ANTIBIOTIKŲ ŽALA

ANTIBIOTIKŲ ŽALA

Antibiotikai nėra vaistas nuo visų ligų, kaip vis dar klaidingai mano nemažai žmonių. Vis dar sklando mitas, kad antibiotikai – puikus sprendimas slogai ar kosuliui gydyti. Nors antibiotikai yra receptinis vaistas, vis dar pasitaiko žmonių, kurie tikisi įsigyti jų ir be recepto. Šie vaistai skiriami tik bakterinės kilmės infekcijai gydyti. Be tyrimų sudėtinga nuspręsti, ar ligą sukėlė virusas, ar bakterija, todėl užsiimti savigyda nepatartina.

Kas yra antibiotikai?
Antibiotikai – tai vaistai, veikiantys prieš į organizmą patekusias bakterijas. Bakterines infekcijas sukelia įvairiausios bakterijos, taigi ir antibiotikų yra įvairių. Skirtingi antibiotikai skirtingai veikia mikrobus. Vieni juos sunaikina, kiti stabdo jų augimą ir dauginimąsi. Gydymo antibiotikais tikslas – sunaikinti bakterijas infekcijos vietoje.

Kas yra atsparumas antimikrobinėms medžiagoms?
Atsparumas antimikrobinėms medžiagoms atsiranda, kai bakterijos, virusai, grybeliai ir parazitai laikui bėgant pasikeičia ir nebereaguoja į vaistus, todėl tampa sunkiau gydyti jų sukeltas įprastas infekcijas, daugėja sunkių ligų, didėja infekcijų plitimo ir mirties rizika.
Antimikrobinių vaistų sąvoka apima ne tik antibiotikus, bet ir antivirusinius, priešgrybelinius ir antiparazitinius preparatus, kurie yra reikalingi žmonių bei gyvūnų infekcijų gydymui bei taip pat naudojami prieš augalų infekcijas.
Kodėl didėja antimikrobinis atsparumas?
Pasak PSO, daugybė veiksnių pagreitino atsparumo antimikrobinėms medžiagoms grėsmes visame pasaulyje, įskaitant per didelį, netinkamą vaistų vartojimą žmonėms, gyvuliams ir žemės ūkyje. Atsparumas antimikrobinėms medžiagoms taip pat didėja dėl švaraus vandens trūkumo kai kuriose pasaulio šalyse bei dėl prastų sanitarinių sąlygų ir higienos. Piktnaudžiavimas antimikrobinėmis medžiagomis, netinkamas ir neatsakingas antimikrobinių medžiagų naudojimas žmonėms, gyvūnams ir augalams – yra pagrindinės priežastys, dėl kurių vystosi vaistams atsparios infekcijos. Be to, pabrėžia PSO, netinkama vaistų skyrimo praktika ir paciento netinkamas gydymas prisideda prie antimikrobinio atsparumo problemos – pavyzdžiui, antibiotikai naikina bakterijas ir jie negali išgydyti virusų sukeliamų infekcijų, tokių kaip peršalimas ir gripas. Esant virusinėms infekcijoms rekomenduojamas simptominis gydymas. Patariama gerti daug skysčių, vartoti vitaminą C, jei temperatūra kyla virš 38 laipsnių – gerti karščiavimą mažinančius vaistus.

Kas yra „netinkamas” antibiotikų vartojimas?
Kai antibiotikai vartojami nepagrįstai: peršalimą ir gripą dažniausiai sukelia virusai, kurių antibiotikai NEVEIKIA. Tokiais atvejais antibiotikai nepadės jums pasveikti: jie nemažina karščiavimo ir nemalšina tokių simptomų kaip čiaudulys.
Kai antibiotikai vartojami neteisingai: jei sutrumpinate gydymo kursą, vartojate mažesnę dozę ar nesilaikote reikiamo režimo (geriate vaistus kartą per dieną vietoje dviejų ar trijų, kaip nurodyta), vaisto kiekis jūsų organizme bus nepakankamas, bakterijos išgyvens ir gali tapti atsparios.
Visada laikykitės gydytojo nurodymų, kada ir kaip vartoti antibiotikus.

Ką kiekvienas turi daryti?
1. Vartoti tik medikų paskirtus antibiotikus, nes tik jie atlikę kraujo tyrimus gali nuspręsti ar jus užklupo bakterinė ar virusinė infekcija.
2. Visada suvartoti visą paskirtą dozę, net pasijutus geriau.
3. Nevartoti likusių iš anksčiau antibiotikų.
4. Niekada nesidalinti antibiotikais su kitais asmenimis.
5. Saugotis infekcijų dažnai plaunant rankas, vengiant glaudaus sąlyčio su sergančiais asmenimis ir laiku skiepytis.

Su kuo antibiotikai nesiderina?

Vartojant antibiotikus, vertėtų atkreipti dėmesį ir į mitybą. Kai kurių rūšių antibiotikų negalima vartoti kartu su pieno produktais, nes jie gali prarasti savo veiksmingumą.
Taip pat gydymosi metu negalima vartoti alkoholio, nes jis dirgina skrandį, netgi skatina daugumos antibiotikų irimą jame, dėl to gali pakisti pačių antibiotikų veiksmingumas ir netgi kepenų veikla.

Ką daryti po gydymo antibiotikais?

Tiesa ta, kad antibiotikai įveikia ne tik patogenines, ligą sukėlusias bakterijas. Nerūšiuodami jie išnaikina ir gerąsias bakterijas – probiotikus – atsakingas už sveiką žarnyno mikrobiomą, lytinių organų mikroflorą. Dėl kilusio disbalanso sutrinka virškinimas: atsiranda viduriavimas, kartais ir pykinimas bei vėmimas. Moteris neretai užpuola pienligė, kitaip – makšties grybelis. Antibiotikai, išnaikinę ir patogenus, ir probiotikus, sudaro idealias sąlygas grybeliui daugintis. Jei dar „pridėsite“ cukraus, miltinių patiekalų, grybelis gali suvešėti ir sukelti makšties, burnos ar net viso organizmo (sisteminę) kandidozę. Todėl, vartojant šiuos vaistus, patariama vartoti kuo daugiau jogurto ir kefyro, papildytų gerosiomis bakterijomis. Taip pat nevenkite daržovių, vaisių. Tik rinkitės ne pačius saldžiausius, kad maistu mėgautumėtės jūs, o ne grybelis.

Baigus vartoti antibiotikus, pastiprinkite savo imunitetą. Po sunkios ligos, vaistų kurso jis būna nusilpęs, greičiau „praleidžia“ įvairius virusus. Tiks imbiero, ežiuolės ekstraktai, jei kankins jėgų trūkumas – tokie mineralai kaip kalis ir magnis. Be to, stenkitės išvengti gūsingų skersvėjų ir staigios temperatūrų kaitos (atsargiai elkitės su kondicionieriumi patalpose ar automobilyje). Ir būkite sveiki!

Informacijos šaltinis:

https://www.tv3.lt/naujiena/gyvenimas/pasake-koki-pavoju-sukelia-antibiotikai-zala-negriztama-n998557

http://www.ulac.lt/naujienos/pranesimai-spaudai

https://www.who.int/campaigns/world-antimicrobial-awareness-week/2020

Nuotrauka:

https://www.lrytas.lt/sveikata/gyvenu-sveikai/2015/11/18/news/klaidos-kurias-darote-vartodami-antibiotikus-zala-didziule-2831052/

Visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos priežiūrą mokykloje

Ineta Butvidienė

Close Menu
Pakeisti teksto dydį
Pakeisti spalvų kontrastą