Naujienos

Druska, tai gyvybiškai svarbus cheminis junginys (NaCL) – natrio chloridas. Šiuo metu druska dažniausiai naudojama pagardinti maistui arba kaip konservantas, padedantis išsaugoti maistą tinkamą vartoti ilgesnį laiką.

Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja mažinti druskos kiekį su maistu, nes gausus jos suvartojimas sietinas su arterinio kraujospūdžio didėjimu, kurį turi apie 40 proc. populiacijos, kitų širdies ir kraujagyslių ligų rizika, trumpesne gyvenimo trukme bei didesniu mirtingumu. PSO tikslas – iki 2025 metų sumažinti druskos suvartojimą 30 proc. (daugiau…)

Šiomis dienomis pastebime, jog depresija yra vienas dažniausių diagnozuojamų psichikos sutrikimų. Ši liga paveikia daugiau nei 264 milijonus žmonių visame pasaulyje. Toks didelis skaičius žmonių paveiktų šios ligos gali būti todėl, jog depresija gali atsirasti dėl daugelio priežasčių. Yra daug veiksnių, kurie skatina depresiją – nemalonūs gyvenimo įvykiai tokie kaip sunkumai vaikystėje, patirti nuostoliai, prarastas darbas ir daugelis kitų. Žmones kamuoja nuolatinis liūdesys, nebesidomima norima veikla, kuri anksčiau teikdavo malonumą, sutrinka miegas bei apetitas, greičiau pavargstama ir prastai sekasi sukoncentruoti dėmesį. Taip pat svarbu, jog depresijos poveikis gali būti ilgalaikis arba pasikartojantis ir gali turėti neigiamą įtaką sergančio žmogaus gyvenimo kokybei. Atskirti ribą tarp liūdnos, prislėgtos nuotaikos ir jau depresija sergančio žmogaus gali būti dažnu atveju nelengva. Depresija skiriasi nuo įprastų nuotaikos svyravimų ir trumpalaikių emocinio atsako į kasdienio gyvenimo iššūkius. Šiame straipsnyje aptarsime, kas gali būti pirmieji ženklai, jog žmogus serga depresija.

Pirmiausia, reikėtų aptarti, kuo ši liga yra grėsminga žmogui. Depresija ir su ja susiję psichikos sutrikimai gali daryti neigiamą įtaką žmogaus gyvenimui, įskaitant rezultatus mokykloje, produktyvumą darbe, santykius su šeima ir draugais bei gebėjimą dalyvauti skirtinguose visuomeninėse veiklose. Depresija veikia ne tik jaunus žmones, tačiau ir senyvo amžiaus asmenis. Pastebėta, kad moterys depresija serga dažniau nei vyrai. Depresija gali tapti sunkios sveikatos būklės priežastis, ypač tuo atveju, kai depresija yra vidutinio sunkumo ar net sunkios formos. Grėsminga yra tai, jog tuomet depresija gali sukelti savižudybę. Kasmet dėl savižudybės miršta beveik 800 000 žmonių. Toks didelis praradusių gyvybę žmonių skaičius rodo, jog apie depresiją kalbėti reikia ir teikti informaciją žmonėms, jog čia yra ne tik liūdna nuotaika, o sunki liga, kurią privalo gydytis. (daugiau…)

Kodėl vanduo žmogui toks svarbus?

Vanduo, nors ir nebūdamas maisto medžiaga, yra labai svarbus mūsų organizmo veiklai ir sveikatai palaikyti, nes padeda efektyviai naudoti maisto medžiagas. Jis neša reikalingas maisto medžiagas į audinius ir organus, o iš jų „išgabena“ medžiagų apykaitos produktus, kurie yra nuodingi. Vanduo taip pat palaiko reikiamą kraujo tūrį ir padeda reguliuoti kūno temperatūrą. Maždaug trečdalis vandens yra ląstelėse. Stokodamos vandens, ląstelės neįstengia pasisavinti visų aminorūgščių ir kitų maisto medžiagų, kurių reikia medžiagų apykaitos procesams, kurių metu deginami riebalai. Tada medžiagų apykaita ima lėtėti.

Jei žmogaus organizmas netenka daug vandens, kas tada?

Jei žmogaus organizmas netenka daug vandens, įvyksta dehidratacija. Ji  pasireiškia, kai su vandens netekimu prarandama apie 10 proc. kūno masės. Netekęs 12-20 proc. vandens, organizmas gali žūti. Būdingi dehidratacijos požymiai yra silpnumas, išsekimas, mirtis dėl šilumos smūgio, dėl intoksikacijos medžiagų apykaitos produktais, dėl kraujo klampumo padidėjimo. Be vandens žmogus išgyvena tik 4 – 5 dienas. (daugiau…)

Šilalės r. Laukuvos Norberto Vėliaus gimnazijoje 2020 m. gruodžio 16 d. klasės valandėlių metu su I-II priešmokyklinės klasės vaikučiais mokėmės kaip taisyklingai valyti dantukus. Paskaitos tikslas: suteikti elementarių žinių apie sveikatos stiprinimą, dantukų priežiūrą, skatinti vaikus rūpintis savo burnos higiena. Šiomis dienomis vaikų dantų higiena kelia nerimą. Tyrimais išaiškinta, kad Lietuvoje beveik 70 proc. trimečių ir daugiau kaip 90 proc. šešiamečių vaikų dantų jau pažeisti ėduonies, todėl vaikų dantimis reikia rūpintis nuo pat mažų dienų. Vaikai buvo supažindinami su burnos higiena, dantuko sandara, sveika mityba ‘ taisyklingą dantukų valymo technika. Praktiniuose užsiėmimuose, naudojant dantų muliažą, vaikai gerino taisyklingus valymo įgūdžius. Vaikai įsiminė kelias pagrindines taisykles, padedančias išsaugoti sveikus dantis: valyti dantis bent du kartus per dieną- ryte ir vakare, sveikai maitintis. (daugiau…)

Šiomis dienomis pastebime, jog vis daugiau žmonių siekia sveikiau maitintis. Žinoma, priežastys, kurios skatina atkreipti dėmesį į savo mitybą gali būti įvairios. Viena iš priežasčių – ligos. Būtent netinkama mityba turi įtakos tokioms ligoms kaip cukrinis diabetas, nutukimas, kardiovaskulinės ligos ir kt. Todėl sveika mityba yra būtina, jei norime būti sveiki. Kita priežastis, kas skatina žmones sveikiau maitintis – idealaus kūno siekimas. Šiuo atveju sveika mityba gali tapti problema. Manija sveikam maistui gali būti primas žingsnis link anoreksijos ar bulimijos. Taigi, šiame straipsnyje aptarta riba tarp sveikos mitybos, kuri yra būtina ir mados, kurios laikosi vis daugiau jaunų žmonių (1). (daugiau…)