Koksaki virusinė infekcija
Koksaki (Coxsackie) virusas priklauso enterovirusų Picornaviridae šeimai priklausančių virusų genčiai ir gali sukelti daugybę simptomų. Dauguma vaikų, užsikrėtusių koksaki virusu, neturi jokių ligos simptomų. Kitiems staiga atsiranda karščiavimas, galvos skausmas ir raumenų skausmai. Kai kuriems vaikams infekcija gali pasireikšti viršutinių kvėpavimo takų infekcijos požymiais, gerklės skausmu, pilvo diskomfortu ar pykinimu, bėrimu. Daugumai vaikų karščiavimas trunka iki 3 dienų.
Sukėlėjas
Koksaki virusai pirmą kartą buvo išskirti 1948 m. Niujorke (JAV). Jie priklauso Picornaviridae šeimai, Enterovirus genčiai ir yra skirstomi į dvi grupes – A ir B. Yra žinomi 23 koksaki A viruso serotipai ir mažiausiai 6 koksaki B viruso serotipai.
Paplitimas
Koksaki virusai paplitę visame pasaulyje. Susirgimai dažniau registruojami šiltuoju metų laiku vidutinių platumų klimato šalyse. Dėl dažniausiai sukeliamų nesunkių simptomų enterovirusinės infekcijos paplitimas yra nepakankami įvertinamas.
Kaip užsikrečiama?
Koksaki virusinė infekcija plinta nuo žmogaus žmogui fekaliniu-oraliniu būdu ar sąlyčio metu su infekuoto žmogaus kvėpavimo takų išskyromis. Galimas infekcijos plitimas per aerozolius, vandenį.
Rizikos grupės
Susirgti gali įvairaus amžiaus asmenys, tačiau dažniausiai serga vaikai ir asmenys, kurių nusilpusi imuninė sistema.
Inkubacinis periodas
Inkubacinis periodas skiriasi priklausomai nuo ligą sukeliančio koksaki viruso tipo, pvz., koksaki viruso A9 sukeltos ligos – 2–12 dienų, A21 ir B5 – 3–5 dienos.
Simptomai
Ligos simptomai įvairūs. Koksaki virusai gali sukelti peršalimo simptomus, bėrimą, rankų-kojų-burnos ligą, herpetinę anginą. Vaikams nuo 1 iki 7 m. dažnai išsivysto herpetinė angina. Ligai būdingas karščiavimas, gerklės skausmas ryjant, didelis išsiskiriančių seilių kiekis, pūslelės tonzilių srityje, galimas vėmimas, pilvo, galvos, raumenų skausmai, nenoras valgyti, nuovargis. Karščiavimas tęsiasi 1–4 dienas, savijauta pradeda gerėti praėjus 4–5 dienoms, visiškai pasveikstama per savaitę. Retais atvejais liga gali komplikuotis aseptiniu meningitu, parotitu. Koksaki virusas A10 yras siejamas su faringito išsivystymu.
Rankų-kojų-burnos liga dažnai siejama su koksaki A16 ir A5 tipais. Liga prasideda karščiavimu, sumažėjusiu apetitu, gerklės skausmu. Praėjus 1–2 dienoms burnoje išsivysto skausmingos opelės. Odos bėrimas su raudonais spuogeliais, kartais pūslelėmis dažniausiai pasirodo ant delnų, padų. Bėrimas gali atsirasti alkūnių, kelių, sėdmenų, genitalijų srityje.
Koksaki virusas A24 sukelia ūmų hemoraginį konjunktyvitą.
B grupės koksaki virusai siejami su miokarditų, perikarditų ir endokarditų išsivystymu.
Yra nustatytų pavienių vangaus paralyžiaus atvejų, susijusių su koksaki virusine infekcija (dažniausiai B2-6 tipu). Ligos eiga yra lengvesnė nei poliomielito, ir paralyžius dažniausiai nėra ilgalaikis.
Koksaki virusai gali sukelti encefalitą, turėti įtakos artritų, artralgijų, Gullain-Barre sindromo, pankreatito, diabeto išsivystymui ir kt.
Gydymo principai
Specifinio antivirusinio gydymo nėra. Išsivysčius komplikacijoms taikomas individualus gydymas.
Profilaktika
Vakcinos nuo koksaki virusinės infekcijos nėra. Viruso plitimui riboti ir užsikrėtimo rizikai sumažinti patariama:
- kuo dažniau ir kruopščiau plauti rankas, ypač prieš valgį, prieš maisto ruošą bei pasinaudojus tualetu;
- vengti artimo sąlyčio su sergančiais asmenimis;
- neleisti sergančiam vaikui bendrauti su sveikais vaikais;
- dažnai valyti ir dezinfekuoti galimai užterštus namų aplinkos paviršius ir žaislus.
INFORMACIJA
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie sveikatos apsaugos ministerijos