Europos ŽIV ir hepatitų testavimo savaitė – dalyvaukite

Europos ŽIV ir hepatitų testavimo savaitė kviečia vienytis bendram tikslui ir didinti visuomenės informuotumą apie tyrimų dėl ŽIV ir hepatitų svarbą. Testavimo savaitė prasidės šį penktadienį (lapkričio 23d.) ir truks iki lapkričio 30d. Kasmet testavimo savaitė vyksta likus savaitei iki Pasaulinės AIDS dienos (gruodžio pirmosios).
 
Visą Testavimo savaitę medikai informuos visuomenę apie ŽIV ir hepatitų keliamas grėsmes, į kokius požymius verta atkreipti dėmesį ir įtarti ŽIV ir hepatitų infekcijas bei dalinsis informacija apie šių ligų gydymo ir prevencijos pažangą.

Kam rekomenduojama pasitikrinti dėl ŽIV? 

Pirmiausia dėl ŽIV rekomenduoja pasitikrinti tiems asmenims, kurie skundžiasi šiais sveikatos sutrikimais: jei kosulys tęsiasi ilgiau kaip mėnesį; dažnai (daugiau kaip 2k. per metus) sergate plaučių uždegimais, bronchitais, gerklės, ausų ir kitais uždegimais; jei karščiuojate ilgiau kaip mėnesį; jei viduriuojate ilgiau kaip mėnesį; be priežasties netekus daug svorio (daugiau kaip 10 proc.); jei nuolat jaučiamas nuovargis ir silpnumas; kai naktimis gausiai prakaituojama; susirgus tuberkulioze; padidėjus kaklo, pažastų ar kirkšnies limfmazgiams; jei sergate lytinių organų, burnos, stemplės ar gerklės kandidoze; jei turite burnos ir genitalijų opas, neišnykstančias ilgiau kaip 1 mėn. bei esant kitoms būklėms, kurias galima rasti Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro  (ULAC) interneto svetainėje testavimo savaitei skirtame informaciniame langelyje.

Kam rekomenduojama pasitikrinti dėl virusinių hepatitų B ir C?

Dėl virusinių hepatitų B ir C rekomenduojama pasitikrinti: jei jums buvo perpiltas kraujas / kraujo produktai iki 1993 metų; jei buvo atliktos chirurginės operacijos (taip pat Cezario pjūvis) arba invazinės procedūros; jei dėl neaiškių priežasčių padidėję kepenų fermentai (ALT, AST); hemodializuojamiems pacientams; sergantiems hemofilija ir kitomis kraujo ligomis; organų ir kraujo donorams; asmenims po organų transplantacijos; medicinos įstaigų darbuotojams; vaikams, kurių motinos nėštumo ir gimdymo metu sirgo hepatitu; jei šeimos nariui diagnozuotas hepatitas; nėščiosioms; nors kartą vartojusiems švirkščiamuosius narkotikus bei kitais atvejais.
 
Pasak Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro  ŽIV ir hepatitų priežiūros skyriaus vedėjos, gydytojos I.Čaplinskienės, pasitikrinti ir žinoti, ar nesate užsikrėtę ŽIV ir hepatitais svarbu, nes šiuolaikinė medicina Lietuvoje jau gali pasiūlyti labai veiksmingą minėtų ligų nemokamą gydymą, galintį apsaugoti nuo ligų progresavimo ir su tuo susijusių sunkių komplikacijų.

Daugiau informacijos apie Europos ŽIV ir hepatitų testavimo savaitę, ŽIV ir hepatitų perdavimo riziką, gyventojų sergamumo tendencijas ir kt. galima rasti ULAC interneto svetainėje Testavimo savaitei skirtame informaciniame langelyje čia.
 
Naujausiais Užkrečiamųjų ligų ir ADS centro duomenimis, Lietuvoje  ŽIV infekcija diagnozuota 3133 asmenims, iš kurių kas penktas susirgo AIDS bei kas septintas yra miręs nuo įvairių priežasčių. Oficialiai registruojamas sergamumas ūmiais hepatitais B ir C Lietuvoje turi mažėjimo tendenciją. Atsižvelgiant į virusinių hepatitų natūralią ligos eigą, prognozuotina, jog sergamumas hepatitais B ir C yra aukštesnis nei oficialiai užregistruojama (dauguma hepatitų nepasireiškia jokiais simptomais, susirgusieji nesikreipia į gydytojus, todėl susirgimo atvejai lieka neužregistruoti).
 
PRENUMERUOKITE ULAC NAUJIENAS ČIA.
 
Kontaktinis asmuo: 
Zigmas Nagys,
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras
Švietimo ir komunikacijos skyrius
tel. 85 2300125; mob. 8 684 33174, zigmas@ulac.lt

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *