SVEIKA MITYBA IR NUTUKIMO PREVENCIJA

Nutukimas vis labiau plinta pasaulyje ir išsivysčiusiose šalyse jau yra pasiekęs epidemijos mastą. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, apie 1,6 mlrd. paauglių ir suaugusiųjų turi antsvorio ir ne mažiau kaip 400 milijonų suaugusiųjų yra nutukę. Lietuvoje turinčių antsvorį ir nutukusių gyventojų grupė taip pat sudaro daugiau nei pusę gyventojų.

Nustatyta, kad daugiau yra normalų kūno svorį turinčių moterų negu vyrų, tačiau taip pat daugiau moterų negu vyrų yra arba nutukusios, arba turi nepakankamą kūno svorį, ir tik antsvorį turinčių vyrų yra daugiau negu moterų.

Tiek vyrų, tiek moterų tarpe nustatyta ta pati tendencija: didėjant amžiui, didėja antsvorį ir nutukimą turinčiųjų bei mažėja turinčiųjų normalų kūno svorį.

Taip pat nustatyta, kad jaunesniųjų gyventojų tarpe tik du trečdaliai turi normalų kūno svorį, o jau ketvirtadalis turi antsvorį ir beveik pusė vyresnio amžiaus gyventojų taip pat turi antsvorį bei kas ketvirtas jų yra nutukęs.

Pastaraisiais dešimtmečiais daugelyje Europos šalių, tarp jų ir Lietuvoje atliktų gyventojų mitybos tyrimų duomenys rodo blogėjančią gyventojų mitybą. Gyventojų mityba nėra palanki sveikatai ir dažnai neatitinka sveikos mitybos rekomendacijų: nepakankamai vartojama daržovių ir vaisių, grūdinių produktų, ypač viso grūdo produktų, žuvies ir žuvies produktų, t. y. vartojama per mažai sveikatai palankių maisto produktų.

Lietuvos rinkoje yra dar gana daug sveikatai nepalankių ir palyginti mažai sveikatai palankių maisto produktų, t. y. maisto, turinčio mažesnį cukraus, druskos, sočiųjų riebalų rūgščių, transriebalų rūgščių, didesnį skaidulinių medžiagų ir pan., kiekį, taip pat yra aktyvi sveikatai nepalankaus maisto reklama.

Netinkama mityba sąlygoja ne tik nutukimo vystymąsi, ji lemia II tipo diabeto atsiradimą, kraujo lipidų apykaitos sutrikimą, hipertenziją, metabolinio sindromo išsivystymą, virškinimo sistemos ligas — sutrinka skydliaukės funkcija, vystosi anemija, sutrinka kaulų vystymasis, atsiranda tikimybė susirgti osteoporoze.

Kasdien žmogaus organizmas turi gauti apie 40 pavadinimų maisto medžiagų: baltymų, riebalų, angliavandenių, mineralinių medžiagų, vitaminų ir kitų, kurie reikalingi žmogaus gyvybinėms funkcijoms palaikyti. 

Kasdien gaunamų kalorijų poreikis priklauso nuo individo amžiaus, lyties, ūgio, svorio ir fizinio aktyvumo lygio. Maistas turi tenkinti organizmo poreikius. Atliekant bet kokį darbą, vienų ar kitų maistinių medžiagų poreikis organizme didėja.

Tinkama mityba turi remtis trimis principais: saikingumu, įvairumu ir subalansavimu. Taip pat svarbu maitintis reguliariai, rekomenduojama valgyti  ne rečiau kaip kas 4 valandas, tai būtų 3 pagrindiniai valgymai ir 1-2 užkandžiai. Per pusryčius ir pietus žmogus turėtų gauti daugiau nei du trečdalius paros raciono kalorijų, o vakarienei – mažiau nei trečdalį.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras išskyrė pagrindines sveikos mitybos taisykles. Taigi, kad mityba būtų ne tik sveika, bet ir sveikatinanti , laikykitės šių principų:

Valgyti maistingą, įvairų, dažniau augalinį nei gyvulinės kilmės maistą.

Kelis kartus per dieną valgyti grūdinių produktų ar bulvių.

Kelis kartus per dieną valgyti įvairių, dažniau šviežių vietinių daržovių ir vaisių (nors 400 g per dieną).

Išlaikyti normalų kūno svorį (kūno masės indeksas: 18,5–25).

Mažinti riebalų vartojimą: gyvulinius riebalus, kuriuose yra daug sočiųjų riebalų rūgščių, keisti augaliniais aliejais ir minkštais margarinais, turinčiais nesočiųjų riebalų rūgščių.

Riebią mėsą ir mėsos produktus pakeisti ankštinėmis daržovėmis, žuvimi, paukštiena ar liesa mėsa.

Vartoti liesą pieną, liesus ir nesūrius pieno produktus (rūgpienį, kefyrą, jogurtą, varškę, sūrį).

Rinktis maisto produktus, turinčius mažai cukraus. Rečiau vartoti rafinuotą cukrų, saldžius gėrimus, saldumynus.

Valgyti nesūrų maistą. Bendras druskos kiekis maiste, įskaitant gaunamą su rūkytais, sūdytais, konservuotais produktais, duona, neturi būti didesnis kaip vienas arbatinis šaukštelis (5 g). Vartoti joduotą druską.

Riboti alkoholio vartojimą.

Skatinti išimtinį žindymą iki 6 mėn. Ir žindymą iki 2 m., užtikrinant tinkamą ir saugų papildomą kūdikų ir mažų vaikų maitinimą.

Valgyti reguliariai.

Gerti pakankamai skysčių, ypač vandens.

Kasdien aktyviai judėti.                                                                                                                          

 

Parengta remiantis Sveikatos apsaugos ministerijos ir Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro informacija.

Visuomenės sveikatos specialistė vykdanti sveikatos priežiūrą mokykloje Rūta Erciuvienė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *