2016 metų 3 savaitės (sausio 18-24 d.) Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, Šilalės rajono sergamumo rodiklis gripu ir ŪVKTI buvo 36 atvejai 10 tūkst. gyventojų (iš viso 90atvejų). Tuo tarpu Lietuvos rodiklis buvo 65,82 atvejai tenkantys 10 tūkst. gyventojų (iš viso 23153 atvejai). Tiek Šilalės rajone, tiek visoje Lietuvoje didesnė dalis žmonių serga ŪVKTI nei gripu. Šilalės rajone sergamumas ŪVKTI siekia 88,89 proc., o gripu 11,11 proc. (atitinkamai Lietuvoje – 93,73 proc. ir 6,27 proc). Šilalės rajone gripu ir ŪVKTI serga 76,67 proc. vaikų, 23,33 proc. suaugusiųjų (atitinkamai Lietuvoje – 62,19 proc. ir 37,81 proc.).
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro specialistai primena, kad sergamumas gali būti laikomas epideminiu, kai sergamumo gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) rodiklis yra ne mažesnis kaip 100 atvejų /10 tūkst. gyventojų per savaitę, o klinikinių gripo atvejų skaičius sudaro apie 30 proc. visų registruotų gripo ir ŪVKTI atvejų.
Kaip užsikrečiama gripu ir kokie pagrindiniai gripo infekcijos simptomai?
Gripu galima užsikrėsti nuo sergančio žmogaus. Gripo virusas plinta kartu su seilių dalelėmis čiaudint, kosint. Seilių dalelės pasklinda ore, nusėda ant paviršių. Į kito žmogaus organizmą jos patenka įkvėpus arba užterštomis rankomis palietus akių, nosies, burnos gleivinę. Žmogus, užsikrėtęs gripo virusu, suserga per 24-72 val. (vidutiniškai 48 val.). Gripui būdinga staigi pradžia, aukšta temperatūra (didesnė nei 38°C), sausas kosulys, gerklės, galvos ir raumenų skausmas, nuovargis ir silpnumas. Retai pasitaikantys gripo simptomai yra šleikštulys, vėmimas, pilvo skausmas, viduriavimas.
Kuo man pavojinga gripo infekcija?
Nusičiaudėjus gripo virusas skrenda 167 km/h greičiu. Jis yra labai mažas, todėl įsiskverbia praktiškai į visus organus, aplenkdamas visus organizmo gynybinius barjerus. Taip pat gripo virusas, peržengdamas gynybinius barjerus ir naikindamas ląsteles, sukelia ir tiesiogines komplikacijas:
• virusinę pneumoniją,
• virusinį encefalitą, meningitą (galvos smegenų ir galvos smegenų dangalų uždegimas),
• širdies raumens uždegimą (miokarditą),
• virusinį žarnyno uždegimą (dažniausiai pasitaiko vaikams),
• virusinį akių uždegimą (priklausomai nuo akies struktūrinės dalies pažeidimo vietos, galimas visiškas apakimas).
Ką turėčiau padaryti norėdamas pasiruošti gripo sezonui?
Pasaulio sveikatos organizacija skiepus pripažįsta kaip veiksmingiausia gripo specifine profilaktikos priemone. Skiepai apsaugo nuo gripo ir jo sukeliamų komplikacijų: pneumonijos, bronchito, ausų uždegimo, sinusito, lėtinių ligų paūmėjimo ir kitų. Skiepijimasis būtent tam gripo sezonui skirtomis vakcinomis yra pati veiksmingiausia gripo profilaktikos priemonė. Rekomenduojama kasmet visiems asmenims vyresniems nei 6 mėnesių pasiskiepyti sezoninio gripo vakcina. Be skiepų yra ir kitų, nespecifinių gripo profilaktikos metodų: grūdinimasis, maisto produktų, stiprinančių imunitetą vartojimas, kosėjimo-čiaudėjimo higiena, kontaktų ribojimas ir kt. Tačiau nei viena iš šių priemonių neapsaugo nuo konkrečios gripo viruso padermės, cirkuliuojančios esamą sezoną, todėl šios priemonės ir vadinamos nespecifinėmis. Jos gerina tik bendrą žmogaus imunitetą, bet ne specifinį.
Parengė visuomenės sveikatos priežiūros specialistė
Toma Voverienė
pagal ULAC duomenis
