TYMAI. KĄ TURIME ŽINOTI?

Lietuvoje vis registruojami nauji tymų atvejai. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, šiemet tymais Lietuvoje susirgo 415 žmonių.  Daugiausia susirgimų tymais (210 atvejų) registruota Kauno mieste, 58 atvejai – Kauno rajone ir 58 atvejai – Vilniaus mieste. Iš viso tymai diagnozuoti 327 suaugusiajam ir 88 vaikams. Pagal amžių jauniausias, susirgęs tymais – 5 mėnesių kūdikis, vyriausias – 78 metų asmuo. Tymų protrūkio vienintelė priežastis – nepakankamas skiepijimasis, o norint suvaldyti ligą, reikia, kad šalyje būtų paskiepyta daugiau nei 95 proc. gyventojų. Šiuo metu Lietuvoje skiepijimo apimtys nesiekia 93 proc. 

Tymai – tai ūmi, itin užkrečiama virusinė infekcija, plintanti oro lašeliniu būdu ir pasireiškianti karščiavimu, bėrimu ir kvėpavimo takų bei akių junginės uždegimu. Tymai buvo ir iki šiol yra viena dažniausių mirčių priežasčių tarp visų vakcinomis kontroliuojamų ligų. Didžiausią riziką tymai kelia nesirgusiems, neskiepytiems ar nepilnai skiepytiems kūdikiams, bei nėščiosioms Pagrindinė tymų kontrolės priemonė – didelės skiepijimų nuo tymų apimtys (daugiau nei 95 proc. paskiepytų kiekvienoje amžiaus grupėje), sukuriančios aukšto lygio kolektyvinį imunitetą visuomenėje, tada tymų virusas negali plisti.

Tymų infekcijos šaltinis – sergantis žmogus. Pagrindinis perdavimo būdas – oro lašelinis. Tymai viena lengviausiai plintančių ligų. Sąlytis tarp žmonių trunkantis ilgiau nei 15 min. yra pakankamas, kad įvyktų imlaus asmens užsikrėtimas. Tymų virusas yra ypač lakus, plinta oro srautais pastatuose: koridoriais, laiptinėmis, ventiliacijos kanalais, instaliacijų šachtomis ir pan. Ligoniui kalbant, čiaudint, kosint, virusas su seilių lašeliais patenka į aplinką ir labai greitai pasklinda. Uždaroje patalpoje virusas gali išsilaikyti iki 2 valandų. Vienas sergantis asmuo gali užkrėsti apie 18 žmonių.  Sergantis žmogus kitus gali užkrėsti 3–5 dienas iki bėrimo  ir 4 dienas po bėrimo. Jeigu asmuo nėra sirgęs tymais ir nėra skiepytas nuo tymų, jam tikimybė užsikrėsti po kontakto susergančiu asmeniu siekia net 90–95 proc.

Tymų inkubacinis periodas trunka apie 10 dienų. Dažniausiai susirgimas tymais pradžioje pasireiškia karščiavimu (38-39°C), vėliau – sloga, kosuliu, akių junginių uždegimu (pasireiškia jautrumu šviesai). Po kelių dienų atsiranda specifinis makulopapulinis bėrimas, kuris neniežti. Bėrimas paprastai pasireiškia 3–7 ligos dieną. Pirmieji bėrimo elementai išryškėja ausų, veido, kaklo srityje, vėliau išberia liemenį, rankas, šlaunis, blauzdas, pėdas. Nykstant bėrimui, gali likti rusvos dėmelės, kurios po savaitės išnyksta. Dažniausios tymų komplikacijos – vidurinės ausies uždegimas, plaučių uždegimas, laringitas, viduriavimas, encefalitas (smegenų uždegimas).
Tymais sergantys ligoniai dažniausiai gydomi namuose. Į ligoninę guldoma, jei ligos forma sunki, esama komplikacijų, kurios yra dažnesnės vaikams, jaunesniems nei 5 metai, ir vyresniems nei 20 metų suaugusiems. Pajutus pirmuosius tymų simptomus rekomenduojama kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą.

Taigi patikimiausia profilaktikos priemonė  nuo tymų –  skiepijimas. Tymų vakcina pasaulyje skiepijama jau daugiau nei 40 metų. Tai gyvų susilpnintų virusų vakcina, skiepijama antraisiais gyvenimo metais. Kad susidarytų ilgalaikis imunitetas ir imuninės atminties mechanizmai, tymų vakciną būtina įskiepyti bent du kartus. Lietuvoje vaikai pagal nacionalinį skiepų kalendorių yra skiepijami 15 mėn. ir 6-7 m. amžiaus. Skiepijama kombinuota tymų-epideminio parotito-raudonukės (MMR) vakcina. Lietuvoje nuo tymų pradėta skiepyti 1964 metais. Jeigu nežinote savo skiepų istorijos, nežinote, ar esate sirgę tymais, rekomenduojama įsivertinti savo specifinį imunitetą prieš tymus, t. y. atlikti kraujo ėminio serologinį tyrimą dėl tymų IgG antikūnų kiekio nustatymo.

Daugelis užkrečiamų ligų, kurios yra valdomos vakcinomis, yra itin retos arba beveik prie išnykimo ribos, nes skiepijimo apimtys nuolatos augo. Būtent dėl šios priežasties visuomenė pamiršo užkrečiamų ligų sukeliamus pavojus ir sergamumą jomis. Klaidinga nuomonė, jog jeigu aplink mus niekas neserga, vadinasi liga neegzistuoja ir todėl skiepytis nereikia. Tačiau mes nesergame būtent todėl, kad yra pasiekti aukšti profilaktikos – skiepijimosi – rezultatai. Jiems mažėjant, daugelis užkrečiamųjų ligų gali grįžti.

Parengė:

Šilalės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro

visuomenė sveikatos specialistė,

vykdanti visuomenės sveikatos stebėseną

Jurgita Valančienė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *