2020 metų spalio 28 d. Šilalės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras, kartu su Medicina practica laboratorija organizavo nemokamą Šilalės rajono gyventojų testavimą dėl infekuotumo hepatitais B ir C.
Iš kraujo tyrimo buvo patikrinti 77 Šilalės rajono gyventojai. Gavus atsakymus, trys buvo teigiami:
- Du (Hepatito B viruso (HBV) HBsAg antigenas);
- Vienas (Hepatito C viruso (HCV) antikūniai).
Hepatitas C
Hepatitas – tai kepenų uždegimas. Hepatitas C – tai hepatito C viruso sukeltas kepenų uždegimas. Hepatito C virusas užkrečia kepenų ląsteles, patekęs į jas per kraują. Hepatito C viruso sukeltas kepenų uždegimas gali būti ūmus ir lėtinis. Pastarasis yra pavojingas dėl savo komplikacijų: kepenų cirozės, kepenų vėžio ir kt.
Imlumas hepatito C viruso infekcijai yra visuotinas ir tai reiškia, kad niekas neturi imuniteto prieš šį virusą. Užkrato šaltinis – yra sergantis žmogus (gali būti žmogus užsikrėtęs, bet neturėti ligos simptomų, bet nuo tokio žmogaus taip pat galima užsikrėsti hepatito C virusu).
Lėtinis hepatitas C – tai hepatito C viruso sukeltas ilgiau nei šešis mėnesius besitęsiantis kepenų uždegimas, galintis pasireikšti besimptome ligos forma ar nespecifiniais požymiais, nuolatiniu ar persistuojančiu aminotransferazių (ALT, AST) aktyvumo padidėjimu, aptinkama hepatito C viruso ribonukleo rūgštimi (HCV – RNR) kraujo serume, histologiniais kepenų pokyčiais, o ilgai progresuojant ligai polinkiu į kepenų cirozės formavimąsi bei kepenų ląstelių vėžio pasireiškimą. Lėtinė HCV infekcija kepenyse sukelia uždegimą ir kepenų randėjimą (fibrozę), per 20 – 40 metų liga gali progresuoti į kepenų cirozę. 60 – 70 % užsikrėtusiųjų HCV infekcija ligos simptomų nejaučia, tačiau, gali užkrėsti kitus. Nepalankūs veiksniai, nulemiantys lėtinės kepenų ligos progresavimą, yra vyresnis ligonio amžius (40 metų ir daugiau), vyriška lytis, didelė viruso koncentracija kraujyje, lėtinis alkoholizmas, koinfekcija su hepatito B virusu ir koinfekcija su ŽIV, nutukimas.
Hepatito B (HBsAg)
Hepatitas B yra viena svarbiausių medicinos problemų. Hepatito B infekcinės savybės yra 100 kartų didesnės nei ŽIV viruso. Tiriant donorus moderniausia technologija nėra metodo, kuris būtų 100% jautrus ir 100% specifinis hepatito B nustatymui. Užsikrečiama parenteraliniu būdu (atliekant hemotransfuzijas, hemodializės procedūras, intraveniškai naudojant narkotikus). Lytinis HBV perdavimas (heteroseksualinis ir homoseksualinis) taip pat yra vienas viruso patekimo į organizmą būdų. Vienas svarbiausių HBV plitimo būdų yra perinatalinis viruso perdavimas naujagimiui. Kiti plitimo būdai: rankų mikrotraumos medicinos darbuotojams, parenteralinės nemedicininės procedūros (manikiūras, tatuiruotės, skustuvai – visos procedūros, kuomet yra sąlytis su pažeista oda ar gleivine). Kartais užsikrėtimo būdas lieka nežinomas. HBV neperduodamas fekaliniu-oraliniu ar oro lašeliniu būdu, jo neplatina vabzdžiai. Hepatitą B sukelia DNR virusas (vienintelis DNR virusas iš visų virusinių hepatitų virusų). Tačiau ligos požymiai greičiausiai vystosi ne dėl to, kad pats virusas citotoksiškai veikia ląsteles. Ligos patogenezėje pagrindinį vaidmenį vaidina individo imuninė sistema, pernelyg ryškiai reaguodama į HBV ir sukeldama kepenų audinio autodestrukciją. Yra dvi pagrindinės HBV infekcijos formos: besimptomė infekcija ir simptominis hepatitas.
Parengė, Vilma Grigalienė
