ŠILALĖS KRAŠTO NEĮGALIŲJŲ SĄJUNGOJE VYKO UŽSIĖMIMAI  „PSICHOLOGINIS ASMENS PORTRETAS: ASMENYBĖS STILIUS, CHARAKTERIS, TEMPERAMENTAS“

ŠILALĖS KRAŠTO NEĮGALIŲJŲ SĄJUNGOJE VYKO UŽSIĖMIMAI „PSICHOLOGINIS ASMENS PORTRETAS: ASMENYBĖS STILIUS, CHARAKTERIS, TEMPERAMENTAS“

Š. m. vasario 20 dieną Šilalės krašto neįgaliųjų sąjungoje rinkosi klausytojai į asmeninių įgūdžių tobulinimo užsiėmimus skirtus psichologiniam atsparumui ugdyti. Užsiėmimo tema „Psichologinis asmens portretas: asmenybės stilius, charakteris, temperamentas“. Paskaitą skaitė medicinos psichologė, Dovilė Navikienė. Susirinko 13 asmenų.
Kiekvienas žmogus turi ryškią asmenybę, jungiančią jo prigimtines ir asmenines savybes. Per individualumą atsiskleidžia asmenybės savitumas, gebėjimai, pageidaujama veiklos sritis. Stebimas temperamentas, charakteris, žmogaus sugebėjimai. Būtent per pagrindines savybes atsiskleidžia dinaminės psichikos savybės (emocionalumas, reakcijų greitis, aktyvumas, plastiškumas, jautrumas) ir formuojasi tam tikras individo elgesio ir veiklos stilius.
Stebėdami kitus žmones, kaip jie dirba, mokosi, bendrauja, patiria džiaugsmus ir vargus, neabejotinai atkreipiame dėmesį į jų elgesio skirtumus. Vieni greiti, veržlūs, judrūs, linkę į audringas emocines reakcijas, kiti – lėti, ramūs, netrikdomi, su nepastebimai išreikštais jausmais ir pan. Tokių skirtumų priežastis slypi nuo gimimo jam būdingame žmogaus temperamente.
Šiuolaikinėje psichologijoje žodis „temperamentas“ žymi dinamines žmogaus psichikos ypatybes, tai yra tik psichikos procesų eigos tempą, ritmą, intensyvumą, bet ne jų turinį. Todėl temperamento jokiu būdu negalima apibrėžti žodžiu „geras“ ar „blogas“. Temperamentas yra biologinis mūsų asmenybės pamatas, jis remiasi žmogaus nervų sistemos savybėmis ir priklauso nuo žmogaus organizmo sandaros, medžiagų apykaitos organizme. Temperamento bruožai yra paveldimi, todėl juos itin sunku pakeisti. Temperamentas lemia žmogaus elgesio stilių, būdus, kuriais žmogus organizuoja savo veiklą. Todėl, tiriant temperamento bruožus, pastangos turi būti nukreiptos ne į jų keitimą, o į temperamento ypatybių pažinimą, siekiant nustatyti žmogaus veiklos pobūdį.
Temperamentų tipai:
Sangvinikas yra stipraus tipo nervų sistemos savininkas (tai yra, nerviniai procesai turi stiprumą ir trukmę), subalansuotas, mobilus (jaudulys lengvai pakeičiamas slopinimu ir atvirkščiai);
Cholerikas yra nesubalansuoto nervų sistemos tipo savininkas (vyrauja susijaudinimas, o ne slopinimas);
Flegmatikas – su stipria, subalansuota, bet inertiška, nejudančia nervų sistema;
Melancholiškas – turintis silpną nesubalansuotą nervų sistemos tipą.
Charakteris – stabilių individualių asmenybės bruožų, besiformuojančių ir pasireiškiančių veikloje bei bendraujant, visuma, lemianti jai būdingus elgesio būdus. Tos asmenybės savybės, kurios yra susijusios su charakteriu, vadinamos charakterio savybėmis.
Charakterio bruožai – tai ne atsitiktinės asmenybės apraiškos, o stabilūs žmogaus elgesio bruožai, ypatumai, tapę pačios asmenybės savybėmis. Charakteryje išreiškiami neatsitiktiniai, o būdingiausi, esminiai žmogaus bruožai. Charakterio struktūroje išskiriamos 4 bruožų grupės, išreiškiančios žmogaus požiūrį į tam tikrą veiklos pusę: į darbą (pavyzdžiui, darbštumas, polinkis kūrybiškumui, sąžiningumas darbe, atsakingumas, iniciatyvumas, atkaklumas ir kt. priešingi bruožai – tingumas, polinkis į rutininį darbą, neatsakingumas, pasyvumas); kitiems žmonėms, kolektyvui, visuomenei (pavyzdžiui, visuomeniškumas, jautrumas, reagavimas, pagarba, kolektyvizmas ir priešingai – izoliacija, bejausmiškumas, beširdiškumas, grubumas, panieka, individualizmas); sau (pavyzdžiui, savigarba, teisingai suprastas išdidumas ir su juo susijusi savikritika, kuklumas ir priešingai – pasipūtimas, kartais virstantis tuštybe, arogancija, apmauda, egocentrizmas, savanaudiškumas); daiktams (pavyzdžiui, tvarkingumui, taupumui, dosnumui arba, priešingai, šykštumui ir pan.).

Apibendrinant, manoma, kad mūsų asmenybės ypatumai pasireiškia dėl įgimtų, aplinkos veiksnių ir jų sąveikos bei atsispindi per savitą žmogui būdingą elgesio, mąstymo, emocijų patyrimo bei jų reiškimo būdų visumą. Tai reiškia, jog tai, kokiais esame ir kaip suprantame save, susiformavo dėl įgimtų savybių ir supančios aplinkos ypatumų.

Visuomenės sveikatos specialistė,
vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą
Vilma Navardauskienė

Close Menu
Pakeisti teksto dydį
Pakeisti spalvų kontrastą