Lapkričio 6 d., Traksėdžio laisvalaikio salėje ir Vingininkų bendruomenės namuose vyko paskaita „Asmenybės atsparumas stresui – įgimta, ar išugdoma?“ Paskaitą skaitė mokslo daktaras, LSMU Medicinos akademijos Neurochirurgijos klinikos docentas, Molekulinės neuroonkologijos laboratorijos vadovas, Kęstutis Skauminas.
Paskaitos tikslas – gerinti dalyvių socialines ir emocines kompetencijas, ugdyti asmenybės atsparumą stresui darbinėje aplinkoje, lavinti tikslios savivokos ir emocijų reguliavimo įgūdžius, bei tobulinti bendravimo ir konfliktų sprendimo įgūdžius.
Paskaitos metu buvo aptariamos šios temos:
- Neuromokslai paprastai: faktai, žinotini kiekvienam
- Paveldėta emocijų paskirtis, elgesio „neurochemija“ ir emocinis intelektas
- Kodėl mūsų smegenys bijo pokyčių: smegenų būsenos ir jų valdymas
- Asmenybės atsparumas stresui
- Pasirinkimų architektūra arba sprendimų priėmimo pagrindai.
Neuromoksluose neuronas, perduodantis informaciją, vadinamas neuronu mokytoju, o neuronas, priimantis informaciją, – neuronu mokiniu. Tarp jų irgi yra atskirtis – sinaptinis plyšys, kuriame veikia neurochemija.
Mūsų smegenys, uždarytos kaulinėje dėžutėje, neturi tiesioginio kontakto su išorės pasauliu. Visi pojūčiai duoda milijonus bitų per minutę informacijos į smegenis, bet smegenys sinapsėje visus tuos signalus paverčia neurochemija, t. y. sau suprantama kalba. Kiekvienas vertimas įneša tam tikrų paklaidų. Visa tai sukuria smegenų šališkumo efektą. Smegenų žievėje yra kuriami smegenų žemėlapiai: atsakingi už regą, uoslę, judesį ir t. t. Nėra vieno žemėlapio, atsakingo už atmintį, kaip ir nėra vieno „stalčiuko“, atsakingo už santykius šeimoje, įstaigą, kuriai vadovauju, ar vaikystės prisiminimus. Informacija smegenyse pirmiausia dekoduojama, tai reiškia, kad jos elementai išsklaidomi po visas smegenų struktūras. Kad ją atgamintume, turime sudėlioti tarsi lego. Būtent dėl to kai kurių dalykų negalime prisiminti, o kai kuriuos esame linkę pagražinti.
Kaip mes galime būti tikri, kad iš mažo žmogiuko išaugs žmogus? Esame socialinės būtybės ir naudojamės sudėtingomis smegenų funkcijomis. Matydami tą patį reiškinį, interpretuojame jį skirtingai ir tai mums sukelia skirtingas emocijas. Kadangi emocinis atspalvis skirtingas, paprastai būna skirtingos ir reakcijos, skirtingi veiksmai. Smegenų žemėlapiai užima tam tikrą smegenų vietą, kurios paprastai trūksta. Tad ką gi daryti? Smegenys dėl evoliucijos gali keistis nuo vaikystės iki mirties. Tai vadinama smegenų neuroplastiškumu, kuris gali būti funkcinis ir struktūrinis. Funkcinis – kai smegenys perkelia tam tikrą funkciją iš pažeistos vietos į sveiką. Struktūrinis – tai smegenų gebėjimas keisti fizinę struktūrą besimokant. Pirmą kartą struktūrinis neuroplastiškumas buvo pastebėtas tiriant žmones, kurių darbo arba gyvenimo būdas juos verčia nuolat būti sukaupus dėmesį (šachmatininkai, matematikai ir pan.). Plačiausiai pasklidęs pavyzdys yra Londono taksi vairuotojai, kurie, norėdami gauti darbo licenciją, privalo išmokti visą Londono žemėlapį atmintinai. Žmonės išmoksta. Tiriant jų smegenis magnetiniu rezonansu, nustatyta, kad hipokampo srityje yra sutankėjimas ir net pats hipokampas didesnis. Ši sritis yra atsakinga už orientavimąsi trimatėje erdvėje. Žinoma, norint, kad smegenyse įvyktų pokyčiai, reikia itin sukaupto dėmesio ir daugybės pastangų. Galima sakyti, kad mūsų protas perorganizuoja smegenis pagal poreikį. Bet svarbu suprasti, kad smegenyse trūksta energijos ir vietos – tai yra išsenkantys resursai.
Svarbiausia – dėmesio balansas!
„Dėmesys yra priemonė, su kurios pagalba mes aktyviai apdorojame ribotą kiekį informacijos, pasirinktą iš didžiulio informacijos kiekio, mums prieinamo sensoriniu, sukauptos atminties ir kitokiu pažintinės veiklos pavidalu.“ (De Weerd, 2003)
Neuromokslas jau įrodė, kad mes turime tik vieną dėmesį. Moterys kartais sugeba vienu metu gaminti valgyti, kalbėti telefonu ir dar pastebėti, ką aplinkiniai veikia, bet vyrai niekaip. Kalbant apie procesus, kuriuos vadiname neuroplastiškumu, tai multitaskinimas (išblaškytas dėmesys) – nėra kokybiškas dėmesys. Gali būti, kad jau po dienos nebeprisiminsite, nei ką gaminote, nei su kuo kalbėjotės.
Kodėl verta investuoti į asmenų emocinį intelektą? Naujausios neuromokslų žinios apie smegenų veiklą ir veiksmingi mokymo metodai padės geriau suprasti mąstymo ir emocijų raiškos procesus, susijusius su gebėjimu dirbti su žmonėmis komandoje bei priimti pokyčius.
Apibendrinant, lektorius pristatė, jog viskas priklauso nuo to, kiek mes gebame pakeisti mąstymą. Turime pradėti nuo savęs, t. y. pakeisti savo mąstymą. Tada imsime kitaip matyti pasaulį ir kitaip jame jaustis. Kitaip jausdamiesi, kitaip ir elgsimės. Pokyčius pajus aplinkiniai. Tuomet sistema, kurios dalis esame, pradės keistis.
Visuomenės sveikatos specialistė,
Vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą
Vilma Navardauskienė
