JUDĖJIMAS GALI PAKEISTI VAISTUS

Prancūzų gydytojas S. Tiso dar XVIII a. rašė: „Judėjimas gali pakeisti visus vaistus pasaulyje, bet jokie vaistai negali pakeisti judėjimo“.

Tūkstančius metų žmogaus egzistencija priklausė nuo aktyvios fizinės veiklos. Anksčiau jis sunkiai dirbo: turėjo atsinešti vandens iš šulinio, važiuodavo į mišką malkų, atlikdavo daug įvairių sunkių darbų. Tačiau mokslo ir technikos laimėjimai sukėlė ryškesnius prieštaravimus  tarp biologinio ir socialinio žmogaus prado. Sėdimas darbas, buities technika ir automatizavimas, kompiuterizacija, ryšių pramonės tobulinimas sumažino poreikį judėti, paplito pasyvus gyvenimo būdas, kuris paspartina sklerozės vystymąsi, senėjimą, trumpina žmogaus amžių. Didžiulis dvasinis įtempimas, protinis darbas smarkiai apkrauna kūną. Dabar žmogaus nervai beveik nuolat įtempti, jį veikia didėjantis informacijos srautas. Mes privalome įgyti daugiau žinių, labiau įtempti dėmesį, atmintį, išsiugdyti valią. Tokiai aktyviai žmogaus veiklai reikia patikimos bazės – stipraus kūno.

Nors ir labai spartus mūsų gyvenimo tempas , tačiau reikia sustoti nors akimirkai ir susimąstyti, kad žmogus yra sutvertas ne egzistuoti, bet gyventi sveikai, turiningai. Kiekvienas norintis būti sveikas iki pat senatvės, turi skirti dalį savo brangaus laiko rytinei mankštai ar kitai fizinio aktyvumo rūšiai, kuri stiprins fizinę jėgą, didins lankstumą ir ištvermę, o tuo pačiu stiprins sveikatą.

Dažnas sakome, kad judėjimui trūksta laiko. Reikia tik noro, užsispyrimo. Kad ir kur dirbtume, kokias pareigas užimtume, raskime laiko savo raumenims kasdien patreniruoti. Protinio darbo įspūdžiai ilgai neišblėsta, todėl sunku atsipalaiduoti nuo kamuojančios nervinės įtampos, kuri sukelia širdies plakimus, rankų drebėjimą, nemigą. Tuomet geriausias vaistas – judėjimas, ypač bėgimas. Lėtas bėgimas prie ežero, upės, miške, parke yra duoklė sveikatai. Jis padės jums išlaikyti, susigrąžinti tą neįkainojamą turtą – puikią fizinę ir psichinę būseną. Bėgiojant gryname ore raumenys dirba, o nervai pailsi.

Nėra reikalo bėgti maratoną, dalyvauti varžybose ar iš karto padaryti 100 pritūpimų. Pastoviai treniruojantis  bei nuosekliai didinant krūvį galima pasiekti gerų rezultatų, jaustis žvaliais ir energingais. Tereikia tik pamėgti bėgimą, įprasti gaivintis šiame niekad neišsenkančiame sveikatos ir žvalumo šaltinyje. Žinoma, pradedant bėgioti svarbu neprarasti saiko jausmo.

Amerikiečių specialistai nustatė, kad bėgimas skatina dalinę kepenų ląstelių regeneraciją, išvalo rūkorių plaučius. Reguliarios treniruotės lėtina raumeninio audinio virtimą riebaliniu, t.y. atitolina vieną pagrindinių senatvės bruožų. Be to, kraujuje padaugėja alfa cholesterolio, stabdančio aterosklerozės ir vėžio vystymąsi. Medicininiais tyrimais nustatyta, kad nedirbantys fizinio darbo blogai jaustis pradeda sulaukę 30 metų, o sulaukus 50 metų sveikata pablogėjusi 70 procentų. Sumažėja fizinis ir protinis darbingumas, pablogėja nuotaika, apninka ligos.

Mokslininkai nustatė, kad ilgas lėtas bėgimas – paprasčiausia bei efektyviausia priemonė širdies ir kraujagyslių sistemai stiprinti. Bėgant deguonies sunaudojama kelis kartus dagiau negu paprastai. Kuo labiau lavėja raumenys, tuo daugiau patenka deguonies į organizmą.

Bėgimas ypač aktyvi fizinė veikla, todėl reguliariai bėgiojant kūnas pradės transformuotis ir įgauti kitokias formas. Šis pokytis dažniausiai yra fiziškai patrauklus. Bėgimas taip pat gerina ir kitas kūno savybes, susijusias su ištverme, kurią pajausime ne tik bėgdami, bet ir visų kitų fizinių užsiėmimų metu. Po reguliarių bėgimo treniruočių pastebėsite, kad širdis daužosi vis rečiau, ne taip uždusite lipdami laiptais.

Tik bėgiojant galima suprasti, kodėl tiek daug žmonių bėgdami šypsosi. Bėgimas smegenyse gamina vadinamąjį laimės hormoną, dėl kurio pagerėja ne tik nuotaika, bet ir darbingumas bei koncentracija. Bėgimas skatina kūrybiškumą, todėl ne vienas žinomas verslininkas verslo idėjas suformavo būtent bėgiodamas.

Pradėti bėgioti nėra sunku. Tereikia žengti pirmąjį žingsnį – išeiti pabėgioti.  Leiskite kūnui pajusti pirmąjį nuovargį, neišsigąskite jo, net jei kitą dieną skaudės raumenis. Jūsų kūnas jau keičiasi. Raumenų maudimas nereiškia, kad juos žeidžiate, tai reiškia, kad treniruotė jums buvo neįprasta ir raumenynas patyrė didelį stresą bei krūvį. Bet tai nėra blogai, nes mūsų kūnas stiprėja patirdamas stresą ir prie jo prisitaikydamas. Kitą kartą pabėgioję raumenų maudimo nebejausite.

Dažnai pasitaiko, kad žmogus, pradėjęs bėgioti, nekantriai laukia treniravimosi efekto. Jei jo greit nesulaukia, pradeda skubėti, spartinti treniruotes ir, žinoma, perkrauti organizmą. Į perkrovimus jautriai reaguoja atramos – judėjimo aparatas, atsakydamas įvairiomis traumomis ir ligomis.

Kad išvengti traumų, tam reikia ruoštis ir stiprinti viso kūno raumenyną, saugoti raumenis. Šaltu oru nebėgioti su trumpikėmis arba iki pusės išsirengus. Sušilę raumenys ir sausgyslės geriau dirba ir labiau apsaugomi nuo traumų ir ligų.

Be to, bėgimo mėgėjai, kurie pradeda bėgioti vidutinio amžiaus, turi treniruotis labai atsargiai, nes jų tyko daugiau pavojų nei jaunų bėgikų. Vidutinio amžiaus žmonių sąnariai būna jautrūs fiziniams krūviams, ypač kelio sąnarys, kuriame paprastai būna  deformuojančios artrozės (senėjimo požymių). Todėl vyresnio amžiaus žmonėms rekomenduotina pasitarti su gydytoju ir bėgimo specialistu.

Bėgimas – stebuklingas sveikatos, ilgaamžiškumo vaistas, pasiekiamas visiems. Pradėję bėgioti jūs kitomis akimis pažvelgsite į pasaulį.

 

Informaciją parengė visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti sveikatos priežiūrą mokykloje Vitalija Zaleckienė

 

Naudota literatūra:

Povilas Karoblis, Edmundas Švedas         Bėgimas – Sveikata                    Lietuvos tautinis olimpinis komitetas, 1998

Harmoningas gyvenimas             Kaunas: Obuolys 2015

Close Menu
Pakeisti teksto dydį
Pakeisti spalvų kontrastą