PASAULINEI SUPRATIMO APIE ANTIBIOTIKUS DIENAI PAMINĖTI

PSO siūlymu, nuo šiemet kiekvienais metais lapkričio 18 – 24 dienomis vyks „Supratimo apie antimikrobines medžiagas“ savaitė. Šių metų savaitės šūkis „Antimikrobinės medžiagos: elkitės atsakingai“, o sveikatos priežiūros sektoriui skirta tema „Vieningai išsaugoti antimikrobines medžiagas“.

Kas yra atsparumas antimikrobinėms medžiagoms?
 
Atsparumas antimikrobinėms medžiagoms atsiranda, kai bakterijos, virusai, grybeliai ir parazitai laikui bėgant pasikeičia ir nebereaguoja į vaistus, todėl tampa sunkiau gydyti jų sukeltas įprastas infekcijas, daugėja sunkių ligų, didėja infekcijų plitimo ir mirties rizika.

Antimikrobinių vaistų sąvoka apima ne tik antibiotikus, bet ir antivirusinius, priešgrybelinius ir antiparazitinius preparatus, kurie yra reikalingi žmonių bei gyvūnų infekcijų gydymui bei taip pat naudojami prieš augalų infekcijas.
 
Kodėl didėja antimikrobinis atsparumas?
 
Pasak PSO, daugybė veiksnių pagreitino atsparumo antimikrobinėms medžiagoms grėsmes visame pasaulyje, įskaitant per didelį, netinkamą vaistų vartojimą žmonėms, gyvuliams ir žemės ūkyje. Atsparumas antimikrobinėms medžiagoms taip pat didėja dėl švaraus vandens trūkumo kai kuriose pasaulio šalyse bei dėl prastų sanitarinių sąlygų ir higienos. Piktnaudžiavimas antimikrobinėmis medžiagomis, netinkamas ir neatsakingas antimikrobinių medžiagų naudojimas žmonėms, gyvūnams ir augalams – yra pagrindinės priežastys, dėl kurių vystosi vaistams atsparios infekcijos. Be to, pabrėžia PSO, netinkama vaistų skyrimo praktika ir paciento netinkamas gydymas prisideda prie antimikrobinio atsparumo problemos – pavyzdžiui, antibiotikai naikina bakterijas ir jie negali išgyti virusų sukeliamų infekcijų, tokių kaip peršalimas ir gripas.

Kas yra „netinkamas” antibiotikų vartojimas?
Kai antibiotikai vartojami nepagrįstai: peršalimą ir gripą dažniausiai sukelia virusai, kurių antibiotikai NEVEIKIA. Tokiais atvejais antibiotikai nepadės jums pasveikti: jie nemažina karščiavimo ir nemalšina tokių simptomų kaip čiaudulys.
Kai antibiotikai vartojami neteisingai: jei sutrumpinate gydymo kursą, vartojate mažesnę dozę ar nesilaikote reikiamo režimo (geriate vaistus kartą per dieną vietoje dviejų ar trijų, kaip nurodyta), vaisto kiekis jūsų organizme bus nepakankamas, bakterijos išgyvens ir gali tapti atsparios.
Visada laikykitės gydytojo nurodymų, kada ir kaip vartoti antibiotikus.

Ką kiekvienas turi daryti?
1. Vartoti tik medikų paskirtus antibiotikus, nes tik jie atlikę kraujo tyrimus gali nuspręsti ar jus užklupo bakterinė ar virusinė infekcija.
2. Visada suvartoti visą paskirtą dozę, net pasijutus geriau.
3. Nevartoti likusių iš anksčiau antibiotikų.
4. Niekada nesidalinti antibiotikais su kitais asmenimis.
5. Saugotis infekcijų dažnai plaunant rankas, vengiant glaudaus sąlyčio su sergančiais asmenimis ir laiku skiepytis.
 
COVID-19 liga nėra gydoma antibiotikais

COVID-19 liga nėra gydoma antibiotikais, pabrėžia PSO. Pasak PSO, netinkamas antibiotikų vartojimas per COVID-19 pandemiją gali sukelti spartesnį antimikrobinio atsparumo atsiradimą ir plitimą. COVID-19 ligą sukelia virusai, o ne bakterijos, todėl antibiotikai neturėtų būti naudojami virusinių infekcijų prevencijai ar gydymui, nebent yra bakterinės infekcijos indikacijų, kurias nustato gydytojai.
 

Informacijos šaltinis: 

http://www.ulac.lt/naujienos/pranesimai-spaudai

https://www.who.int/campaigns/world-antimicrobial-awareness-week/2020

 

Visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos priežiūrą mokykloje

Ineta Butvidienė

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *