Š. m. lapkričio 9 d., Šilalės visuomenės sveikatos biuras bendradarbiaudamas su Šilalės švietimo pagalbos tarnyba organizavo paskaitas gyventojams mitybos tema. Mityba – svarbiausių sveikatos veiksnių dalis. Nuo jos priklauso fizinis ir protinis žmogaus vystymasis, darbingumas, gyvenimo kokybė ir trukmė. Paskaitas vedė – Asta Jokubkienė, Vidaus ligų gydytoja, IBLM sertifikuota gyvensenos medicinos gydytoja.
Paskaitos vyko Šilalės ir Žadeikių filialų Trečiojo amžiaus universiteto dalyviams, tema „Mityba. Pigiausias ir tvariausias kelias gyvenimui be cukrinio diabeto ir širdies kraujagyslių ligų“. Širdies ir kraujagyslių ir cukrinio diabeto didelės rizikos grupei, atrankos ir prevencijos priemonių programa skirta vyrų nuo 40 iki 55 metų ir moterų nuo 50 iki 65 metų širdies ir kraujagyslių ligų ir cukrinio diabeto rizikos grupės asmenų sveikatos stiprinimo prevencijai. Tačiau dalyvauti ir domėtis šia tema kviečiami visi suinteresuoti asmenys.
Širdies ir kraujagyslių ligos visame pasaulyje siejamos su netinkama žmonių gyvensena: nesveika mityba (maiste per daug riebalų, cholesterolio, druskos), rūkymu, sumažėjusiu fiziniu aktyvumu, antsvoriu ir negydomu padidėjusiu arteriniu kraujospūdžiu ar cukriniu diabetu. Užsienio ir mūsų šalies patirtis rodo, kad galima išvengti daugelio širdies ir kraujagyslių ligų, pailginti žmonių gyvenimą. Tam reikia perprasti ligos prigimtį, nustatyti ją skatinančius rizikos veiksnius ir atkakliai su jais kovoti. Pokyčių pirmiausia turime norėti patys ir ryžtis keisti savo gyvenseną.
Moksliniai tyrimai rodo, jog koreguojant gyvenseną galima išvengti iki 75% cukrinio diabeto, iki 90% širdies kraujagyslių ligų, iki 50% vėžinių susirgimų atvejų. Paskaitų tikslas yra informuoti visuomenę apie gyvensenos įtaką sveikatai ir būtinuosius jos pokyčius siekiant išvengti netinkama gyvensena įgytų lėtinių neinfekcinių ligų.
Vakare gyventojai buvo kviečiami į Šilalės visuomenės sveikatos biurą išklausyti paskaitą „Sveikiausias maistas pasaulyje, o ko lėkštėje turėtų nelikti? Lieknas be dietų. Mitybos mitai.“ Sunku rasti vienareikšmį atsakymą į klausimą, kas sudaro sveiką mitybą. Kas gali pasakyti, koks maistas tinkamiausias žmogaus organizmui? Vieni mokslininkai nustato tam tikro maisto naudą mūsų organizmui, kiti bando paneigti to paties produkto teigiamą poveikį mūsų sveikatai Tad natūralu, kad žmogus tokioje informacijos lavinoje pasimeta. Jis tarsi ir norėtų gyventi sveikiau, jaustis geriau, pasinaudoti visomis taip dažnai minimomis sveikos mitybos naudomis, tačiau ne vienas supranta, kad suvalgyti obuolį nepakaks, o pradėjęs domėtis patenka į itin painų informacijos apie sveiką mitybą labirintą.
Norint sveikai maitintis, be teisingo raciono sudarymo taip pat labai svarbu bendras ir atskiras kiekvieno valgymo maisto kiekis, kurį turėtumėte suvalgyti. Yra įprasta manyti, kad vidutinio sudėjimo vyras per dieną turi suvartoti 2500 kcal, norėdamas išlaikyti esamą kūno svorį ir 2000 kcal, norėdamas sulieknėti. Analogiškai vidutinio sudėjimo moteris – 2000 kcal, siekdama išlaikyti esamas kūno formas ir 1500 kcal – norėdama sulieknėti. Tai yra labai abstraktūs skaičiai. Iš tiesų kalorijų poreikis labai priklauso nuo jūsų kūno sudėjimo, nuo fizinio aktyvumo, amžiaus.
Kiek kartų per dieną valgysite, galite nuspręsti patys, atsižvelgdami į savo dienos ritmą, rutiną, įpročius. Siekiant sveikai maitintis, specialistai rekomenduoja valgyti 5 kartus per dieną, tai yra pusryčius, pietus, vakarienę ir du užkandžius tarp valgymų. Šis patarimas yra paremtas tuo, kad valgydami kas 2-3 valandas labai neišalksite, tad nepersivalgysite kito valgymo metu. Tuo pačiu, 2-3 valandos yra pakankamas laiko tarpas visiškai suvirškinti (iš skrandžio perduoti į virškinimo traktą) suvalgytą subalansuotą maistą.
Ko gero, apie vandens naudą ir reikšmę organizmui esate girdėję daug ar skaitę ne vieną straipsnį. Apibendrintai galime priminti, kad vanduo:
• perneša ląstelėms būtinas maistines medžiagas ir deguonį
• padeda iš organizmo pašalinti nereikalingas medžiagas (sumažina inkstų ir kepenų apkrovą)
• pašalina toksinus
• drėkina audinius (burna, akys, nosies ertmė, plaučiai);
• apsaugo audinius ir organus
• padeda išvengti vidurių užkietėjimo
• padeda ištirpinti mineralus ir vitaminus, kad organizmas galėtų juos įsisavinti
• reguliuoja kūno temperatūrą
• drėkina sąnarius
Priklausomai nuo amžiaus ir riebalų kiekio, mūsų kūne yra apie 50-70% vandens. Egzistuoja daug skirtingų nuomonių, kiek vandens reikia išgerti per dieną sveikai besimaitinančiam žmogui. Visgi, ko gero, daugumai specialistų priimtiniausia nuomonė, kad nėra konkretaus kiekio, litrų ar stiklinių skaičiaus, kurį būtų galima laikyti auksine taisykle. Priklausomai nuo to, ką valgote, tai yra, kiek vandens gaunate su maistu atskirai išgeriamo vandens kiekis gali labai skirtis kiekvienam individualiai.
Teisingas maisto derinimas – tai sistema, leidžianti užtikrinti, kad vienu metu valgysite tik tarpusavyje derančius, virškinimo neapsunkinančius produktus. Tai užtikrina, kad virškinimo metu neišeikvosite per daug energijos, kurią galėtumėte skirti kitiems darbams atlikti. Mūsų kūnas yra užprogramuotas būti sveiku. Ligoms, su kuriomis susiduriame tiek pat įtakos turi sveikas maistas ir toksinų šalinimas. Tinkamo maisto parinkimas, jo suderinimas tarpusavyje, gali ne tik palengvinti virškinimo sistemos darbą, išsaugant daugiau energijos jums, bet ir padėti išlaikyti sveiką virškinimo traktą, kuris leistų tinkamai pašalinti nereikalingas medžiagas ir toksinus.
Apibendrinant, vos pradėję sveikiau maitintis, greitai pajusite sveikos mitybos privalumus – geresnę savijautą, daugiau energijos, lengvesnį susikoncentravimą, geresnę smegenų veiklą, geresnę atmintį, mažiau ligų, geresnę bendrą sveikatą – ir įgausite dar daugiau entuziazmo gilintis į sveikos mitybos principus, ieškoti naujų, sveikesnių receptų ir išbandyti vis ką nors naujo, naudingo savo organizmui ir savijautai. Žinoma, jei žvelgsite į sveiką mitybą, kaip į „salotos lapo graužimą“, be abejo, kad motyvacija bus žema, ir greičiausiai jausitės nelaimingi ir greitai palūšite. Tačiau, jei pabandysite į tai žvelgti kaip į didžiulę naudą savo savijautai ir sveikatai, kaip į iššūkį išbandyti ką nors naujo ir atrasti naujų skonių, neabejojame, kad atrasite įkvėpimo ir jėgų gyventi geriau.
Visuomenės sveikatos specialistė,
Vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą
Vilma Navardauskienė
