėja visose amžiaus grupėse.
Fizinis pasyvumas pripažintas kaip vienas pagrindinių rizikos veiksnių susirgti lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis.
- Apie 70 proc. lėtinių neinfekcinių sveikatos sutrikimų yra dėl fizinio aktyvumo, judėjimo stokos.
- Apie 56 proc. mirčių Lietuvoje yra susiję su širdies – kraujagyslių sistemos ligomis.
- PSO duomenimis daugiau kaip pusė europiečių turi per didelį kūno svorį.
- Lietuvoje 75 proc. žmonių laisvalaikiu neužsiima jokia fizine veikla.
- Fizinis pasyvumas trumpina gyvenimą labiau nei rūkymas.
- Skeleto – raumenų sistemos sutrikimai (kifozė, lordozė, skoliozė, laikysenos sutrikimai) yra vyraujantys negalavimai jaunimo tarpe, nuo jų kenčia beveik pusė Lietuvos mokinių.
Nors organizmo reakcija į fizinį krūvį priklauso nuo fizinio aktyvumo rūšies, formos, dažnumo, intensyvumo, trukmės ir poilsio intervalų, bendrai galima teigti, kad jo bendras poveikis vaikų ir suaugusių organizmui yra labai teigiamas.
Fizinio krūvio profilaktinis poveikis:
- ŠKS ligos: rizika -50 proc.
- Diabetas: rizika -58 proc.
- Bendras mirtingumas: rizika -23 proc.
- Osteoartritas: rizika -47 proc.
- Šlaunikaulio lūžiai: rizika -41 proc.
- Alzhaimerio liga ir silpnaprotystė: rizika -50 proc.
- Nerimas: -48 proc.
- Depresija: -35 proc.
Didėjantis visuomenės susidomėjimas sveika ir kokybiška gyvensena skatina ieškoti naujų, visiems prieinamų ir vis efektyvesnių fizinio aktyvumo ir treniravimosi formų.
Šiaurietiškas ėjimas (Nordic Pole Walking) – yra vidutinio intensyvumo mankšta, naudojanti specialiai šiam ėjimui sukurtas lazdas. Lazdos yra reikalingos tam, kad mankštintųsi ne tik apatinės kūno dalys, kaip įprasta vaikščiojant, bet ir viršutinės. Nors ši mankštos forma atsirado Suomijoje (pirmą kartą panaudota 1997 m.), kur reguliariai vaikšto apie 1 mln. gyventojų, vis daugiau žmonių pasaulyje renkasi šiaurietišką ėjimą dėl savo paprastumo ir teigiamo poveikio sveikatai. Tai saugi, natūrali fizinė veikla, kuri treniruoja kūną holistiškai (visaapimančiai), simetriškai ir subalansuotai. Viena iš prieinamiausių fizinio aktyvumo formų įvairaus amžiaus ir visuomenės sluoksnių žmonėms.
Šiaurietiško ėjimo išskirtiniai bruožai:
- Yra prieinamas ir naudingas visiems, nepriklausomai nuo lyties, amžiaus, sveikatos būklės ar fizinio pasiruošimo.
- Galima praktikuoti ištisus metus, bet kur, kur tik galima vaikščioti.
- Saugūs, sveiki, biomechaniškai teisingi judesiai ir eisena.
- Apjungia žmogaus prigimtines savybes – vaikščiojimo paprastumą ir prieinamumą su ypač aktyvia viršutinės kūno dalies veikla.
- Tai daug efektyviau nei paprastas ėjimas, sunaudojama iki 50 proc. daugiau energijos nei einant be lazdų.
- Vienu metu dirba visi pagrindiniai raumenys, galima apkrauti iki 90 proc. kūno raumenų.
- Į darbą įtraukiama viršutinė kūno dalis, todėl mažesnė apkrova tenka kojų sąnariams.
- Reguliuojasi kvėpavimas, gerinamas ŠKS darbas, medžiagų apykaita, ugdoma ištvermė, ilgiau išliekama gyvybingais, darbingais.
- Išlaikoma taisyklinga laikysena, eisena tampa žvalesnė.
- Praktikuojama gryname ore – įdomioje/įvairioje aplinkoje, daugiau O2. Tai mažina ir šalina įtampą bei stresą, stiprina imuninę sistemą.
Pagrindinis šiaurietiško ėjimo inventorius yra specialios lazdos. Jos yra lengvos, gaminamos iš aliuminio, stiklo ir anglies pluošto mišinio arba tik iš anglies pluošto. Labai svarbi lazdos dalis yra ergonominė rankena ir priderinamo dydžio dirželis, jie turi būti patogūs ir nevaržyti judesių.
Pagrindinė šiaurietiško vaikščiojimo taisyklė – žengiant kaire koja, į priekį statyti dešinėje rankoje laikomą lazdą ir atvirkščiai. Apranga ir avalynė turi būti patogi, kvėpuojanti, nevaržanti judesių. Lazdos turi būti tinkamai parinktos pagal ūgį.
Visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti sveikatos priežiūrą mokykloje
Vitalija Zaleckienė
Informacijos šaltiniai:
https://sportas.ktu.edu/news/siaurietiskas-ejimas-patarimai-pradedantiesiems/